Įvadas į internetą

ĮVADAS Į INTERNETĄ Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas, jis dažnai vadinamas „tinklų tinklas“. Dabartiniu metu išsivysčiusiose šalyse industrinę visuomenę keičia informacinė visuomenė, kuri dar vadinama žinių visuomene. Ši visuomenė yra dinamiška, nuolat kintanti. Jos vystymosi pagrindas – būtinybė mokėti naudotis naujausiomis informacijos kaupimo ir perdavimo technologijomis, kurių tarpe svarią vietą užima Internetas. Internetas atveria naujas galimybes ne tik verslui, profesinės kvalifikacijos tobulinimui, bet ir asmenybės ugdymui, bendravimui. Interneto istorija. Interneto istorija prasidėjo “šaltojo” karo metais, kai 1957 metais Tarybų Sąjungai paleidus pirmąjį dirbtinį žemės palydovą “Sputnik”, JAV kariškiai pajuto tam tikrą grėsmę, ir 1960-aisiais JAV gynybos departamentas nusprendė sujungti tuo metu egzistavusius pavienius kompiuterius į decentralizuotą tinklą, kuriam neturėtų įtakos atsitiktinės klaidos. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines komunikacijas. Agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris patikimai dirbtų atominio karo atveju: bomba gali pažeisti bet kokio ryšio liniją. Buvo nuspręsta jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti viena iš daugelio ryšio linijų. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas gauna adresą ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge veikia kompiuteris su tam tikra programa, parenkančią tolesnį maršruto kelią, apeinant neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai buvo pavadinti TCP/IP protokolai. Pirmasis teorinį socialinės sąveikos tinkle apibūdinimą pateikė J. C. R. Licklider “Galaktinio tinklo” koncepcijoje 1962 m. Jis pateikė globaliai į vieną aibę sujungtų kompiuterių, kurių pagalba iš kiekvienos darbo vietos būtų galima greitai pasiekti reikiamus duomenis ir programas, koncepciją. Ši koncepcija daugeliu atvejų įgyvendinta dabartiniame Interneto tinkle. 1965 m. Lawrence’as G. Robertsas kartu su Thomas’u Merrill Kalifornijoje sukūrė pirmąjį nedidelį kompiuterių tinklą, sujungęs juos telefono linija. 1969 metais 50 Kbps greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Iš pradžių tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis vadinosi ARPANET. Pirma vieša tinklo demonstracija vyko 1972 metais spalio mėn. Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje su Host – to Host protokolu. Tais pat metais Ray Tomlinson sukūrė pirmąją pašto siuntimo ir skaitymo programą. 1973 metais ARPANET tampa tarptautiniu tinklu – prie jo prisijungia Anglija ir Norvegija. Iš konferencijoje įrengto terminalo buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. Tais pačiais metais Robert E. Kahn ir Vint Cerf sukūrė pirmąją TCP (Transmission Control Program – paketų perdavimo kontrolės) protokolo versiją. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinėms užduotims vykdyti ir ARPANET – civilinėms. Abu tinklai buvo sujungti tarpusavyje. Šis naujas darinys ir buvo pavadintas Internetu. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto. Tais pačiais 1983 metais įkurtas Europos akademinis ir tyrimų tinklas EARN, po metu panašios organizacijos pradėjo veikti Japonijoje (JUNET) ir Anglijoje (JANET). 1984 m. įvesta DNS. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Interneto, tokio, kokį mes jį dabar žinome, pradžia galime laikyti būtent 1985 metus, kai JAV pradėtas kurti akademinis tinklas NSFNET (NSF – National Science Foundation – Nacionalinis mokslo fondas). 1986 metais NSFNET buvo sukurtas ir tapo pagrindine Interneto arterija. 1989 m. buvo įkurta RIPE (Reseaux IP Europeens) organizacija, kuri iki šiol koordinuoja Interneto tinklą Europoje. Vienas žymiausių Interneto vystymosi veiksnių tapo hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos perteikimui Interneto tinkle, 9 dešimtmečio pradžioje. Hipertekstinė informacija Internete 1990 metais pavadinta “Pasauliniu voratinkliu” (World Wide Web, WWW). Iki 9 dešimtmečio pradžios Internetu daugiausia naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmonės, o tada atsirado ir šiandien sparčiai daugėja komercinių mazgų. Internetas Lietuvoje. Lietuvoje Interneto istorija prasidėjo 1990 metais. Į Lietuvą tinklai atėjo keičiant rusiškas skaičiavimo mašinas vakarietiškais kompiuteriais. Tais metais atskiri entuziastų pastangomis pradėjo veikti pirmosios elektroninio pašto sistemos. 1991 metų pabaigoje Norvegija padovanojo Lietuvos mokslo ir šveitimo institucijoms keletą minikompiuterių, kurie buvo sujungti tarpusavyje ir turėjo ryšį su Oslo universiteto kompiuteriais. Tai buvo Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterio tinklo LITNET užuomazga. Realiai prie Internet tinklo Lietuva prisijungė 1994 metų kovo mėn. Iškart po Lilehamerio olimpinių žaidynių Norvegų specialistai prijungė Lietuvos akademinį tinklą LITNET prie Šiaurės šalių akademinio tinklo NORDUnet. 1995 metų pradžioje visos tinklo valdymo ir aptarnavimo funkcijos buvo perkeltos į Lietuvą. Tada prasidėjo spartus Interneto plitimas Lietuvoje. Metų pabaigoje pradėjo veikti komerciniai Interneto paslaugų tiekėjai: Omnitel ir TaipNet, valstybės institucijų kompiuterių tinklas VIKT, 1996 metais – ALF (Atviros Lietuvos fondo tinklas). LITNET apima penkis didžiuosius Lietuvos miestus. Prie šio tinklo prijungtos visos aukštosios mokyklos, daug mokslo tyrimo institutų, didžiosios bibliotekos, dalis koledžų, medicinos įstaigų ir keletas mokyklų. Universitetų tarnybinės stotys talpina informaciją apie mokslinius tyrimus ir studijas Lietuvoje. Daug naudingos informacijos gali rasti studentai ar jais besiruošiantys tapti. VIKT tinklas jungia valstybines institucijas, pradedant ministerijomis, baigiant apskričių savivaldybėmis ir muitinėmis. Prie šio tinklo prijungtose duomenų bazėse yra įstatymai ir vyriausybės nutarimai, įmonių veiklos duomenys ir kita informacija. Smarkiai plečiasi komerciniai tinklai. Juose taip pat daug vertingos informacijos, kurios kryptį ir pobūdį labai sunku trumpai apibūdinti. Pagrindiniai Interneto paslaugų tiekėjai Lietuvoje: http://www.omnitel.net (Omnitel); http://www.tdd.lt (Skaitmeninės komunikacijos); http://www.aiva.lt (Aiva Sistema); http://www.5ci.net (Penki Kontinentai); http://www.is.lt (Infostruktūra); http://www.elnet.lt (Elnet); http://www.eunet.lt/default2.htm (Eunet Lietuva); http://www.iti.lt (Informacijos tiltas); http://www.balt.net (BaltNeta); http://www.bite.lt (Bitė GSM); http://www.delfi.lt (Delfi); http://www.litnet.lt (LITNET); http://www.on.lt (Lietuviškų duomenų internete žinynas) http://www.takas.lt (Lietuvos Telekomas). Kompiuteriniai tinklai. Kompiuterių tinklas – tai grupė (du ar daugiau) kompiuterių, sujungtų ryšio linijomis ir galinčių vienas kitam siųsti duomenis, pranešimus, komandas bei naudotis vienas kito resursais. Kompiuterių tinklas gali būti: • lokalus, (LAN - Local Area Network), jungiantis kompiuterius, esančius vienoje patalpoje ar įstaigoje; • miesto, jungiantis vieno miesto įstaigų bei organizacijų kompiuterių tinklus; • valstybės, jungiantis mokslo ir valstybines bei vyriausybines institucijas (LITNET); • tarptautinis (regioninis), jungiantis vieno regiono šalių kompiuterių tinklus (NORDUNET); • globalus (GAN – Global Area Network), jungiantis viso pasaulio kompiuterių tinklus (Internet). Adresavimas Internete. Kiekvienas kompiuteris, prijungtas prie tinklo (Interneto), identifikuojamas numeriu, sudarytu iš keturių skaičių, atskirtų vienas nuo kito taškais. Kiekvienas skaičius gali turėti reikšmes nuo 0 iki 255. Šis unikalus numeris Internete vadinamas IP (Internet Protocol) adresu. IP adresus naudoti ne visuomet patogu. Kad būtų lengviau atsiminti kompiuteriu adresus, kompiuteriai pradėti vadinti paprastais vardais. Paprastas ir IP adresai talpinami į DNS (Domain Name System) – duomenų bazių sistemą, turinčią informaciją apie kompiuterių vardus ir juos atitinkančius IP adresus. DNS tarnybinės stotys – tai kompiuteriai, kurie vardus pakeičia IP adresais ir atvirkščiai. Į juos kreipiasi Interneto programos, norėdamos sužinoti tikslų IP adresą. Vardai kompiuteriams suteikiami pagal taisykles. Kompiuterio vardas atrodo taip: kompiuterio_vardas.srities_vardas Kompiuterio vardas – tai vardas, kuris priskiriamas kompiuteriui. Srities vardas (domain name) – tai kelių taškais atskirtų dalių (ne daugiau 5) eilutė. Paskutinė srities vardo dalis nusako šalį arba organizacijos tipą, priešpaskutinė – organizaciją (ši gali turėti padalinių). Paskutinė dalis vadinama aukščiausio lygio domenu, kitos – subdomenais. Kompiuterių vardų pavyzdžiai: maf.vu.lt, laima.vdu.lt, neris.bkc.ktu.lt Interneto darbo principai. Internetas jungia milijonus kompiuterių, kurie skiriasi savo architektūra, operacinėmis sistemomis ir įjungimo į tinklą būdais. Kompiuteriai bendrauja tarpusavyje naudodami protokolus. Protokolas – tai taisyklių rinkinys, nusakantis informacijos pasikeitimo tarp dviejų ar kelių nepriklausomų kompiuterių ar programų formatą ir procedūras. Protokolą galima palyginti su kalba ir etiketu. Kalba – tai sakiniai, kuriuos supranta kiekvienas kompiuteris, o etiketas – tai taisyklės, kurių laikomasi bendraujant (perduodant informaciją). Pagrindinis protokolas, naudojamas Internete – TCP/IP. TCP/IP protokolas valdo informacijos perdavimą tarp dviejų kompiuterių Internete. Iš tiesų tai du skirtingi protokolai. IP valdo informacijos persiuntimą tarp siuntėjo ir gavėjo kompiuterių. TCP palaiko ryšį tarp dviejų programų, veikiančių nutolusiuose kompiuteriuose, kontroliuoja, kad duomenis priimanti programa gautų juos tokius, kokius išsiuntė siuntėjo programa. Jei siųsdamas tinklu IP pameta ar sugadina kokį nors paketą, TCP reikalauja dar kartą persiųsti šį paketą. TCP/IP darbą galima palyginti su pašto tarnyba. Lokaliame tinkle esantis kompiuteris perduoda paketus į artimiausią maršrutizatorių – įrenginį, kurį galima palyginti su laiškų skirstymo punktu pašte. Paketas keliauja per maršrutizatorius tol, kol pasiekia tikslą - kompiuterį, kuriam paketas yra adresuotas. Be pagrindinio TCP/IP protokolo, yra dar keletas protokolų, kurie tvarko informacijos pasikeitimą tarp kompiuterių: SLIP (Serial Line Internet Protocol) – protokolas, kuris leidžia dviem kompiuteriams, sujungtiems nuoseklia linija, bendrauti TCP/IP protokolu. SLIP protokolas dažniausiai naudojamas, kai kompiuteriai sujungti telefono tinklu. PPP (Point to Point Protocol) – protokolas, panašus į SLIP, bet sudėtingesnis, leidžiantis siuntėjui ir gavėjui darbo pradžioje susitarti dėl siuntimo eigos detalių. Kiti Interneto programų naudojami protokolai: FTP (File Transfer Protocol) – protokolas, kuris valdo failų persiuntimą tarp dviejų į Internetą įjungtų kompiuterių. SMTP (Simple Mail Transfer Protocol) – elektroninio pašto persiuntimo Interneto tinkle protokolas. HTTP (Hyper Text Transfer Protocol) – Hiperteksto perdavimo protokolas. POP (Post Office Protocol) – Protokolas, naudojamas elektroninio pašto žinutėms siųsti iš elektroninį paštą tvarkančio kompiuterio į jūsų kompiuterį. Šiuos protokolus supranta ir naudoja visi į Internetą įjungti kompiuteriai ir juose veikiančios programos - kompiuteriuose šiuos protokolus supranta specialios programos. Naudojamos kliento ir tarnybinių stočių (serverių) programos. Kliento programa – tai programa, padedanti suformuoti užklausą ir siunčianti ją tinklu į tarnybinę stotį. Gavusi atsakymą, ši programa pateikia jį vartotojui patogia forma. Serveris – taip pat programa, kuri laukia užklausų iš klientų, jas vykdo ir siunčia atsakymus. Šios programos vykdomos galingų kompiuterių, vadinamų tuo pačiu vardu - serveriais, jie turi pajėgti vienu metu aptarnauti daug klientų. Interneto paslaugos. Telnet – tai programa, naudojama prisijungti prie nutolusio Interneto tinklo kompiuterio per kompiuterinius tinklus. Telnet leidžia prisijungti prie bet kokiu atstumu nutolusio kompiuterio (tame pačiame kambaryje ar pastate arba kitame pasaulio gale). Prisijungimas prie nutolusio kompiuterio vadinamas terminalo emuliacija. Dauguma tinklo kompiuterių naudoja VT100 tipo terminalo emuliaciją. Prisijungus prie nutolusio kompiuterio, savo kompiuterio klaviatūra naudojama komandoms įvesti, o ekranas – informacijai iš nutolusio kompiuterio skaityti. Galima naudotis visais nutolusio kompiuterio resursais. Norint pradėti darbą su Telnet programa, pirmiausia reikia žinoti nutolusio kompiuterio skaitmeninį IP adresą arba vardą. Daugeliu atvejų jungiantis reikia turėti savo prisijungimo vardą ir slaptažodį tame kompiuteryje. Kai kurie nutolę kompiuteriai (serveriai) leidžia prisijungti, naudojant prisijungimo vardus quest, info, anonymus ir pan. Šie ir panašūs prisijungimo vardai leidžia naudotis daugelio nutolusių kompiuterių laisvai prieinamų bibliotekų katalogais ar duomenų bazėmis. Reiktų nepamiršti tai, jog su Telnet programa galima prisijungti ne prie visų kompiuterių, o tik prie tų, kurie teikia šią paslaugą. Telnet programą galima vykdyti visose operacinėse sistemose. Elektroninis paštas. Viena iš populiariausių Interneto teikiamų paslaugų – elektroninis paštas. Šiam bendravimui yra pritaikyta ir naudojama daug įvairiausių programų. Kaip išsirinkti pačią tinkamiausią? Čia turėtų nulemti tai, kokią operacinę sistemą naudojame. Keletą jų apžvelgsime. Viena iš populiaresnių yra kartu su Windows programų paketų įdiegiama Outlook Express. Ši programa integruota į Windows sistemą ir nesunku iš pašto programos pereiti į Internetą. Patogesnės funkcijos: gaunamų laiškų siuntėjų adresus automatiškai perkelia į adresų knygutę; galima pasirinkti įvairioms progoms pritaikytų laiškų šablonų; būnant įsijungus į tinklą, periodiškai tikrina gaunamus laiškus. Internete pašto programų galima rasti labai daug ir prisitaikyti jas pagal savo poreikius: EUDORA, THE BAT ir kitos. Apie jas pasiskaityti galite žurnaluose „Naujoji komunikacija“, „Kompiuterija“, naujame „Computer Bild“ ir kt. Visoms šioms programoms būdinga tai, kad pašto dėžutės savininkas yra „pririštas“ prie kompiuterio, į kurį įdiegta ši programa. Jas patogu naudoti namuose, darbe. Išvykę susiduriame su papildomais rūpesčiais, kaip gauti ar išsiųsti svarbią korespondenciją. Išeitis gana paprasta. WWW tinkle yra keletas sričių, kur galima susikurti savo pašto dėžutę ir ja naudotis bet kur tiesiogiai (on-line), kur tik galima pasiekti Internetą. Viena iš tokių sričių yra hotmail.com. Praktinis darbas: Mano elektroninio pašto dėžutė Pastaba: Laikui bėgant, kai kurių langų turinys ir veiksmų juose seka gali nežymiai pasikeisti. 1. Pasileidžiame naršyklę „Internet Explorer“ 2. Komandinėje eilutėje parašome http://www.hotmail.com galima dirbti ir kurioje nors lietuviškoje svetainėje delfi.lt, takas.lt, banga.lt, one.lt – reikia turėti mobilų telefoną, ar kt. 3. Paspaudžiate pelytės žymeklį ties užrašu „Sign up now!“ 4. Tada pildote First Name – vardas. 5. Last Name – pavardė. Tai, ką įrašysite, visada bus pridedama prie Jūsų laiško. 6. Grafoje Country/Region iš sąrašo išsirenkate Lithuania. C 7. Įrašius šalies pavadinimą, sistema persikraus ir tada į Province išsirenkate jums artimiausią regioną. Pvz.: Šiauliai, Vilnius ar kitą. 8. Išsirenkate savo Time zone iš sąrašo. 9. Pažymite vieną iš langelių Male (Vyras), Female (moteris). 10. Year of Birth – gimimo metai. 11. Login Name – jungimosi vardas. Tai būsimos jūsų pašto dėžutės vardas 12. Password – slaptažodis. Įrašant slaptažodį svarbu tiek didžiosios, tiek ir mažosios raidės, skaičiai. Slaptažodis turėtų būti iš ne mažiau, kaip aštuonių simbolių. Slaptažodžio neturėtų atspėti kiti žmonės ir labai svarbu j nepamiršti. 13. Re-enter – tiksliai pakartojate slaptažodį, negalima suklysti. 14. Į sekančius laukelius įrašote slaptą klausimą ir atsakymą į jį, kad pamiršus slaptažodį, pagal šį klausimą ir atsakymą patektumėte į savo pašto dėžutę. 15. Užpildę visą anketą spaudžiate pelyte Submit Registration. 16. Jei toks vardas, kurį užrašėte į Login name egzistuoja, pasiūlys pasirinkti programos sugalvotus vardus arba dar kartą užrašyti naujai sugalvotą. 17. Atsidaro sutarties langas. Ilgo teksto apačioje yra du mygtukai. Jei sutinkate su Microsoft kompanijos sąlygomis, spaudžiate I accept. 18. Sekantis langas siūlo užsisakyti naujienų grupes. Jei nieko neužsakote (rekomenduotina), spaudžiate OK. 19. Jei viskas tvarkoje, pasirodo užrašas To begin your first sesion, just login now. Paspaudus ant pabraukto žodžio, atsidarys langas su prašymu įvesti prisijungimo vardą ir slaptažodį. Užpildę spaudžiate Enter. 20. Atsidūrę savo pašto dėžutėje rasite tokius užrašus: Inbox – gaunami laiškai; Compose – sukurti naują laišką; Addresses – adresai; Folders – bylos; Options – nustatymai; Help – pagalbos langas. 21. Norėdami išsiųsti laišką spaudžiate Compose. 22. Laukelyje To įrašote gavėjo adresą. 23. Laukelyje Subject įrašote trumpą laiško anotaciją. 24. Parašę laiško tekstą nuspaudžiate Send Message Confirmation. 25. Gautiems laiškams rūšiuoti sudarote naujus katalogus. Tam atidarote langą Folders ir langelyje Create New Folder (kurti naują segtuvą) įrašote norimų segtuvų vardus, pvz.: Draugai, Kvietimai, Asmeniniai ir pan. 26. Grįžtate į Inbox (gaunami laiškai). 27. Gautus laiškus su komanda Move To galite nukelti į reikiamą segtuvą. 28. Nereikalingus laiškus galite ištrinti, paspaudę Delete. 29. Norint atsakyti į gautą laišką, užtenka paspausti Replay. Naudodamiesi šia Microsoft tinklo programa, neužmirškite, kad po pašto dėžutės sudarymo per 10 dienų reikia ją pirmą kartą atsidaryti, nes kitaip ji bus panaikinta. Jei šia dėžute nesinaudosite daugiau kaip 90 dienų, tai yra apie tris mėnesius, ji taip pat bus panaikinta. Elektroninio pašto etika. Internetas visus stebindamas informavimo ir bendravimo galimybių gausa per labai trumpą laiką spėjo tapti daugelio mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kiekvienam, dirbančiam tinkle, reikėtų pagalvoti ir apie šios veiklos etiką. Kažkada gyvavusi epistoliarinė kultūra, kuri net tapo atskiru literatūros žanru, buvo užgožta kitų, greitesnių ir paprastesnių techniškai, komunikacijos būdų. Kompiuterių ryšiai išpopuliarino naują bendravimo būdą – elektroninį paštą. Bet iš senojo laiškų rašymo etiketo čia beveik ar visiškai nieko neliko. Kodėl? • Spartėjantis gyvenimo tempas kartais reikalauja greitos informacijos, užmirštami elementarūs gero tono reikalavimai. • Seniai susiformavę epistoliarinės kultūros reikalavimai, nunykus šiam žanrui, seniai pamiršti. • Kompiuteris sudaro iliuziją, kad esi vienas, niekas tavęs nemato ir gali daryti, ką nori likdamas anonimas. • Formuojasi naujos elektroninio bendravimo taisyklės, dažnai gerokai supaprastintos ir pritaikytos greitam informacijos pasikeitimui. Paplitęs visame pasaulyje tinklas iš šalies gali atrodyti esantis visiškai nevaldomas ir chaotiškas. Čia, atrodytų, nėra nei įstatymų, nei elgesio taisyklių. Neretai Internetas tampa savotiška arena, kur galima parodyti savo „pranašumą“ vien todėl, kad esi pasislėpęs už kompiuterio ir adresas trampam@kasnors.com visiškai paslepia asmenybę, veidą, išsilavinimą, amžių ir kitką. Todėl kartais, o įpratus tie kartai darosi dažnesni, galima iškoneveikti visiškai nepažįstama žmogų, nesvarbu, ar jis tavo bendraamžis, ar garbus ir solidus žmogus. Kad to nebūtų, reikėtų laikytis paprastų taisyklių: • Pašto dėžutės pavadinimas trumpas, aiškus ir informatyvus. • Aiškiai ir trumpai suformuluoti SUBJECT eilutę. • Rašyti aiškiai, suprantamai, mandagiai. • Išsiųsti laiškai turi būti pasirašyti. Plačiau apie darbą tinkle. Besinaudojantiems šiuolaikinėmis komunikacijomis egzistuoja sudarytas Pasaulio tinklo etiketas, vadinamas „Netiquette“ (net –angl. tinklas; etiquette –pranc. etiketas). Oficialų tinklo etiketo pagrindą sudaro 1995 metų spalio mėn. aukščiausios pasaulio tinklų instrukcijos – „Internet Engineering Task Force“ (www.ietf.org) orgnizacijos – išleistas RFC (Requests for Comments) dokumentas Nr.1855. Šis dokumentas ir yra pagrindinė rekomendacija Interneto vartotojams. Tinklo etiketas nėra konkretus dokumentas. Jis kartu su pasauliniu tinklu vystosi, plečiasi, keičiasi. Todėl Internete galima rasti įvairių šio dokumento variantų. Yra skiriamos trys pagrindinės tinklo etiketo dalys: • Elektroniniam paštui ir on – line dialogams ( One – To – One Communication). • Pašto konferencijoms ir naujienų grupėms (One – To – Many Communication). • WWW, FTP bei kitoms informacinėms tarnyboms (Information Services). Pateiksime pagrindinius reikalavimus. Siunčiamus laiškus galima suskirstyti į dvi kategorijas: a) asmeninė korespondencija b) korespondencija į diskusijų grupes, firmoms, nepažįstamiems asmenims ir pan. Kaip bendrauja ir ką rašo du žmonės vienas kitam, neturi teisės žiūrėti ar nurodinėti niekas. Kiek kitaip yra su korespondencija skirta konferencijoms ar kitoms grupėms, kurią gali skaityti daugiau žmonių. Įpratus siųsti tinkamai parašytus laiškus į bendras konferencijas, pagerės ir asmeninės komunikacijos geras tonas. Visi siunčiami laiškai turi būti pasirašyti. Nors kiekviena pašto programa visada parašo siuntėjo elektroninio pašto adresą, bet keli sutartinai ženklai nieko nepasako apie siuntusį žmogų . Pvz.: From: "Antanas"

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!