Japonija - istorija, buitis, religija

Japonija, turistiniuose aprašymuose vadinama “Tekančios saulės”, “Žydinčios sakuros” šalimi ar dar kitais egzotiškais vardais, iš tikrųjų yra nepakartojamo grožio ir kontrastų kraštas. Kontrastų daug Japonijos gamtoje ir visuomenėje, jos istorijos raidoje.
Senosios tradicijos ne tik taikiai sugyvena su modernizmu, bet ir suteikia jam savitą turinį ir iorinį patrauklumą. Piešti subtilius gamtos vaizdus japonui taip pat patrauklu, kaip ir kurti naujas sudėtingas kompiuterines sistemas bei programas. Tradicinio kabukio teatro, kuriame vaidina tik vyrai, o scenos vyksmą garsiai komentuoja žiūrovai, spektakliai trunka pusdienį ar ilgiau. Bet japonai moka suderinti jų lankymą su laiko taupymu, su…supergreitais traukiniais.
Pagarba senosioms tradicijoms ir papročiams japonams visiškai netrukdo priimti naujovių ir net diktuoti naujovių madų. Todėl jie ir pasiekė tokių didelių ekonomikos ir technikos laimėjimų, ekonominiu atžvilgiu tapo antrąja pasaulio valstybe.
Japponija- senos kultūros šalis. Valstybės čia būta dar Va. jos valdovas buvo imperatorius, kurio titulas išliko iki šiol nors, kaip ir D. Britanijoje, imperatoriaus valdžia konstitucinės monarchijos sąlygomis yra veikiau simbolinė nei reali. Viduramžiais Japonijoje susiformavo ypatinga kultūra, kuriai buvo būdinga elegancija ir rafinuotas estetinis jausmingumas.
Ji atspindi iš tų laikų išlikusioje poemoje “Gendzi pasakojimas”. Iš tų laikų ateina ir samurajų dvasia, ugdanti atkaklumą, tvirtumą ir ištikimybę.
Senovės japonų religija buvo sintoizmas. Ji išlikusi iki šiol: tai papročių, apeigų, tikėjimo, susijusio su gamtos reiškinių, mirusių protėvių garbinimų, mišinys. Ši religija padeda japonams išlaikyti seniai nusistovėjusį gyvenimo būdą. Korėjos imperatorius 552m. atsiuntė japonijos imperatoriui dovanų: budistų šventraščius – sutras. Taip į šalį pateko ne tik budizmas, bet ir hieroglifų raštas. Sutros buvo pirmieji mokyklų vadovėliai. Įdomu tai, kad daugelis japonų dalyvauja abiejų religijų apeigose.
Japonams būdingas polinkis į grožį, kurį jie supranta filosofiškai. Niekindami pigų išviršinį blizgesį, jie ypač vertina gamtą, jos harmoniją,stengiasi su ja gyventi visiškoje santarvėje. Grožio pajautimas-tai tikroji japonų religija. Šeima gali pernkt nemiegoti, mėnesienoje grožėtis žydinčiomis japonų vyšniomis- sakuromis. Mokykloje ypač daug dėmesio skiriama piešimui meno ir daiktų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!