Išplėstinių dalyvinių, padalyvinių ir pusdalyvinių aplinkybių skyryba

Aplinkybė, išreikšta dalyviu, padalyviu ar pusdalyviu ir išplėsta bent vienu savarankišku žodžiu, vadinama išplėstine arba išskirtine aplinkybe. Išplėstinės būna laiko, būdo, priežasties, tikslo, sąlygos ir nuolaidos aplinkybės. Nėra išplėstinės vietos aplinkybės, nes ji šiomis veiksmažodžio formomis nereiškiama. Savarankiškais laikomi tie žodžiai, kurie gali atsakyti į sakinio dalių klausimus, eiti sakinio dalimis.
Išplėstinėms dalyvinėms, padalyvinėms ir pusdalyvinėms aplinkybėms pažinti būtina: 1) mokėti laiko, būdo, priežasties, tikslo, sąlygos ir nuolaidos aplinkybių klausinius, 2) mokėti pažinti iš priesagų ir galūnių dalyvius, padalyvius ir pusdalyvius.
Išplėstinių dalyvinių, padalyvinių ir pusdalyvinių aplinkybių prasminis bei intonacinis savarankiškumas priklauso nuo autoriaus noro jas pabrėžti bei intonaciškai atriboti, todėl šių aplinkybių skyrimas arba neskyrimas kableliais nelaikytinas skyrybos klaida.
Šios aplinkybės yra savitos sudėties, todėl jų skyrimas ar neskyrimas priklauso ir nuo struktūrinių priežasčių. Jeigu autorius nori tokias aplinkybes pabrėžti, intonaciškai atriboti, tai turi remtis 1-8 taisykle. Poskyryje „Neskiriame“ nurodyti tie atvejai, kai dėl struktūrinių priežasčių skirti negalima.
3) jis valdo bent vieną priklausomą žodį (yra juo išplėstas);
4) priklausomas žodis turi būti savarankiška kalbos dalis (gali eiti sakinio dalimi);
5) prasminį ir intonacinį savarankiškumą suprantame kaip kalbančiojo arba rašančiojo norą pabrėžtinai atriboti nuo kitų sakinio dalių ir atskirti nuo jų pauzėmis bei intonacija tokią išplėstinę aplinkybę.
Ji ilgai negalėjo užmigti, prisiminusi tą netikėtą susitikimą.
Žaltys, atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu.
Žiūrėdami į rugpjūčio dangų, stebimės žvaigždžių gausumu.
Bet Joniukui, tuos žodžius girdint, juoktis visai nebuvo noro.
Kartą pradėjus eiti šituo keliu, sunku besustoti.
Kas paskatino Grėtę, ir tokias kalbas apie Vilių išgirdus, tekėti už jo?
2. Išplėstinę aplinkybę gali sudaryti dalyvis, padalyvis arba pusdalyvis su prijungtu šalutiniu sakiniu. Kablelį rašome šios grupės pradžioje, prieš šalutinį sakinį ir po jo (kartu čia užbaigiama ir aplinkybė).
Antanas, išgirdęs, kad jį balsu šaukia, atsigręžė.
Belaukiant, kas ateis, jiems nusibodo prie rūmų mindžiukuoti.
Negalima buvo tylėti, pamačius, kad viskas daroma ne taip.
Vaikas, matydamas, kad nebesuspės, pradėjo nerimauti.
Sustojo, nebežinodamas, kur sukti.
3. Išplėstinę aplinkybę gali sudaryti dalyvis, pusdalyvis ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!