Internetinių socialinių tinklų analizė ir taikymas

Pagrindiniai žodžiai: internetiniai socialiniai tinklai, socialinių tinklų analizė, socialinių tinklų taikymas, saugumas, privatumas socialiniuose tinkluose, socialinių tinklų žala, priklausomybė socialiniams tinklams Kursinio darbo objektas – internetiniai socialiniai tinklai . Darbo tikslas – išanalizuoti internetinius socialinius tinklus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti internetinio socialinio tinklapio sąvoką, išsiaiškinti socialinių tinklų raidos ypatybes , išnagrinėti su kokiomis privatumo problemomis gali susidurti socialinių tinklų vartotojas, kokią žalą šie tinklai gali sukelti. Ieškant informacijos šiam kursiniam darbui buvo analizuojama mokslinė literatūra bei moksliniai straipsniai, kuriuose pateikiama informacija apie internetinius socialinius tinklus, socialinių tinklų poveikį visuomenei, šių tinklų taikymą bei jų vartotojams gresiančius pavojus. Buvo naudojama bei cituojama mokslinė literatūra, knygos, bei interaktyvūs šaltiniai: moksliniai straipsniai, internetiniai duomenys. Kursinis darbas gali būti naudingas visiems socialinių tinklų vartotojams, norintiems sužinoti, kokiu principu veikia šie tinklapiai, kokios grėsmės jų privatumui yra galimos besinaudojant socialiniais tinklapiais, kaip apsaugoti savo privatumą bei kokią žalą sveikatai gali sukelti šie tinklapiai. Vileišis, Petras Online social network analysis and application: yearly paper/ Petras Vileišis ; research director doc. dr. Regimantas Pranaitis ; Vilnius university. Communication faculty. Information and communication department. – Vilnius, 2013. Keywords: online social network, social network analysis, social network application, security, privacy in online social networks, social netwoking harm, addiction to social networks Course paper topic – online social networks . The objective – analyze online social networks . The tasks: analyze social network concept, find out social netwokr evolution feautures, investigate problems that social netowrk user might confront using it. This course paper was written using and analyzing the diverse of literature, which contains information about online social networks, social network effect on society, the usage of these social networks and the problems that social network users might confront online. It has been used and cited in accordance with the scientific literature, books, textbooks, as well as interactive sources: scholarly articles, on-line data. This course paper can help for all social netwokrs users, who want to know in what principles do these networks work and what dangers to their privacy might rise while using online social networks, and to meet what harm it can cause to social network users. TURINYS ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5 1. INTERNETINIAI SOCIALINIAI TINKLAPIAI..........................................................................7 1.1. Internetinio socialinio tinklapio samprata..............................................................................7 1.2. Internetinių socialinių tinklų raida ........................................................................................ 9 2. SAUGUMAS SOCIALINIUOSE TINKLUOSE ................................................................... 12 2.1. Privatumo problemos .......................................................................................................... 12 2.2. Internetinis persekiojimas ................................................................................................... 15 2.3. Saugumo užtikrinimas ........................................................................................................ 16 3. SOCIALINIŲ TINKLŲ ĮTAKA ASMENINIAM GYVENIMUI ....................................... 20 3.1. Socialinių tinklų daromas poveikis sveikatai...................................................................... 20 3.2. Socialinių tinklų priklausomybės problemos...................................................................... 20 IŠVADOS ......................................................................................................................................... 22 LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................... 24 ĮVADAS Šiuolaikinėje visuomenėje , kai informacinės technologijos vystosi ypač sparčiai, vis labiau plinta ir nauji komunikacijos būdai elektroninėje erdvėje. Vienas iš jų, atsiradęs dar visai neseniai, dabar pasiekęs populiarumo piką - internetinis socialinis tinklapis. Milijoninius vartotojų skaičius turintys socialiniai tinklapiai vis labiau plečiasi ir didėja. Žmonės yra labai socialios būtybės, tad per įsijungimą į šiuos tinklus žmogus gauna tai ko jam reikia – kontaktus, ryšius, bendrininkavimą, bendradarbiavimą. Laikui bėgant internetiniai socialiniai tinklai taip išsiplėtė, kad juose atsirado naujų galimybių ne tik asmeniniams vartotojams, tačiau ir įvairiems verslams . Taip augantis socialinių tinklų sūkurys savo naujovėmis įtraukia vis daugiau vartotojų ir tampa neatsiejama jų kasdienybės dalimi. Socialiniams tinklams plačiai išplitus pasaulyje atsirado ir būtinybė juos tirti ir mokėti deramai įvertinti jų poveikį. Socialinių tinklų veikimo ir poveikio žmonėms supratimas yra svarus veiksnys, darantis įtaką interneto ateičiai. Socialiniams tinklams pasiekus didžiulius mastus ir į juos diegiant vis daugiau naujovių, atsiranda ir naujos grėsmės, viena jų – vartotojų privatumas. Nors didžioji dauguma tinklapių įvairiais būdais garantuoja vartotojų konfidencialumą bei duomenų saugumą, tačiau spragų, asmeninės informacijos atžvilgiu, atsiranda vis daugiau. Iškyla naujos grėsmės vartotojo tapatybės anonimiškumui, vartotojo erdvės privatumui, vartotojo bendravimo privatumui. Taip asmenys besinaudojantys socialiniais tinklapiais gali susidurti su įvairiomis problemomis, susijusiomis su asmeninės informacijos patekimu į viešąją erdvę. Socialinių tinklų išplitimas atnešė ne tik privatumo problemų, tačiau ir grėsmę sveikatai. Vis daugiau žmonių liguistai įsitraukia į socialinius tinklus ir tai gali sukelti daugybę naujų problemų. Šio kursinio darbo tikslas – išanalizuoti internetinius socialinius tinklus. Kursinio darbo aprašomi objektai – internetiniai socialiniai tinklai, jų ypatumai, vartotojų saugumas bei privatumas, poveikis sveikatai. Šio rašto darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti internetinio socialinio tinklo sąvoką. 2. Išsiaiškinti socialinių tinklų raidos ypatybes. 3. Išnagrinėti su kokiomis privatumo problemomis gali susidurti internetinių socialinių tinklų vartotojai. 4. Išsiaiškinti šių tinklų poveikį žmogaus sveikatai. Atliekant šį kursinį darbą buvo panaudoti apibendrinimo ir analizės metodai. Darbo metu buvo išanalizuota internetinių socialinių tinklų raida bei įsigilinta į vartotojams gresiančius pavojus, susijusius su asmeninės informacijos saugumu bei priklausomybe socialiniams tinklams. Stengiantis įgyvendinti iškeltus uždavinius, buvo išnagrinėta internetinių socialinių tinklų sąvoka. Įsigilinta į tai, kaip internetiniai socialiniai tinklai vystėsi. Taip pat teko pasidomėti kokios gi grėsmės slypi šiuose socialiniuose tinkluose, ko vartotojai turėtų saugotis ir kaip šie puslapiai turi būti tobulinami, kad būtų išvengta privatumo problemų. Analizuojant ir nagrinėjant internetinius socialinius tinklus buvo naudojama įvairi literatūra: moksliniai straipsniai, interaktyvūs straipsniai, esė bei internete skelbiama informacija. 1. INTERNETINIAI SOCIALINIAI TINKLAPIAI Nuo pat socialinių tinklų atsiradimo, jie pritraukė milijonus vartotojų, kuriems šie tinklapiai tapo kasdienybės dalimi. Pasaulyje yra tūkstančiai įvairių socialinių tinklapių, suteikiančių daugybę skirtingų technologinių galimybių bei platų interesų spektrą kiekvienam vartotojui pagal poreikius. Dauguma tinklapių palaiko klasikinį socialinių tinklų modelį, prie kurių jungiasi vartotojai be išskirtinių pomėgių ar interesų, tačiau yra ir tokių tinklų, kurie įtraukia žmones su bendrais interesais, panašiomis politinėmis pažiūromis arba vienodais pomėgiais. Kai kurie tinklapiai aptarnauja įvairią auditoriją, kol tuo tarpu dalis socialinių tinklapių pritraukia vartotojus, kuriuos sieja ta pati kalba, tautybė, lytis, religinės pažiūros. Siekiant tinkamai išanalizuoti internetinius socialinius tinklapius, būtina susipažinti su šia sąvoka bei šių tinklapių raida. 1.1. Internetinio socialinio tinklapio samprata Socialinių tinklų apibrėžimas pagal D. M. Boyd ir N. B. Ellison (2007) yra toks: socialiniai tinklapiai yra žiniatinklio paslaugos, kurios asmenims leidžia: 1. Ribotoje sistemoje susikurti viešus ar pusiau viešus profilius. 2. Suformuluoti kitų vartotojų sąrašą, su kuriais jie dalijasi ryšiu. 3. Peržiūrėti įvykdytų ryšių sąrašą. Pasak D. M. Boyd ir N. B. Ellison (2007), internetiniai socialiniai tinklapiai yra unikalūs ne tuo, kad leidžia žmonėms susirasti naujų pažinčių, bet tuo, kad suteikia galimybę paviešinti savo socialinius tinklus ir padaryti juos matomais. Taip pat šios mokslininkės teigia, kad daugelio didžiųjų internetinių socialinių tinklapių dalyviai neieško pažinčių, o visų pirma komunikuoja su tais žmonėmis, kurie jau yra jų socialinio tinklo dalimi. Nors internetiniuose socialiniuose tinklapiuose diegiama vis daugiau naujų technologijų, tačiau daugumos šių puslapių esminį pagrindą sudaro puslapio sistemoje matomi profiliai žmonių, kuriuos vartotojas turi draugų sąraše. Toks profilis sudaromas vartotojui tapus socialinio tinklo nariu ir užpildžius tam tikras formas, kuriose įvedami asmeniniai duomenys, pomėgiai, įkeliamos asmeninės nuotraukos. Dauguma puslapių vartotojams suteikia galimybę į savo profilius įkelti ir daugialypės terpės elementus: muzikos bei vaizdo įrašus. Pasinaudojant naujomis technologijos galimybėmis vartotojai vaizdingais būdais gali išreikšti savo nuotaiką skaitmeninėmis animacijomis, keisti savo profilio apipavidalinimą konfigūruojant spalvų ir interaktyvaus dizaino derinius. Dar vienas svarbus aspektas, kalbant apie internetinius socialinius tinklapius, yra profilio matomumo nustatymai. Vartotojo profilio matomumas ir pasiekiamumas priklauso tiek nuo socialinio tinklapio, tiek nuo paties vartotojo įvestų nustatymų. Kai kuriuose tinklalapiuose, vartotojui neįvedus matomumo nustatymų, profilis yra matomas viešai: tiek socialinio tinklapio nariams tiek žmonėms neužsiregistravusiems tinkle. Vieni puslapiai vartotojams leidžia laisvai redaguoti ir kontroliuoti savo profilio matomumą, tačiau kai kuriuose puslapiuose tai yra ribojama ir priklauso nuo to ar vartotojas turi mokamą profilį ar ne. Vartotojo profilio matomumo nustatymų galimybės ir būdai yra vieni iš pirminių dalykų, kuriais socialiniai tinklai išsiskiria vieni iš kitų. Asmuo užsiregistravęs socialiniame tinklapyje ir užpildęs asmeninę informaciją yra paskatinamas nurodyti kitus vartotojus, kurie yra jo draugai ar pažįstami. Taip vartotojo profiliui sukuriamas sistemoje esančių vartotojų tinklas žmonių, kurie yra iš pažįstamų ar bendrų draugų rato. Daugumoje socialinių tinklapių veikia tokia sistema, kurioje vartotojai prisijungia i kontaktų sąrašus, siųsdami „draugui“ pakvietimą, kurį turi patvirtinti ir kitas vartotojas. Į pažįstamų ratą įtrauktiems tinklo vartotojams yra naudojami tokie terminai kaip „kontaktai“, „ sekėjai“, „fanai“ ir labiausiai paplitęs ir naudojamas terminas yra „draugai“. Kaip teigia D. M. Boyd (2006), terminas „draugai“ gali būti klaidinantis, nes ryšys nebūtinai reiškia draugystę, kasdieniška liaudiška prasme, ir priežastys dėl kurių žmonės susijungia yra įvairios. Dar vienas esminių internetinių socialinių tinklapių komponentų yra tai, ar vartotojo ryšių sąrašas yra rodomas viešai ar ne. Daugelyje socialinių tinklų šis sąrašas yra pasiekiamas visiems vartotojams, kurie turi priėjima prie profilio, tačiau kai kuriuose tinklapiuose kaip pavyzdžiui „Facebook“ , vartotojas turi daug įvairių parinkčių kam šis sąrašas yra matomas. Daugelio socialinių tinklų vartotojai turi galimybę palikti komentarus kontaktų sąraše esančių „draugų“ profiliuose. Patobulėjus internetinėms technologijoms, kai kuriuose tinklapiuose vartotojai „draugų“ profiliuose gali ne tik komentuoti, bet ir įkelti nuotraukas, vaizdo įrašus ar nuorodas į kitas svetaines. Taip pat daugelyje socialinių tinklų veikia mechanizmas, leidžiantis siųsti privačias žinutes kitiems vartotojams, veikiantis panašiu principu kaip elektroninis paštas. Ne visi socialiniai tinklapiai startavo, kaip socialiniai tinklapiai iš esmės. Socialinis tinklas „QQ“ startavo kaip kiniška greitųjų pranešimų paslauga, „LunarStorm“ kaip bendruomenės svetainė, „Cyworld“ korejietiškas diskusijų forumas, o „Skyrock“ buvo prancūziškas dienoraščių tinklapis prieš jam suteikiant socialinio tinklapio savybes. „AsianAvenu“, „MiGente“, „BlackPlanet“ buvo mažai žinomi tautinės bendruomenės puslapiai prieš perdarant juos į socialinius tinklapius ( D. M. Boyd ir N. B. Ellison, 2007). Neskaitant esminių socialinio tinklapio elementų, tokių kaip privačios žinutės, komentarai ar kontaktų sąrašai, socialiniai tinklapiai labai skiriasi teikiamomis paslaugomis ir techninėmis galimybėmis. Dalis jų specializuojasi dideliais, daug aukštos raiškos nuotraukų talpinančiais nuotraukų albumais, kiti pritraukia vartotojus galimybe, tinkle žaisti video žaidimus su kitais vartotojais, taip pat yra tinklapių, kuriuose galima talpinti tiek vaizdo įrašus tiek nuotraukas bei rašyti viešą dienoraštį. Kai kurie tinklapiai, kaip pavyzdžiui „Facebook“ suteikia galimybę prisijungti prie tinklo naudojantis mobiliuoju telefonu. Nors prisijungus telefonu funkcijos yra ribotos, tačiau galima atlikti pagrindinius veiksmus : susirašinėjimai, komentarai, nuotraukų bei vaizdo įrašų įkėlimas. 1.2. Internetinių socialinių tinklapių raida Kaip teigia D. M. Boyd ir N. B. Ellison (2007), pirmasis atpažįstamas internetinis socialinis tinklapis buvo paleistas 1997 metais. Šių mokslininkų teigimu „SixDegrees.com“ vartotojai galėjo susikurti profilius, įtraukti į kontaktų sąrašus savo draugus ir 1998 metų pradžioje jau galėjo naršyti ir drauguose esančių vartotojų kontaktų sąrašus. Kaip žinoma visos šios funkcijos tam tikra forma jau egzistavo ir prieš atsirandant „SixDegrees.com“. Profilių sistema buvo naudojama daugelyje pažinčių portalų, skirtų susirasti antroms pusėms, kai kurie greitųjų žinučių tinklalapiai jau teikė galimybę susikurti kontaktų sąrašus, „Classmates.com“ leido žmonėms užmegzti ryšius su savo vidurinėmis mokyklomis ar koledžais ir naršyti su kitais vartotojais, kurie taip pat buvo užsiregistravę, tačiau šio tinklapio naudotojai negalėjo susikurti profilių. „SixDegrees.com“ buvo pirmoji svetainė, sujungusi visas minėtas funkcijas į vieną tinklapį ( D. M. Boyd ir N. B. Ellison, 2007). „SixDegrees.com“ skelbėsi esanti priemonė, padedanti žmonėms susisiekti ir siųsti žinutes. Atsiradus tokiai naujovei, interneto platybėse, ši internetinė svetainė pritraukė milijonus vartotojų, tačiau „SixDegrees.com“ įkūrėjams nepavyko šio tinklalapio paversti stabiliu verslu, todėl ši paslauga buvo nutraukta vos po kelių metų. Kaip teigia D. M. Boyd ir N. B. Ellison (2007), tuo metu žmonėms internetas dar buvo naujovė ir dėl to šiuose portaluose vartotojai nerasdavo savo pažįstamų žmonių, o bendravimas su nepažįstamaisiais vartotojų nedomino. Taip pat pirmajam socialiniam puslapiui pritrūko papildomų esminių funkcijų, kaip komentavimas ar nuotraukų įkėlimas, ką dabar turi visi socialiniai tinklapiai, dėl to puslapis neilgai išlaikydavo vartotojų dėmesį ir nepritraukdavo naujų naudotojų. Tačiau kaip teigia A. Weinreich (2007), „SixDegrees.com“ įkūrėjas tiki, kad šis tinklapis buvo pralenkęs laiką. Kaip teigia D. M. Boyd ir N. B. Ellison (2007), socialinių tinklų bumas buvo pasiektas maždaug 2003 metais, kai internete labai išpopuliarėjo tokio tipo tinklalapiai ir jų skaičius augo dideliais mastais. Dauguma puslapių buvo kuriami itin išpopuliarėjusio tinklapio „Friendster.com“ pagrindu, arba sudaromi pritaikant puslapius konkrečioms demografinėms zonoms. Taip pat puslapiai buvo kuriami konkrečiais pomėgiais besidomintiems žmonėms, susiburti į vieną bendruomenę. Taip atsirado tinklapiai, skirti muzikuojantiems, keliaujantiems, besidomintiems verslu ar norintiems tiesiog susirasti pažinčių. Socialinių tinklapių populiarumas išaugo dar labiau, kai tinklapis „MySpace.com“ vartotojams suteikė naują galimybę individualizuoti savo profilius pakeičiant spalvų derinius bei visą puslapio išvaizdą. Be to, šiame tinklapyje buvo galima prisijungti prie mėgstamų muzikos atlikėjų ir sekti naujienas apie juos. Ši paslauga ypač patraukė jaunimo dėmesį. Įtraukus galimybę sekti savo mėgstamus muzikantus, prasidėjo itin dideliais mastais augantis naujai prisijungiančių jaunų vartotojų metas. „MySpace.com“ taip patraukė jaunimo dėmesį, kad jiems netgi teko redaguoti savo politikos įstatymus ir leisti prie tinklo prisiregistruoti nepilnamečiams. Pradžioje buvęs populiarus tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, šis tinklapis išplito ir visame pasaulyje. Taip socialiniai tinklapiai tapo populiarūs visame pasaulyje. Išplitus socialiniams tinklams, įprastas socialinių tinklų savybes imta taikyti ir kitokio pobūdžio puslapiuose, tam, kad pritraukti naujų vartotojų. Naujienų portalai, dienoraščių svetainės pritaikė ir įdiegė socialiniams tinklams būdingus profilius ir susilaukė tinkamos vartotojų reakcijos, pakilus lankytojų skaičiams. Atsižvelgus į „comscore.com“ 2007 metais pateiktą informaciją, nėra patikimų šaltinių kiek tiksliai žmonių šiuo metu naudojasi socialiniais tinklapiais. Tačiau kaip teigia D. M. Boyd ir N. B. Ellison (2007), atlikti rinkodaros tyrimai rodo, kad socialinių tinklapių vartotojų skaičius nuolat auga. Spartus socialinių tinklapių populiarumo augimas paskatino nemažai organizacijų bei korporacijų investuoti pinigų bei laiko įsteigiant tokius socialinius tinklus savo klientams ar darbuotojams. Socialinių tinklų augimas rodo pasikeitimus internetinės bendruomenės organizacijoje. Socialiniai tinklapiai kuriami visų pirma atsižvelgiant į patį vartotoją, o ne į vyraujančius interesus ar aktualijas. Pirmosios internetinės bendruomenės buvo kuriamos pagal aktualias temas, vyraujančius interesus, tačiau socialiniai tinklapiai kuriami atvirkščiai - pats vartotojas yra bendruomenės centras. Taigi, atsiradus socialiniams tinklapiams ir jiems pasiekus milijoninę auditoriją, pasikeitė ir visa internetinė bendruomenė. Pasikeitė internetinių puslapių pateikimas, siekiant internetinius puslapius padaryti patogiais vartotojui. Vis daugiau internetinių portalų įdiegia socialinio tinklapio esmines funkcijas tam, kad vartotojas prisiregistravęs ir susikūręs profilį galėtų pasirinkti ir konfigūruoti, ką konkrečiame puslapyje nori matyti, kokią informacija bei duomenis jam reikia pateikti, o ką praleisti. 2. SAUGUMAS SOCIALINIUOSE TINKLUOSE Per pastaruosius kelerius metus socialiniai tinklai pakeitė interneto vartotojų elgesį. Tačiau kartu su augančiomis internetinių socialinių tinklų perspektyvomis, atsiranda ir nauji sunkumai bei rizikos. Didieji socialiniai tinklai leidžia milijonams vartotojų susikurti virtualius profilius ir dalintis asmenine informacija su didžiuliais kiekiais skirtingų draugų tinklų ir dažnai net su visai nepažįstamais asmenimis. Į socialinių tinklų duomenų bazes pakliūna tokia asmeninė informacija, kaip politinės bei religinės pažiūros, telefonų numeriai, gyvenamoji vieta, draugų tapatybės, asmeninės nuotraukos ar net vartotojo seksualinė orientacija. Be to, trečiųjų šalių programos iškelia naują riziką tapatybei, atskleidžiant privačius vartotojo duomenis tokius kaip, vardas ir pavardė, kontaktų sąrašai bei kitą profilyje esančią informaciją. Taigi, nagrinėjant socialinius tinklus būtina išanalizuoti ir saugumo bei privatumo aspektus. 2.1. Privatumo problemos Privatumas yra daugialypė sąvoka, apimanti asmeninį savarankiškumą, demokratinį dalyvavimą, tapatybės valdymą ir socialinę koordinaciją. Šios daugiamatės konstrukcijos centras yra noras apsaugoti informaciją nuo nepageidaujamų asmenų, kas ir yra susirūpinimas privatumu ( H. Cho, M. Rivera-Sanchez, S. Lim, 2009). Vartotojų asmeninė informacija plinta dėl daugelio priežasčių, viena iš jų yra tai, kad kai kurių socialinių tinklų taisyklės reikalauja vartotojo pateikti tikslią ir teisingą informaciją apie save ir tuo pačiu vartotojas privalo socialiniam tinklapiui suteikti teisę disponuoti jo asmenine informacija ir parduoti ją tretiesiems asmenims. Tinklapis „Facebook“ yra tipinis tokio modelio pavyzdys, nes šio tinklalapio taisyklės, vartotojo teisių ir pareigų skiltyje nurodo, kad vartotojai apie save nepateiktų klaidingos informacijos ir nuolatos ją atnaujintų jei įvyktų kokie pasikeitimai. Taip pat šiose taisyklėse nurodoma, kad vartotojas turi suteikti tinklapiui pilnavertę tarptautinę teisę naudoti visą IP turinį, kuris buvo komentuojamas ar išgautas bet kokiu kitu būdu naudojantis „Facebook“ paslaugomis. Tokios nuostatos tinklapyje užsiregistravusį vartotoją labai įpareigoja ir tuo pačiu suvaržo asmens laisvę. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur daugiau negu pusė gyventojų naudojasi internetu, grėsmė privatumui internete yra tapus visuomeniniu susirūpinimu, kuris užima aukštesnę vietą negu tokie viešosios tvarkos klausimai, kaip sveikatos priežiūra ir nusikalstamumas ( T. Hong ir kt., 2005). Taip pat A. Lenhart ir M. Madden (2007), teigimu, net virš 84% interneto vartotojų Amerikoje, teigia esantys susirūpinę dėl savo privatumo, kurį įtakoja masinis informacijos rinkimas internete. Tokia statistika rodo, kad saugumas internete jau tampa vieša problema ir dėl to vis daugiau mokslininkų imasi tyrimų, kad atrastų pačius geriausius būdus, apsaugoti privačiai žmonių informacijai. Privačios informacijos išplitimo lygis priklauso ir nuo paties vartotojo elgesio. Kad geriau išanalizuoti šį reiškinį galima palyginti kaip žmonės atskleidžia asmeninę informaciją bendraudami internete, o kaip bendraujant akis į akį. Tiriant žmonių bendravimą akis į akį, 1991 metais S. Petronio pristatė komunikacijos privatumo valdymo teoriją, kad paaiškintų, kaip žmonės tvarkosi savo komunikacijos privatumą. Šios mokslininkės teigimu, kai žmonės atsiskleidžia vienas kitam, jie iš esmės įtraukia kitą asmenį į savo privatumo ribas. Tam nutikus informacijos gavėjai tampa informacijos bendrasavininkais dėl pasitikėjimo, kad informacija išliks konfidenciali ( S. Petronio, 2004). Komunikacijos valdymo teorija pateikia tris esminius veiksmus ( S. Petronio, 2004), kuriais vartotojai koordinuojasi savo informacijos privatumo ribose: Pirmasis - žmonės susiduria su tam tikromis problemomis, kai jie tampa privačios informacijos savininkais, kuri priklauso keliems asmenims iš karto. Antrasis - iš asmeninės informacijos ribų į kolektyvinės informacijos ribas žmonės patenka įtraukdami kitus asmenis į asmeninės informacijos ribas per artimą bendravimą. Trečiasis – kolektyvinės informacijos ribose žmonės koordinuojasi sukurdami privatumo taisykles arba bendraudami su kitais asmenimis, kad išmoktų egzistuojančių taisyklių, tam kad žinotų kokiu laipsniu informacija yra konfidenciali ir kam galimą ją skleisti. Komunikacijos valdymo teorija taip pat pateikia penkis pagrindinius principus, formuluojančius, kaip žmonės reguliuoja asmeninės informacijos atskleidimą ar jos nuslėpimą ( S. Petronio, 2004) : 1. Individualūs asmenys arba kolektyvai tiki, kad jų asmeninė informacija priklauso jiems patiems. 2. Dėl tikėjimo, kad jie yra savo informacijos savininkai, žmonės jaučiasi turintys teisę kontroliuoti privačios informacijos sklidimą kitiems asmenims. 3. Žmonės naudojasi esančiomis privatumo taisyklėmis, kad galėtų nuspręsti ar praverti privatumo ribas, todėl žmonės gali atskleisti asmeninę informaciją arba laikyti informaciją privatumo ribose siekiant ją nuslėpti. 4. Kai žmogus atskleidžia informaciją, jis automatiškai paverčia kitą asmenį šios informacijos savininku ir daro prielaidą, kad šis asmuo laikysis egzistuojančių privatumo taisyklių arba derėsis dėl naujų. 5. Kadangi gyvename ne tobulame pasaulyje, informacijos valdymo klausimai gali tapti nesklandūs. Nesklandumai atsiranda, kai privatumo taisyklės yra iškraipomos, arba, kai kažkieno privatumo riba yra akivaizdžiai pažeidžiama. Ribų nestabilumas dažnai pasireiškia pykčiu, nepasitikėjimu, įtarimu arba abejonėmis, dalinantis privačia informacija. Taigi, internetiniai socialiniai tinklai yra socialinės bendruomenės, kuriose žmonės yra linkę dalintis asmenine informacija su kitais asmenimis, atsižvelgiant į paminėtus penkis principus. D. Chan ir kt., (2004), palygino internetines draugystes su realiomis draugystėmis ir nustatė, kad realioje draugystėje žmonių bendravime yra didesnė tarpusavio priklausomybė, supratimas bei atsidavimas. Tokiu būdu, bendravimas akis į akį, žmonėms suteikia jausmus bei didesnį privatumo saugumą. Tačiau kalbant apie grupinį bendravimą M. R. Parks ir L. D. Roberts (1998), padarė išvadą, kad čia nėra aiškiai matomų skirtumų tarp bendravimo realybėje ir virtualioje erdvėje. Bendraujant keliems asmenims virtualioje aplinkoje, tai tampa tiesiog įprastu komunikavimu, tokioje aplinkoje dalinamasi informacija, kuri nėra labai privataus pobūdžio. Neseniai mokslininkai pradėjo tirti socialinių tinklų vartotojų įpročius, kiek ir kokios informacijos jie dažniausiai pateikia apie save. A. Acquisti ir R. Gross (2006) tirdami vartotojų elgesį tinklalapyje „Facebook“, nustatė, kad daugiau negu 50% respondentų, besinaudojusių šiuo socialiniu tinklapiu, buvo pateikę savo asmeninius duomenis, tokius kaip: gimimo data, politinės pažiūros, seksualinė orientacija. Taip pat virš 25% apklaustųjų buvo nurodę savo mobiliųjų telefonų numerius, pamokų tvarkaraščius bei savo antrųjų pusių vardus. Dauguma tokios informacijos pateiktos socialiniuose tinklapiuose turi potencialo vartotojui sukelti tam tikrą žalą, jeigu pažeidėjai ar sukčiai turės priėjimą prie jos. Privačios informacijos saugumas tapo pagrindine internetinių socialinių tinklapių tyrimų tema. Jau keli mokslininkai yra nustatę, kad socialinių tinklapių vartotojai teigia, kad asmeninis privatumas yra didžiulė problema, tačiau pačių vartotojų veiksmai prieštarauja šiam teiginiui. Kaip teigia H. Jones ir J. H. Soltren (2005), vieni iš pirmųjų tyrimų, skirtų nustatyti saugumui socialiniam tinkle „Facebook“, parodė, kad pagrindinis ir didžiausias veiksnys kenkiantis vartotojo privatumui yra informacijos kiekis, kurį vartotojas pats pateikia ir atskleidžia savo profilyje. Taip pat mokslininkai nurodė, kad kol vartotojai nuolat kartoja ir skundžiasi, kad jų privatumas kelia didžiulį susirūpinimą, dauguma jų vis tiek neapdairiai viešina ir skleidžia savo asmeninę informaciją, kaip darbo ar mokslo įstaigų tvarkaraščiai bei gyvenamųjų vietų adresai. Tiriant socialinių tinklų privatumo problemas C. Dwyer ir kt., (2007), ištyrė „Facebok“ ir „MySpace“ tinklapių vartotojų elgesį internetinėje erdvėje. Šie mokslininkai nustatė, kad abiejų tinklalapių vartotojai buvo susirūpinę savo privačios informacijos saugumu, tačiau „Facebook“ lankytojai vis tiek buvo linkę paviešinti asmenybę identifikuojančią informaciją: vardą, pavardę bei kontaktinius duomenis. Tuo tarpu „MySpace“ vartotojai, į savo draugų sąrašus, neapdairiai įtraukdavo naujus vartotojus, kurių visai nepažįsta. 2.2. Internetinis persekiojimas Esant dideliam vartotojų neapdairumui, viešinant privačią informaciją ir internete vis dažniau pasitaikant žmonių persekiojimų atvejų, tyrėjai nusprendė ištirti sąsają tarp internetinių socialinių tinklų vartotojų elgesio ir tarp internetinio persekiojimo. Tiriant šį reiškinį buvo pasirinkti konkretūs internetinio persekiojimo tipai: asmenų persekiojimas ir seksualinis priekabiavimas. D. Finkelhor, K. J. Mitchell ir J. Wolak (2000), ištyrė persekiojimą ir priekabiavimą prie 10-17 metų amžiaus JAV piliečių, ir nustatė, kad apie 20% dalyvavusiųjų tyrime, per metus bent kartą patyrė seksualinį priekabiavimą ar bandymą tai padaryti. Taip pat, 1 iš 17 apklaustųjų nurodė, kad buvo persekiojami ir jiems grėsė pavojus. M. L. Ybarra, D. L. Espelage ir K. J. Mitchell (2007), nustatė, kad vykdant valstybinę apklausą, kurioje dalyvavo daugiau negu 1500 jaunuolių, 15% respondentų nurodė, patyrę seksualinį priekabiavimą ir 4% iš jų patyrė tai internetiniuose socialiniuose tinklapiuose. Taip pat 33% jaunuolių buvo internetinio persekiojimo aukos ir 9% šių atvejų įvyko, naudojantis socialiniais tinklais. Tokie tyrimų rezultatai parodo, kad internetinio persekiojimo problema yra išties aktuali ir tyrėjai bei vyriausybių ir teisėsaugų atstovai turėtų šiuo klausimu susirūpinti. Kaip teigia D. Finkelhor, K. J. Mitchell ir J. Wolak (2000), internetinis persekiojimas jaunimui gali sukelti labai rimtas pasekmes. Pavyzdžiui, J. G. Noll ir kt., (2010), išnagrinėjo internetinį persekiojimą, į kurį buvo įtrauktos nepilnametės merginos, ir nustatė, kad 40% apklaustųjų patyrė seksualinį priekabiavimą. Taip pat buvo nustatyta, kad merginos, internetiniuose tinkluose, save pateikdavo taip, kad išprovokuotų panašaus pobūdžio veiksmus. Tyrėjai ištyrė ir koks elgesys internetinėje erdvėje gali pateisinti internetinį persekiojimą. Kaip nustatė M. L. Ybarra, D. L. Espelage ir K. J. Mitchell (2007), agresyvus elgesys: šiurkštus ir nemandagus komentavimas, pažintys su atsitiktiniais žmonėmis tinkle, kalbos apie lytinius santykius su nepažįstamais asmenimis, buvo statistiškai susiję su internetiniu persekiojimu. Tiriant elektroninius , Niujorko policijos padalinyje, R. D‘Ovidio ir J. Doyle (2003), nustatė, kad 42,8%, padalinyje įvykdytų elektroninių nusikaltimų, buvo internetinio persekiojimo atvejai. Tokie skaičiai parodo internetinio persekiojimo problemos rimtumą. B. Henson ir kt., (2011), ištyrė asmenų persekiojimus, konkrečiai socialiniuose tinkluose, ir nustatė, kad net 42% vartotojų kokiu nors būdu patyrė persekiojimą, naudojantis socialiniu tinklu. Mokslininkai taip pat nustatė, kad moterys socialiniuose tinkluose yra persekiojamos du kartus dažniau negu vyriškosios lyties atstovai. Šio tyrimo metu buvo apskaičiuota ir tai, kad tie vartotojai, kurie labai dažnai atnaujina savo būseną ( nuolat paviešina ką šiuo metu veikia, kokiose vietose lankosi ir pan.) žymiai padidina riziką būti sekamiems, nes toks grobis persekiotojams yra patrauklesnis ir patogesnis. Ir bene didžiausią įtaką, nepageidaujamam persekiojimui, sukelia tie vartotojai, kurie į savo kontaktų sąrašus įtraukia nepažįstamus asmenis, B. Henson ir kt., (2011), apskaičiavo, kad pridedant nepažįstamuosius, tikimybė būti sekamam padidėja netgi 2,6 karto. 2.3. Saugumo užtikrinimas Išnagrinėjus su kokia daugybe privatumo problemų vartotojai gali susidurti internete, besinaudodami socialiniais tinklapiais, toliau galima išanalizuoti būdus, kuriais galima sumažinti pavojus susijusius su privačia vartotojo informacija. Nustačius, kad didžioji dalis asmeninės informacijos nutekėjimo įvyksta dėl pačių vartotojų neapdairumo ir neatsakingo informacijos atskleidimo, vienas iš patikimų būdų, užkirsti tam kelią, yra kontroliuoti išeinančią informaciją. Šiam tikslui dauguma socialinių tinklapių yra įdiegę privatumo nustatymus, kad vartotojai galėtų konfigūruoti šiuos nustatymus savo nuožiūra. Pavyzdžiui socialinio tinklapio „Facebook“ vartotojas, keisdamas šiuos parametrus, gali reguliuoti, kas konkrečiai matys jo būsenos atnaujinimus, kokie asmenys gali matyti nuotraukų albumus ar net konkrečias nuotraukas. Taip pat vartotojas turi galimybę keisti savo profilio matomumą, kad įvedus vartotojo vardą ar pavardę į paieškos laukelį šis vartotojas nebūtų rodomas nepažįstamiems asmenims. Naudotojas gali keisti nustatymą taip, kad pakvietimus i kontaktų sąrašą gautų tik iš bendrų pažįstamų vartotojų. Puslapis „Facebook“, netgi suteikia galimybę vartotojo profilį padaryti visiškai privačiu ir matomu tik pačiam profilio savininkui. Tokios nustatymų galimybės suteikia labai lankstų savo privačios informacijos reguliavimą ir jos sklidimo kontroliavimą. Nors dauguma socialinių puslapių suteikia tokias galimybes konfigūruoti ir keisti privatumo nustatymus individualiai, tačiau nedaug vartotojų imasi keisti šias konfigūracijas. Kaip teigia T. Govani ir H. Pashley (2005), nors net 80% „Facebook“ vartotojų dalyvavusių tyrime žinojo apie tokia galimybę, keisti privatumo parametrus, tačiau tik 40% iš jų ėmėsi juos redaguoti. Blogiausia yra tai, kad nekeičiant privatumo parametrų pagal savo nuostatas, dažniausiai šie parametrai pagal tinklalapio kūrėjus būna nustatyti taip, kad vartotojo profilio pasiekiamumas yra viešas ir visa jame esanti informacija, taip pat. Taigi, atsižvelgiant į tokią statistiką, vartotojų privatumas priklauso nuo socialinio puslapio kūrėjų, kaip jie parenka numatytus privatumo nustatymus. Kita privačios informacijos problema, susijusi su internetiniais socialiniais tinklapiais yra ta, kad socialiniai tinklapiai tretiesiems asmenims perduoda ir parduoda vartotojų pateiktus asmeninius duomenis ir jų atliktų veiksmų statistiką. Trečiosios šalys šiuos duomenis panaudoja komerciniams tikslams. Pavyzdžiui, žinant konkretaus vartotojo amžių, šalį ar regioną, kuriame jis gyvena, bei vartotojo pomėgius, šiam vartotojui yra rodoma atitinkama reklama socialinio tinklapio reklaminiuose skydeliuose. Tokiu principu veikia vartotojo informacijos nutekėjimas, nes socialinių tinklapių savininkai yra suinteresuoti gauti pelną iš reklamos skleidėjų, dėl to ir yra perduodama asmeninė tinklo naudotojų informacija. Tam, kad neįvyktų, vartotojo profilyje pateikiamos informacijos nutekėjimas bei vartotojo sistemoje atliekami veiksmai nepasiektų trečiųjų asmenų, tyrėjai siūlo pertvarkyti socialinių tinklų sistemą. S. Jahid ir N. Borisov (2012), teigimu, norint, kad socialiniai tinklapiai būtų saugesni, reikia pakeisti duomenų saugojimo sistemą iš centralizuotos į decentralizuotą ir įgalinti duomenų šifravimą. Pasak šių mokslininkų, pagrindinė priežastis, dėl privatumo problemų internetiniuose socialiniuose tinklapiuose yra centralizuotas tiekėjas, kuris saugo ir kontroliuoja naudotojo duomenis. Kaip teigia S. Jahid ir N. Borisov (2012), decentralizavus ir įvedus duomenų šifravimą, socialiniuose tinkluose būtų pasiekti šie reikalavimai:  Vartotojo duomenų vientisumas, prieinamumas bei konfidencialumas. Tai reiškia, kad duomenys turėtų būti paslėpti nuo neįgaliotų ir pašalinių asmenų ir vartotojas turi turėtų priėjimą prie duomenų ir galimybę patikrinti naujausios savo duomenų kopijos vientisumą.  Duomenų savininkai turėtų pilnai kontroliuoti visą turinį, kurį jie yra pateikę, ir joks kitas vartotojas neturėtų priėjimo prie šių duomenų, išskyrus atvejus, kai asmuo būtų įgaliotas ir įteisintas paties vartotojo.  Vartotojo ryšiai yra taip pat laikomi konfidencialia ir privačia informacija, todėl šie duomenys taip pat būtų nepasiekiami pašaliniams asmenims.  Galiausiai, niekas, išskyrus patį vartotoją, neturėtų priėjimo prie bet kokių jo saugomų duomenų. Taigi, duomenų decentralizavimas yra, kai kiekvienas vartotojas veikia ir kaip atskiras klientas ir kartu kaip atskiras serveris. Esant decentralizuotam modeliui nėra centrinio serverio, kuriuos šiuo metu turi visi socialiniai tinklapiai. Tokiu būdu socialinio tinklapio administratoriai, turėdami administracines prisijungimo teises prie serverio, tuo pačiu turi priėjimą ir prie visų serveryje saugomų duomenų: vartotojų asmeninė informacija, vartotojų atlikti veiksmai, įkelti duomenys. Tačiau decentralizuotoje sistemoje prie vartotojo duomenų, priėjimą turi tik pats naudotojas, nes jo duomenys nėra saugomi viename centriniame serveryje, o kiekviename kompiuteryje ar laikmenoje, per kurią vartotojas prisijungia prie socialinio tinklapio. Decentralizuotoje sistemoje serveris gali būti naudojamas tik tam, kad vartotojui padėtų susirasti kitą pusę, o toliau bendravimas vyksta tiesiogiai tarp vartotojų. Taip pat decentralizuota sistema yra pranaši ir tuo, kad sugedus centriniam serveriui, prisijungę vartotojai ir toliau gali bendrauti. Taip pat per decentralizuotą sistemą yra pasiekiami didesni greičiai, nes tokiu atveju yra išvengiama tarpinė grandis – serveris. Ir svarbiausias pranašumas yra tai, kad serveriui yra nepasiekiama, kokia informacija vartotojai keičiasi ir taip privati vartotojų informacija gali būti apsaugota nuo pašalinių asmenų. Antroji minima priemonė duomenų apsaugai yra atitinkamas duomenų šifravimo mechanizmas. Kaip teigia S. Jahid, P. Mittal ir N. Borisov (2011), perspektyviausias būdas sumažinti pavojus privatumui internetiniuose socialiniuose tinklapiuose yra perkelti prieigos kontrolės vykdymą iš socialinio tinklapio teikėjo rankų vartotojui, panaudojant duomenų šifravimo mechanizmą. Naudojant S. Jahid, P. Mittal ir N. Borisov (2011), siūlomą šifravimo mechanizmą „EASiER“, vartotojas gali sukurti grupes priskirdamas skirtingas savybes ir raktažodžius savo kontaktų sąrašams ir tada užšifruoti duomenis taip, kad tik tam tikri vartotojai, turintys reikiamą šifravimo kodų rinkinį galėtų tuos duomenis iššifruoti. Toks būdas apsaugo duomenis nuo neįgaliotų ir pašalinių asmenų socialiniame tinklapyje, taip pat nuo trečiųjų šalių reklamų kūrėjų ir visų svarbiausia, nuo paties socialinio tinklapio ir jo administratorių. Taigi, socialinių tinklų sistemų decentralizavimas ir šifravimo sistemos įdiegimas yra perspektyvi priemonė duomenų apsaugai, tačiau S. Jahid ir N. Borisov (2012), teigimu norint įdiegti šiuos mechanizmus kol kas yra susiduriama su tokiais sunkumais:  Visų pirma tai, kaip šiuolaikiniai socialiniai tinklapiai yra suprojektuoti, nepalieka galimybių maksimizuoti saugumą. Vartotojai norintys naudotis socialiniu tinklu yra priversti dalintis savo asmeniniais duomenimis su socialinio tinklapio tiekėjais.  Net jei dabartinės socialinių tinklų architektūros ir įgalintų vartotojų konfidencialumą naudojant šifravimo mechanizmą, šiuo metu naudojamos šifravimo technologijos yra praktiškai nepanaudojamos dėl lanksčių socialinių tinklų struktūrų.  Tarp privatumo ir funkcionalumo visuomet vyrauja tam tikras kompromisas. Iš vienos pusės, socialinio tinklapio konstrukcija, be jokio privatumo ir apsaugos, pritraukia užpuolikus, tačiau kita vertus, visiškai privatus socialinis tinklapis su centralizuota struktūra yra nepatrauklus centralizuoto socialinio tinklapio tiekėjui. Taigi, ideali socialinio tinklapio architektūra turėtų išlaikyti deramą pusiausvyra tarp atskleidžiamos informacijos ir teikiamų paslaugų.  Galiausiai, didelio mąsto naujo socialinio tinklo įdiegimas su decentralizuota sistema ir šifravimo mechanizmu yra sunkiausias uždavinys, nes šis tinklalapis turėtų pateisinti žmonių lūkesčius tiek funkcionalumo požiūriu, tiek geresniu saugumu negu dabartiniai egzistuojantys socialiniai tinklapiai. 3. SOCIALINIŲ TINKLŲ ĮTAKA ASMENINIAM GYVENIMUI Pasaulyje išplitus socialiniams tinklams, milijoninėse auditorijose, imta kalbėti ne vien apie jų teigiamas savybės, tačiau pradėta domėtis ir neigiamu šių tinklų poveikiu. Siekiant socialinius tinklapius ištirti iš visų pusių, būtina išnagrinėti ir galimą neigiamą šių tinklalapių įtaką vartotojų asmeniniam gyvenimui. 3.1. Socialinių tinklų daromas poveikis sveikatai Nuolatinis ir masinis naudojimasis internetiniais socialiniais tinklapiais, žmonėms atneša ne vien patogumą ir laiko sutaupymą, tačiau ir žalą. Ilgas ir nuolatinis bendravimas socialiniuose tinkluose gali pakenkti ir žmogaus sveikatai. Socialinių tinklų naudotojai gali susidurti su rimtais pavojais jų sveikatai, nes naudojantis socialiniais tinklapiais žymiai sumažėja bendravimo akis į akį ir asmenys tampa priklausomi nuo bendravimo virtualiame pasaulyje ( B. Das ir J. S. Sahoo, 2011). Internetiniuose statistikos portaluose skelbiami stulbinantys duomenys. Jungtinėse Amerikos Valstijose net 53% gyventojų pasitikrina savo „Facebook“ profilį prieš išlipant iš lovos ir 35% tikrina savo paskyras kelis kartus per dieną. „NielsenOnline.com“ skelbia, kad „Facebook“ vartotojai JAV, per mėnesi vidutiniškai praleidžia 7 valandas prisijungę prie tinklo. Tokie skaičiai parodo šiuolaikinių žmonių prieraišumą prie naujųjų technologijų ir konkrečiai prie socialinių tinklų, kurių naudojimas žmonės gali sukelti netgi socialinę atskirtį. Kaip teigia A. Sigman (2009), socialiniai tinklai padarė itin didelę įtaka paverčiant žmones labiau uždarais ir izoliuotais, bendravimo akis į akį trūkumas gali pakeisti netgi genų darbą, sužaloti imuninę sistemą, pakeisti hormonų lygį bei arterijų veiklą ir pakenkti žmogaus psichikai. Visa tai gali padidinti riziką ir sukelti tokias sveikatos problemas kaip vėžys, insultas, širdies ligos bei silpnaprotystė. 3.2. Socialinių tinklų priklausomybės problemos Neatsakingas ir nuolatinis socialinių tinklų naudojimas gali pakenti ne tik žmogaus sveikatai, bet ir jo asmeniniam, kasdieniam gyvenimui. Viena iš tokių problemų yra sumažėjęs darbingumas. Vis daugiau žmonių yra įpratę savo internetinius profilius tikrintis nuolatos ir tai jau tampa žalingu įpročiu, sukeliančiu dėmesio sutelkimo problemų. Žmonėms, kurie naudojasi socialiniais tinklapiais ir dirba darbą su kompiuteriu yra vis sunkiau atsispirt pagundai, laikas nuo laiko pasitikrinti savo profilį: pasižiūrėti ar negavo naujų pranešimų, atnaujinti savo būsena, peržvelgti, ką šiuo metu veikia draugai bei kolegos. Tokiu būdų žmogaus dėmesys yra blaškomas ir susikoncentruoti į atliekamą darbą kompiuteriu yra itin sunku. Technologinių tyrimų įmonės „Nucleus Research“ atlikto tyrimo apie socialinių tinklų naudojimo darbo metu rezultatai parodė, kad ištyrus 237 korporacijas, net 77% jų darbuotojų naudojasi socialiniu tinklapiu „Facebook“ darbo metu. Kaip teigia C. Gaudin (2009), net 54% kompanijų JAV, uždraudė savo darbuotojams naudotis socialiniais tinklapiais darbo metu. Tokia statistika buvo dar labiau patvirtinta, kai ištyrus 3500 įmonių Jungtinėje Karalystėje paaiškėjo, kad 233 milijonai valandų iššvaistoma kiekviena mėnesį dėl nuolatinio darbuotojų naudojimosi socialiniais tinklapiais darbo metu. Tokie skaičiai tik įrodo, kad žmonių priklausomybė šiems internetiniams socialiniams puslapiams yra pasiekus didžiulius mastus ir gali sukelti nemenkas pasekmes. Kalbant apie priklausomybę nuo internetinių socialinių tinklapių, mokslininkai iškelia ir kur kas daugiau problemų negu vien suprastėjęs darbingumas. B. Das ir J. S. Sahoo (2011), teigimu, internetinė priklausomybė yra tokia būsena, lyg žmogus būtų įmerktas į virtualų gyvenimą ir visiškai užmirštų apie fizinį pasaulį esantį aplink jį. Didžiausią nerimą tyrėjams kelia labiausiai šiuo metu paplitusi - priklausomybė nuo „Facebook“ tinklalapio. Ši priklausomybė žmonėms gali sukelti labai rimtų psichinių problemų, už kurių slypį nevaldomi pykčio bei agresijos protrūkiai. Vienas iš labiau žinomų tokių atvejų įvyko 2010 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Floridoje, kai motina užmušė savo paties vaiką dėl to, kad šis verkė tuo metu, kai motina žaidė video žaidimą „Facebook“ tinkle. Mokslininkų teigimu nuolatinis ir liguistas naudojimasis socialiniais tinklais iškreipią normalų žmogaus elgesį nes socialinis tinklas užgožia įprastas kasdienes žmogaus funkcijas, kaip valgymas, miegas, darbas ir daugybė kitų įprastų kasdienių veiklų. Asmuo nustoja matyti aplink save egzistuojantį pasaulį ir pasineria į virtualų gyvenimą, o realus gyvenimas tampa lyg dirgikliu. Kaip teigia B. Das ir J. S. Sahoo, Kalifornijos universiteto psichologė J. Lipari yra išskyrusi penkis požymius parodančius, kad žmogus jau yra priklausomas nuo „Facebook“: 1. Dėl naudojimosi „Facebook“ žmogus ima prarasti dalį miego, dėl kurio nukenčia įprasta kasdienė veikla. 2. Prie „Facebook“ tinklapio praleidžiama daugiau negu valanda per dieną. 3. Žmogus bevališkai ima lankytis buvusių mylimųjų profiliuose ir tai palaipsniui ima kenkti esamiems santykiams. 4. Žmogus yra linkęs ignoruoti darbą ir naudotis „Facebook“ darbo metu. 5. Vien mintis apie dieną, praleistą be „Facebook“, sukelia pyktį ir stresą. IŠVADOS Internetinių socialinių tinklalapių populiarumas vis auga ir pritraukia vis daugiau naujų vartotojų. Tokio dėmesio šie tinklalapiai susilaukė suteikdami žmonėms naujas komunikavimo bei saviraiškos galimybes, kurios asmenims leidžia nuolatos sekti, matyti bei bendrauti su savo pažįstamais ar atsitiktiniais žmonėmis tinkle, ir svarbiausia net neišeinant iš namų. Daugumai žmonių tai tapo įprastu kasdienybės elementu ir taip socialiniai tinklapiai susilaukė milijoninės auditorijos dėmesio. Besivystančios naujos technologijos, naudojamos tobulinant šiuos internetinius tinklalapius, išlaiko nuolatinį visuomenės susidomėjimą. Su socialinių tinklalapių išplitimu kartu atsirado ir su privatumu susijusios problemos. Didžiausią rūpestį kelianti problema yra internetinis žmonių persekiojimas, pasinaudojant socialiniuose tinklapiuose apie asmenį surinkta informacija. Nors šiuolaikinių socialinių tinklalapių techninės galimybės leidžia kontroliuoti savo informacijos pasiekiamumą kitų asmenų atžvilgiu, tačiau didžioji dauguma vartotojų į tai žiūri pro pirštus ir viešina savo asmeninius duomenis, taip padidinant tikimybę tapti internetinio persekiojimo aukomis. Šiuo metu geriausia priemonė užkirsti tam kelią būtų atitinkamas žmonių švietimas, siekiant supažindinti socialinių tinklų vartotojus su galimais pavojais, kurie jiems gresia neatsakingai skleidžiant ir viešinant informaciją apie save. Tyrėjams rūpestį kelia ir kitas su privatumu susijęs klausimas, tai asmeninių vartotojo duomenų patekimas į socialinio tinklapio administratorių rankas. Tokiu būdų vartotojų informacija yra disponuojama ir ji yra parduodama trečioms šalims. Šiam klausimui išspręsti mokslininkai siūlo dvejopą išeitį – specializuotą šifravimo mechanizmą bei decentralizuotą socialinio tinklalapio veikimo su serveriu sistemą. Nors šių technologijų įdiegimas ir apsaugotų vartotojų informaciją nuo tinklalapio savininkų, tačiau pagrindine problema vis tiek išlieka pačių vartotojų nesąmoningumas skelbiant asmeninius duomenis ir neribojant šių duomenų pasiekiamumo. Socialinių tinklapių naudojimas, tapęs daugumos žmonių kasdieniu įpročiu, su savimi atneša ne tik patogumus, tačiau ir neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Vis dažniau pasitaikantys pykčio bei smurto proveržiai sukelti dėl besaikio naudojimosi socialiniais tinklais, plačiai visuomenei ir mokslininkams kelia vis didesnį susirūpinimą. Kartu su socialinių tinklalapių populiarėjimu plinta ir priklausomybė socialiniams tinklams, kurios pasekmės yra labai liūdnos: psichikos sutrikimai bei rimti sveikatos negalavimai. Blogiausia yra tai, kad kol kas nėra aiškių ir veiksmingų priemonių siekiant užkirsti tam kelią. Yra įkurtos tik organizacijos, padedančios pasveikti nuo tokio tipo priklausomybių, tačiau nėra būdų apsaugoti visuomenę nuo susirgimo šia liga. Taigi, socialinių tinklalapių išplitimas akivaizdžiai keičia interneto ateitį. Masiškai išplitę tinklalapiai mums suteikia didžiulius patogumus bei neįprastas komunikacijos galimybes, tačiau tuo pačiu po tuo slypi ir tamsioji socialinių tinklalapių pusė. Nors atliekama vis daugiau tyrimų ir pateikiama įvairių šių problemų sprendimo būdų, tačiau kol kas patikimiausia priemone išlieka vartotojų sąmoningumas sugebėti tinkamai ir atsakingai naudotis internetiniais socialiniais tinklapiais. LITERATŪROS SĄRAŠAS ACQUISTI, A., GROSS, R., Imagined communities: awareness, information sharing, and privacy on the Facebook, [interaktyvus]. 2006 [žiūrėta 2013m. rugpjūčio 26d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!