Ispanijos įpėdinystės karas

Ispanijos įpėdinystės karas daugeliu atžvilgių buvo riba tarp lokalinių Europos konfliktų epochos ir viso pasaulio politiką įtakojančių karų. Ispanijos įpėdinystės karą (1701 – 1713) būtų galima pavadinti „pirmuoju pasauliniu karu“. Jis vyko |Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Ispanijoje, kolonijose ir jūrose1. Taip pat tai buvo paskutinis konfliktas Europoje sukeltas karaliaus Liudviko XIV siekių padidinti Prancūzijos galybę2.
Ispanija. Visų pirma reikia apžvelgti pačios Ispanijos padėtį, nes būtent jos nusilpimas skatino Europos galingąsias monarchijas bandyti praplėsti įtakos sferas. Nors XVIIa. Viduryje valstybė tebeatrodė stipri, valdant Karoliui II (1665 – 1700) iro ir smuko visos Ispanijos valstybės sferos. Ispanijos monarchijos degradacija atsispindėjo pačioje Karolio II asmenybėje. Jis buvo ir fiziniu, ir protiniu atžvilgiu neišsivystęs. Kadangi nepajėgė savarankiškai valdyti valstybės, jo favoritai ispanų grandai, užsienio avantiūristai ir bažnyčia šalyje elgėsi kaip norėjo3. Ispanijos tarptautinė padėtis buvo ne ką geresnė nei vidinė. Iš šalies turėjusios svarų svarų žodį tarptautiniuose santykiuose, ji virto ginčo tarp Prancūzijos ir Anglijos objektu. Pastarąsias viliojo viliojo ne tik pati Ispanija, bet ir jos milžiniškos kolonijos Pietų Amerikoje, Meksika, Florida, Kuba, Filipinai, dalis Italijos ir Pietų Nyderlandai4.
Karo priežastys. Ispanijos karalius Karolis II buvo per silpnos sveikatos, kad susilauktų įpėdinių. Todėl dar iki jo mirties pradėtos įvairiausios dinastinės kombinacijos. Karolio II tėvas Pilypas IV turėjo dvi seseris: Ana – ištekėjusią už Liudviko XIII prancūzo ir Marijos Anos- Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando II. Iš santuokos su Liudviku XIII gimė Liudvikas XIV, o Ferdinandu – Leopoldas I5. Abu gimusieji tapo galingiausių kontinento valstybių valdovais. Liudvikas Prancūzijos, Leopoldas Austrijos. Iš dviejų Pilypo IV dukterų vyresnioji ištekėjo už Liudviko XIV, o jaunesnioji Margarita Terezė už Leopoldo I6.
Taigi rimtą pagrindą pretenzijoms į sostą turėjo abu pretendentai. Leopoldas I norėjo į Ispanijos sostą pasodinti savo sūnų erhercogą Karolį, o Liudvikas XIV - anūką Pilypą Anžujietį. Pastarajam ir pavyko tapti ispanų karaliumi, nes iš pradžių jo kandidatūrą palaikė Anglija ir Nyderlandai. Tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!