Jaunystės kultas. Rašinys

Seniai kalbama, kad Vakarų visuomenėse klestintis jaunystės kultas – „būk ar bent atrodyk kuo jaunesnis, nes tik jauni žmonės šio to verti“ – provokuoja socialines ir psichologines įtampas. Nepasitenkinimas savimi neišvengiamai tyko kiekvieno: ramiai sulaukti senatvės neleis ne tik tiesioginė diskriminacija dėl amžiaus (vadinamasis „eidžizmas“) darbe, bet ir kintantis (vis įtaresnis, vis labiau niekinantis) aplinkinių požiūris. Jei ankstesnių epochų žmonės seno nedramatizuodami, netgi su pasitenkinimu, tai šiandien tiesiog privaloma patirti „vidurinio amžiaus krizę“, pasibaigsiančią pralaimėtojo susitaikymu su mintimi, jog teks palikti linksmo, laimingo ir svarbaus gyvenimo „sceną“. Pralaimėtojo, kuris auklėtas laimėti ir būti jaunu – ir negalvoti, kad tą statusą netruks paveržti kiti.
Lietuvoje viskas šiek tiek kitaip. Sudėtingiau. Mat čia jaunystės kultas keistai susilieja su archaine kaimo morale, teigiančia priešingus dalykus: nebūk jaunas, pasistenk kuo greičiau užaugti, subręsti, „ateiti į protą“, apaugti kerpėm ir samanom, turtu ir vaikais – elkis „kaip dera“, kuo greičiau vesk, neišsišok, nepretenduok į tai, kas atleistina tik jauniems (kas tie „jauni“, iki kada jie turi teisę tokiais būti – sprendžia neapskundžiamas sėkmingai „atėjusiųjų į protą“ tribunolas, tikėdamasis, kad jaunimas „į protą ateiti“ netruks ir taip santykinė jo laisvė baigsis). Jei jau sulaukei tam tikro amžiaus – būk malonus ir tilpk į rėmelį (renkis, mąstyk, norėk, kalbėk, gyvenk pagal tavo amžiaus žmonėms taikomus kanonus – šimtmečio senumo). Kitaip – gėdinsime, auklėsime, šaipysimės.
Metams bėgant, individas vis labiau „spraudžiamas į dėžę“ – kaip tik tada, kai įgyja daugiau savarankiškumo ir galimybių priešintis. Išorinė tėvų ir mokytojų kontrolė skubiai pakeičiama vidine, maištas prieš sustabarėjusių normų sistemą „nurašomas“ kaip „naivūs paaugliški svaičiojimai“ ir buvęs maištautojas pagaliau „ateina į protą“ – tampa nuoširdžia isteblišmento dalimi. Ne tik dalimi – ramsčiu, transliuojančiu neginčijamas sistemos vertybes toliau į ateitį.
Kitaip nei išorinei, vidinei disciplinai priešintis nebeįmanoma – nėra rėmuose netelpančio subjekto. Amžius tampa svarbia individų varžymo, disciplinavimo, „normalizavimo“ – kitaip tariant, socialinės kontrolės –...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!