Johanas Sebastianas Bachas

Bachų muzikinė dinastija geografiškai susijusi su Tiūringija, esančia vidurio Vokietijos centre.
1685 metų kovo 21 dieną Eizenache, netoli Erfurto, gimė J.S. Bachas. Johanas Bachas iš pradžių ėmėsi kepėjo amato (kiti šaltiniai teigia, kad jis buvo kilimų audėjas), bet dėl ypatingo polinkio į muziką, jį pasiėmė mokyti Gotos miesto trimitininkas. „Bachų giminė“ dalyvaudavo muzikuojant bažnyčiose ir dvaruose – dažniausiai smulkiuose, nuskurdusiuose. Šie muzikantai taip išgarsėjo, jog XVII amžiaus Erfurte visus miesto muzikantus vadino Bachais. Pirmuosius dešimt metų Sebastianas praleido Eizenache - mieste, kur tebegyvavo legendos apie Liuterio gyvavimą ir darbus.
1693 m. Sebastianas įstojo į seną lotynišką mokyklą prie šv. Jurgio bažnyčios, kurioje vargonininkavo jo dėdė. Būdamas mokiniu, Bachas giedojo parapijos chore, turėjo gražų sopraną. Vadovaujamas Eizenacho kantoriaus A.K. Dedekinto, jis išėjo gerą vokalo mokyklą, kurią tobulino pas Ordrufo kantorių Eliją Herdą – šis mokė Bachą „vadovauti chorui“, diriguoti, dainuoti solo.
Bachas mokėsi įprastu tiems laikams būdu: ar pats, ar vyresniųjų prižiūrimas, susipažindavo su kitų autorių kūriniais ir juos nusirašydavo. Kitaip tariant, Bachas buvo savamokslis ir jokių sistemingų studijų, vadovaujamas meistro, nepraėjo. Pasiekti meistriškumo viršūnes jam padėjo nepaprastas žinių troškimas ir genialūs gabumai. Eizenache Bachas įstojo į penktąją klasę – Vokietijoje klasės tada skaičiuotos žemyn: aukščiausia klasė buvo pirmoji. Devynerių metų jis neteko motinos, o po metų mirė ir tėvas,prieš mirtį vedęs antrą kartą. Vyresnysis brolis Johanas Kristofas – Ordrufo vargonininkas ir mokyklos mokytojas – priglaudė našlaitį pas save. Sebastianas buvo priimtas į licėjų, į trečią klasę ir penkiolikos metų išėjo visą kursą. Licėjų paprastai baigdavo septyniolikmečiai, todėl galima daryti išvadą, kad jaunuolis mokėsi stropiai, kartu daug laiko skirdamas muzikai. 1700 metų pavasarį baigęs licėjų jis išvyko iš Ordrufo.
Liuksemburge dirbo geri muzikantai:vargonininkas J.J.Lėvė,vargonininkas Georgas Bėmas. Vienuolyne buvo turtinga natų biblioteka,kurioje Sebastianas galėjo studijuoti Pretorijaus, Šiuco, Šeino, Zelės, Rudolfo Alės iš Miulhauzeno ir kitų vokiečių muzikos meistrų kūrybą. Jaunojo muzikanto formavimuisi esminės reikšmės turėjo pažintis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!