Informatikos paskaitų konspektas

 1. • Informatika- mokslo ir technikos sritis, nagrinėjanti informacijos kaupimo, perdavimo ir apdorojimo dėsningumus, metodus it technines priemones. Informatika- tai mokslas apie informacijos apdorojimą kompiuteriu taikant modernias informacines priemones. Kaip atskira mokslo šaka informatika atsirado 1970m. Informatika(enciklopedinis apibrėžimas)- tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems. Tai susietos žinios, duomenys, sąvokos apie mus supančio pasaulio objektus ir reiškinius – tam tikras realaus pasaulio atspindys. Informatikos objektas- tai informacija, informacijos apdorojimo algoritmai, jų programavimas, kompiuterinė technika. • Kibernetika- tai mokslas, tiriantis įvairių sistemų(biologinių, socialinių, techninių) bendruosius valdymo principus (šio naujo mokslo atsiradimą numatė Norbertas Vyneris- 1948m. Jis kibernetiką apibrėžė kaip mokslą apie valdymą, valdančias sistemas t.y. ryšius bei informacinius procesus gyvuose organizmuose, mašinose, techninėse sistemose ir visuomenėje). • Informacinės visuomenės samprata:1.technologinė(apjungiamos ir kartu naudojamos neseniai savarankiškai plėtotos sritys: informacija ir jos šaltiniai, telekomunikacijos, informacinės technologijos). 2.Ekonominė(veikla, susijusi su informacinėmis technologijomis, kuria didesnį BNP, nei kitos veiklos rūšys). 3. Profesinė( IT vartotojų skaičius ima žymiai viršyti IT specialistų skaičių). 4. Erdvė( dėl pasaulinio kompiuterių tinko mažėja erdvės laiko apribojimai). Informacinės visuomenės kūrimo socialiniai pavojai: 1. Galimas visuomenės socialinis padalijimas į tuos kurie turi galimybę ir moka naudoti IT ir neturinčius tokios galimybės. Toks visuomenės dalijimasis gali prasidėti jau nuo mokyklos suolo. 2. Virtualusis bendravimas skatina žmonių tarpusavio susvetimėjimą ir tiesioginio bendravimo stoką. Būtina saikingai derinti atskiras veiklos formas ir neatsisakyti tikrųjų vertybių. 3. Internete sukaupta daug nereikalingos informacijos, todėl nuo mažumės reikia ugdyti darbo virtualioje erdvėje kultūrą. • INFORMATIKOS VIETA MOKSLE: Ūkinės veiklos šaka: Techninių priemonių gamyba; Programinių produktų gamyba; Informacijos perdirbimo technologijų kūrimas. Fundamentinis mokslas: Informacinių sistemų ir informacinių technologijų teorija; Informacinių procesų dėsningumo tyrimas. Taikomasis mokslas: Informacinių modelių kūrimas; Informacinių sistemų ir technologijų kūrimas; IS gyvavimo ciklo tyrimas. • Informacija-tai žinios perduodamos vienų asmenų kitiems tiesiogiai (žodžiu, veiksmu) arba netiesiogiai(įvairiomis komunikacijos priemonėmis). Žinios- tai idėjų, taisyklių, instinktų bei procedūrų kombinacija, kuriomis naudojantis atliekami atitinkami veiksmai bei priimami sprendimai. Informacija Žinios Informacija paprastai nesiejama su konkrečiu žmogumi, ji – objektyvi. Žinios dažnai siejamos su konkrečiu žmogumi, jos- subjektyvios. Informacija- pirminis produktas, ji žaliava žinioms. Žinias žmogus kuria iš gaunamos informacijos. Informacija tampa žiniomis tuomet, kai to nori žmogus, kai ją priima ir supranta. Žinios virsta informacija bendraujant- Komunikacijos procesuose. Duomenys- tai saugomi, bet nenaudojami požymiai, stebėjimai. Atsiradus galimybei ir poreikiui, duomenys panaudojami atitinkamam tikslui pasiekti ir darbui atlikti. Naudojami prasminiai susieti duomenys tampa informacija. Duomenys- tai kompiuterinėse laikmenose saugoma ir kompiuteriais apdorojama informacija. SKAIDRĖS- 5(Duomenys- informacija- žinios) • Adekvatumas. Svarbiausia informacijos savybė vartotojui- informacijos adekvatumas, t.y. informacijos tikrumas. Adekvatumas susijęs su savivaldiškumu. Didėjant laikotarpiui tarp įvykio ir jį nusakančios informacijos gavimo mažėja informacijos tikrumas. Informacijos adekvatumo aspektai: Sintaksinis adekvatumas; Semantinis (prasminis) adekvatumas; Pragmatinis (vartotojiškas) adekvatumas. Sintaksinis adekvatumas. Nagrinėjamos struktūrinės informacijos savybės(forma, išoriniai požymiai): nešėjo tipas; pateikimo, kodavimo būdas(vaizdas, garsas); perdavimo, apdorojimo greitis, patikimumas, tikslumas. Turinys(prasmė) nenagrinėjamas. Semantinis adekvatumas. Vertinamas prasminis informacijos turinys, prasminiai informacijos ryšiai. Čia formuojamos sąvokos. Atspindi objekto informacinio vaizdo atitikimo realiam objektui laipsnį. Pragmatinis adekvatumas. Atspindi informacijos ir vartotojo ryšį, atitikimą valdymo tikslams. Vertinama informacijos vertė, jos panaudojimo nauda vartotojui priimant tam tikrus sprendimus siekiant norimo tikslo. Netiesiogiai vertinama pagal rezultatus, gautus panaudotus informaciją. • Sintaksinis informacijos matas. Duomenų kiekis Vd matuojamas skilčių kiekiu pranešime. Priklausomai nuo skaičiavimo sistemos, skiltis turi skirtingą svorį, atitinkamai keičiasi mato vienetas. Mažiausias įmanomas informacijos kiekis yra bitas, kuris duoda vieną iš dviejų vienodai tikėtinų atsakymų į klausimą.(pvz., taip arba ne) Duomenų kiekio matai: • Diskrečioji ir tolydinė informacija: Diskrečioji informacija: sveikieji skaičiai; septynios savaitės dienos. Tolydinė informacija: garsas; vaizdas. Įrodyta, kad bet kokią tolydinę informaciją galima perrašyti diskrečiai norimu tikslu. Kuo tiksliau- tuo daugiau diskrečiųjų duomenų. Kompiuterizuotose technologijose: skaitmeninis garsas ir vaizdas; skaitmeniniai metodai inžinerijoje. • Informacijos kokybė: Lakoniškumas Y = I/Vd ; Turiningumas S = Is/Vd; Aktualumas ir savalaikiškumas; Prieinamumas, kai informacija pateikiama vartotojui jam patogiausia forma; Informacijos pilnumas- reikalingas sprendimui priimti; Tikslumas. • Bendrosios informacijos savybės: Informacijos pokyčiai(senėjimas, nuvertinimas) bėgant laikui; Informacijai netinka adityvumo(sudėties) principas, t.y., jei gausime tą pačią informaciją iš dviejų šaltinių, jos nebus dvigubai daugiau; Informacijai netinka komutatyvumo(perstatymo) principas t.y., jei apdorojama informacija A, po to informacija B, tai gauti rezultatai gali nesutapti su rezultatais, jei pirmiau apdorosime informaciją B, o po to –A. 2. • Informacijos klasifikavimas. Klasifikavimas- tai objektų suskirstymas į klases(sugrupavimas kokybiniame lygmenyje) pagal tam tikrus požymius. Klasifikavimo metu išskirtas klases vadiname informaciniais objektais. • Pagrindiniai reikalavimai klasifikacijai: Nagrinėjamos srities objektu aprašymo pilnumas (neturi likti neklasifikuotu objektu); Atributu vienareikšmiškumas. Galimybė įjungti naujus objektus (nepažeidžiant klasifikavimo principu). Klasifikatorius – sistematizuotas klasifikaciniu grupių kodu ir pavadinimu sąrašas. Valstybiniu mastu yra sukurti ir naudojami valstybiniai, rajoniniai, šakiniai klasifikatoriai. • Informaciniai objektai. Konkrečioje dalykinėje srityje galima išskirti daugelį informacinių objektų. PVZ., kalbant apie studijas, galima išskirti: studentus, dėstytojus, egzaminus,.... Atributai. Informacinio objekto savybės- tai informaciniai parametrai- atributai. Atributai- tai logiškai nedalomas informacinis elementas, aprašantis tam tikrą objekto, proceso, reiškinio savybę. Atributai išreiškiami: skaitmeninėmis vertėmis(kaina, amžiumi); požymiais(tekstu)- spalva, pavarde. PVZ., informacinio objekto Studentas atributai gali būti: pavardė, vardas, lytis, gimimo vieta, gimimo data, adresas, fakultetas,.... Klasifikavimo principai(priežastys). Klasifikacija reikalinga, siekiant aprašyti objektų bendrąsias savybes tolimesniam informacijos apdorojimo algoritmų( taisyklių rinkinių) ir procedūrų sukūrimui. Pagrindiniai reikalavimai klasifikacijai: atributų vienareikšmiškumas; Nagrinėjamos srities objektų aprašymo pilnumas( neturi likti neklasifikuotų objektų); Galimybė įjungti naujus objektus( nepažeidžiant klasifikavimo principų). • Objektų klasifikavimo metodai: hierarchinis; facetinis; deskriptorinis. Hierarchinis klasifikavimas. Visų klasifikuojamų objektų aibė- 0 lygmenyje; Ji dalinama pagal pasirinktą klasifikavimo požymį į klases( grupes), kurios sudaro 1 lygmenį; Kiekviena 1 lygmens klasė dalinama į poklasius pagal kitą požymį- gaunamas 2 lygmuo; .... Klasifikacinis gylis parodo, kiek sistemos modelyje lygmenų. Savybės: + Paprastai sudaromas; + Galima naudoti nepriklausomus klasifikavimo požymius skirtinguose klasifikavimo lygmenyse; - Griežta struktūra, dėl ko sunku atlikti pakeitimus(reikia perskirstyti visus žemesnio lygio klasifikacinius požymius); - Objektų negalima klasifikuoti, jei iš anksto nebuvo numatyti visi požymių rinkiniai. Hierarchinio klasifikavimo pavyzdžiai: Floros(augalų) klasifikacinė sistema; Faunos(gyvūnų) klasifikacinė sistema;.... Facetinė(tinklinė) sistema. Facetinė sistema leidžia laisvai išsirinkti klasifikacinius požymius( nepriklausomai vienas nuo kito). Požymiai- facetės Fi- tai nepriklausomų tam tikro klasifikacinio požymio reikšmių sąrašas. PVZ., facetės spalva- reikšmės raudona, geltona, žalia,...; facetė specialybė- reikšmės statyba, architektūra,....; facetės išsilavinimas – reikšmės vidurinis, aukštasis,.... Klasifikuojant objektui reikia priskirti facečių reikšmes. Gali būti naudojamos ne visos facetės. Struktūrinė forma objektui klasifikuoti: Ks=(F1,F2,.....,Fn). Svarbu, kad nesutaptų( nesikartotų) skirtingų facečių reikšmės (nes saugomos tik reikšmės, be pavadinimo). Savybės: + Lengva keisti klasifikacijos sistemą, nes nereikia keisti jau egzistuojančių grupių; + Objektams klasifikuoti galima naudoti labai daug klasifikacinių požymių ir jų reikšmių; - Gali būti sudėtinga schemą sudaryti, kai reikia atsižvelgti į labai daug klasifikacinių požymių ir jų reikšmių. Deskriptorinė(aprašomoji) klasifikavimo schema. Schema naudojama, kai reikia efektyvios informacijos paieškos, kai formuojami žodynai. Labai plačiai naudojama bibliotekinėse paieškos sistemose( internete). 1. Sukuriamas raktinių žodžių( ar jų rinkinių), aprašančių tam tikrą dalykinę sritį ar vienodų objektų rinkinį, sąrašą. Tarp rinkinių žodžių galimi ir sinonimai. 2. Išrinkti raktiniai žodžiai ar jų rinkiniai normalizuojami- iš sinonimų išrenkami labiausiai vartojami. 3. Sukuriamas raktinių žodžių žodynas, po normalizacijos sinonimus atmetus. PVZ., Klasifikavimo objektas yra studentų pažangumas. 1. Raktiniai žodžiai: egzaminas, įvertinimas, įskaita,....2. Atmetus pažymį , galima gauti deskriptorių žodyną. • Kodavimo sistemos(Objektų kodavimas, priežastys). Informacijos kodavimas naudojamas, kai reikia objektų pavadinimus, kitas savybes pakeisti jų sąlyginiu žymėjimu- kodu. Taip informaciją galima apdoroti kur kas efektyviau, ypač kompiuteriais. Kodavimo sistema- tai taisyklių, nusakančių, kaip žymėti objektus kodais, rinkinys. • Kodo charakteristikos. Kodavimui naudojami simboliai- raidės, skaitmenys ir kiti. Kodą charakterizuoja: ilgis( kodų pozicijų ilgis skaičiais); struktūra( kodo simbolių išdėstymo tvarka, aprašanti įvairius klasifikacinius požymius). PVZ., asmens kodas( 11 skaitmenų). • Klasifikacinis kodavimas gali būti atliekamas tik po informacinių objektų klasifikavimo. Nuosekliuoju kodavimu koduojama po hierarchinio klasifikavimo( 1 lygmens kodas; 2 lygmens kodas; 3 lygmens kodas… Pvz., objektas studentai gali būti koduojamas skaitmenimis, po 1 kiekvienam lygmeniui. Bendras kodo pavidalas XXXX. *Fakulteto kodas (2 – statybos fak., 4 – mechanikos fak.) *Amžius (1 – 30m.) *Lytis (1 – vyrai, 2 – moterys) *Skolos (1 – yra, 0 – nėra). 2120 – statybos fak. vyrai, jaunesni nei 20 m. ir neturintys skolų (pažangūs)). Lygiagretusis kodavimas naudojamas, kai klasifikuojama naudojant facetinę klasifikavimo sistemą. Čia visi atributai (facetės) koduojami vienas nuo kito nepriklausomai. Koduojama panašiai kaip ir nuosekliajame kodavime. Pozicijos yra pasirenkamos laisvai, tačiau jų tvarka turėtų būti žinoma. Registracinis kodavimas nereikalauja prieš tai atlikti objektų klasifikavimo. Kodavimas eilės tvarka – tai tiesiog nuoseklus objektų numeravimas sveikais skaičiais ar pan. Taikomas, kai objektų nedaug ir dažnai po to, kai objektai išrūšiuojami kokia nors tvarka. PVZ., studentų kodavimo eilės tvarka, prieš tai išrūšiavus pagal pavardę. Serijinis kodavimas( objektų yra daug) atliekamas, prieš tai objektus suskaidžius į grupes, kurios ir sudaro serijas, o jau serijos viduje koduojama eilės tvarka. SKAIDRĖS- 9(Kodavimo metodai) • Klasifikacijos savybės. Kiekviena klasifikacija visada yra santykinė. Vienu atveju gerai atspindi objektų savybes tam tikru aspektu, kitais atžvilgiais yra bloga. Bet pakeisti kartais labai sunku ir brangu. Tas pats objektas gali būti priskiriamas skirtingoms klasifikacinėms grupėms. Organizacijos informacija. Pagal kilmę Pagal stabilumą Pagal apdorojimo stadiją Pagal perdavimo būdą Pagal valdymo funkciją Įeinanti Kintama Pirminė Vaizdinė Planinė Išeinanti Pastovi Antrinė Grafinė Normatyvinė Vidinė Tarpinė .... Apskaitos Išorinė Rezultatai Operatyvaus valymo 3. • Informacinė sistema. Sistema- Vientisas objektas, kurio egzistencija yra tam tikro tikslo pasiekimas. Informacinė sistema- tai tarpusavyje susiję priemonės, metodai ir personalas, naudojami informaciniai saugoti, apdoroti bei teikti, siekiant pasirinkto tikslo. Informacinės sistemos elementai ir funkcijos. Sistemos elementai gali būti: kompiuteriai, jų tinklai( telekomunikacijos); informacinis aprūpinimas, programinė įranga; žmonės( personalas). IS labai įvairiose srityse užtikrina informacijos: surinkimą, saugojimą, apdorojimą, paiešką, teikimą,... • Pagrindinės IS savybės: IS gali būti analizuojama ir valdoma( sisteminis sudarymo principas); ji yra dinamiška ir besivystanti; kiekviena IS turi teikti informaciją, kad būtų galima priimti valdymo sprendimus; tai yra žmogaus – kompiuterio sistema. SKAIDRĖS-10(IS vykstantys procesai) • IS yra organizacijos dalis, ji gali būti sukurta tik atlikus organizacijos valdymo struktūros analizę. Valdymo funkcijos: organizacinė ir normatyvinė dokumentacija, planavimas, apskaita, analizė, kontrolė, sprendinų priėmimas, stimuliavimas ir motyvacija. SAKIDRĖS-11(Valdymo lygmenys) • IS struktūra. Struktūra- tai sudedamųjų sistemos dalių( posistemių) visuma. Posistemis- tai sistemos dalis, išskiriama pagal kokį nors požymį. IS posistemiai pagal išteklius: Techninė įranga; Matematinės priemonės; Programinė įranga; Informaciniai ištekliai; Organizaciniai ištekliai; Teisiniai ištekliai. IS klasifikacija. IS tipai nustatomi, klasifikuojant įvairiais pjūviais: pagal funkcinę paskirtį( gamybinės, marketingo,...); pagal valdymo lygmenį (operatyvinės, taktinės, strateginės); pagal automatizacijos lygį( rankinės, automatizuotos, automatinės);.... 4. • Technologijos. Technologija- tai procesas. Procesas- tai veiksmų, nukreiptų tam tikro tikslo įgyvendinimui, visuma. • SKAIDRĖS-13(Materialiosios gamybos technologija); 14(Informacinė technologija) • Informacinė technologija- technika pagrįsta informatikos metodų taikymas praktiniams uždaviniams spręsti. Proceso metu gaunama naujos kokybės informacija. IT yra procesas, susideda iš tiksliai reglamentuotų taisyklių, kaip kompiuteryje atlikti tikrus veiksmus ar operacijas su duomenimis. • Pagrindiniai šiuolaikinės IT bruožai: draugiška vartotojo sąsaja; naudojami personaliniai kompiuteriai; plačiai naudojami telekomunikacinės priemonės(kompiuteriniai tinklai). Pagrindiniai IT principai: interaktyvusis darbo su kompiuteriu rėžimas; aukštas standartizacijos ir produktų tarpusavio integruotumo lygis; uždavinių formulavimo bei duomenų pakeitimo procesų lankstumas. IT naudojimo koncepcijos: centralizuotas informacijos pašalinimas; decentralizuotas informacijos apdorojimas; mišrus apdorojimas. • IT tipai: duomenų apdorojimo IT, valdymo IT, ofiso automatizavimo IT, sprendimų priėmimo IT, ekspertinių sistemų IT. Duomenų apdorojimo IT. Technologija taikoma gerai struktūrizuotiems uždaviniams spręsti: yra visi reikalingi pradiniai duomenys; žinomi duomenų apdorojimo algoritmai ir kitos duomenų apdorojimo procedūros. Šios technologijos įdiegimas smarkiai sumažina rutininį darbą, dėl to padidėja darbo našumas. Naudoja vidurinioji ir žemesnioji personalo grandys: duomenų apie firmoje vykstamas operacijas apdorojimas; periodinių kontrolinių ataskaitų apie vykdomas operacijas apdorojimas. Valdymo IT. Paskirtis- valdymo personalo poreikių tenkinimas. Uždaviniai mažiau struktūrizuoti. Apdorota informacija turi būti pateikta taip, kad matytųsi: duomenų keitimosi tendencijos; keitimosi priežastys; galimi sprendimai. Valdymo IT uždaviniai: valdymo planuojamo būvio įvertinimas; nukrypimų nuo planuojamo būvio įvertinimas; nukrypimų priežasčių įvertinimas; galimų sprendimų ir veiksmų analizė. Valdymo uždaviniams spręsti ruošiamos ataskaitos: periodinės, specialiosios. Specialiosioms ataskaitoms keliami reikalavimai: ataskaita sudaroma tada, kai užfiksuotas nukrypimas nuo normos; duomenys ataskaitose turi būti išrūšiuoti pagal kritinio konkretaus nukrypimo rodiklio reikšmę; visi nukrypimai pateikiami kartu, kad analitikas galėtų nustatyti ryšį tarp jų. Ofiso automatizavimo IT. Automatizuotas rutininis sekretoriato darbas. Ši technologija nėra skirta pakeisti tradicinę personalo komunikacijų sistemą, o tik ją papildo. Sprendimų priėmimo IT. Sprendimų priėmimas- tai iteracinis procesas, kuriame dalyvauja: prendimų priėmimo palaikymo sistema( kompiuteris); valdanti grandis- žmogus, kuris užduoda pradinius duomenis ir vertina kompiuterio skaičiavimo rezultatus.( Duomenų bazė: visų IT pagrindas. Čia koncentruojami ofiso duomenys gali patekti į bet kurią kompiuterinę ofiso IT. Tekstų redaktoriai: skirti kurti, apdoroti teksto dokumentus. El. paštas: vienos krypties ryšys. Audiopaštas: perduoda pranešimus balsu. Aparatūra: mikrofonas, kolonėlės. Elektroninės lentelės: Tai irgi bazinė programinė įranga. Galima atlikti įvairiausias operacijas su duomenimis lentelėse. Elektroninis kalendorius: Leidžia tvarkyti dienotvarkę. Firmos vadas gali peržiūrėti kiekvieno tvarkaraštį ir įterpti bendrus pasitarimus. Programa leidžia suderinti daug tvarkaraščių ir parinkti laisvą langą.) Ekspertinių sistemų IT. Įgalina gauti ekspertų patarimus įvairiose srityse, pačiam ekspertui nedalyvaujant. Pagrindinė idėja- vietoje aukštos klasės eksperto problemų sprendimui naudoti kompiuterinę sistemą, užkrovus eksperto žinias į kompiuterinę sistemą euristinės taisyklės pavidalu. Ekspertinių sistemų IT- tai patariančios sistemos panašios į sprendimų priėmimo IT. Skiriasi: Sprendimų priėmimo sistemos atspindi žmogaus vartotojo lygį, jo galimybes gauti ir apsvarstyti sprendimą; ES gali pasiūlyti sprendimą, viršijantį vartotojo galimybes; ES gali pagrysti savo sprendimus, juos paaiškinti, kartais paaiškinimas svarbiau už patį sprendimą; naudojamas naujas IT komponentas- žinios. Ekspertinių sistemų kevalai. • Dirbtinis intelektas. Dirbtinis intelektas- tai kompiuterinių sistemų galimybė atlikti veiksmus(pateikti sprendimus), kuriuos žmogaus požiūriu galima vadinti intelektualiais. | Imituojamas žmogaus mąstymas. Dirbtinis intelektas taikomas ne tik kuriant ekspertines sistemas, bet ir įvairius robotus(modeliuojama žmogaus nervinė sistema, galimybė išmokti). • Ekspertinių sistemų IT. Įgalina gauti ekspertų patarimus įvairiose srityse, pačiam ekspertui nedalyvaujant. Pagrindinė idėja- vietoje aukštos klasės eksperto problemų sprendimui naudoti kompiuterinę sistemą, užkrovus eksperto žinias į kompiuterinę sistemą euristinės taisyklės pavidalu. Ekspertinių sistemų IT- tai patariančios sistemos. Panašios į sprendimų priėmimo IT. Skiriasi: Sprendimų priėmimo sistemos atspindi žmogaus vartotojo lygį, jo galimybes gauti ir apsvarstyti sprendimą; ES gali pasiūlyti sprendimą, viršijantį vartotojo galimybes; ES gali pagrysti savo sprendimus, juos paaiškinti, kartais paaiškinimas svarbiau už patį sprendimą; naudojamas naujas IT komponentas- žinios. Ekspertinių sistemų kevalai. ES kevalas- tai nebaigtos ekspertinės sistemos, turinčios neužpildytą žinių bazę.| Tinkamai suformavus žinių bazę, kevalai gali būti pritaikyti įvairioms problemoms spręsti. Pirmoji ekspertinė sistema – MYCIN (~600 tai-syklių; ~1970 m.). Pirmasis ES kevalas – EMYCIN (Empty MYCIN). 5. • Loginiai kompiuterio veikimo pagrindai. Kompiuterių veikimą galima nagrinėti techniniu bei programiniu aspektais. Techninis kompiuterio veikimas remiasi ‚, trimis banginiais‘‘: dvejetaine abėcėle; logikos algebra; elektroninėmis schemomis.Pozicinės skaičiavimo sistemos. Skaitmens vertė priklauso nuo jo pozicijos skaičiuje. • Kompiuterijoje populiariausios pozicinės sistemos. Dvejetainė- pagrindas 2. Galimi skaitmenys 0, 1. Dvejetainį skaičių 101110,1012 pavertus į dešimtainę sistemą gausim: 1*25+0*24+1*23+1*22+1*21+0*20+1*2-1+0*2-2+1*2-3 = 46,62510 . Šešioliktainė sistema patogi, nes galima skaičiuoti pusbaičiais 28=162 Skaitmenys: 0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,A,B,C,D,E,F. Aštuntainėje 23=8 Skaitmenys: 0,1,2,3,4,5,6,7. • Sveikųjų skaičių saugojimas. 1 baitu galime saugoti 0;255, t.y. 256 reikšmes. Neigiamus skaičius galima būtų saugoti- sutarus, kad kairysis bitas nurodo ženklą: 00000001=1; 10000001=-1. Neigiami sveikieji skaičiai. Neigiamų skaičių vaizdavimui naudojamas papildomas kodas. Papildomas kodas gaunamas tokiu būdu: pavaizduojamas atitinkamas teikiamas skaičius; visi bitai invertuojami, keičiami , 0 į 1 ir atvirkščiai; pridedamas 1. Sveikųjų skaičių tipai. Byte- 1 baitas. Short integer- 2 baitai. Long integer- 4 baitai. Skaičiai su fiksuotu kableliu. Trūkumas- siauras galimų verčių diapazonas. Atliekant aritmetines operacijas rezultato reikšmė gali išeiti iš to diapazono ribų ir fiksuojama perpildos klaida. Slankaus kablelio skaičiai. N = ±M*P±R M – mantisė (, >, = Rezultatai: 1 – tiesa (True), 0 – melas (False). ; Loginiai operatoriai: neigimas(NOT), daugyba(AND), sudėtis(OR).... Darbas su masyvais. Masyvai- dvimačiai. Visus veiksmus su masyvais galima suskirstyti į tris grupes: duomenų masyvams taikomos formulės, kurių rezultatas yra masyvas; Masyvų skaitinių įvesčių skaičiavimo funkcijos; Matricų algebros veiksmus realizuojančios formulės ir funkcijos. Programavimo technologijų instrumentai. Programavimo kalbų kartos: I karta: Mašininė kalba; II karta: Assemblerio kalba; III karta: Tradicinės procedūrinės ir Objektinės. ; IV karta: Neprocedūrinės kalbos; V karta: Natūralios kalbos. ) 13. • Duomenų perdavimo technologijos. Telekomunikacija- bet kurio pavidalo informacijos perdavimas techninėmis ryšio priemonėmis tarp įrenginių, esančių skirtingose vietose. Kompiuterių tinklai- tarpusavyje sujungtų savarankiškų kompiuterių aibė. Kompiuteriai tarpusavyje sujungti, jei jie gali keistis informacija. • SKAIDRĖS-33(Komunikacinė grandinė) • Ryšio linijų tipai(pagal duomenų perdavimo kryptį): 1. Simplekso būdu duomenys ryšio linijoje visuomet perduodami tik viena kryptimi. T.y. vienas abonentas tik siunčia informaciją, o kitas ją priima. Taip technologinių procesų valdymo sistemose perduodami duomenys iš įvairių daviklių į kompiuterius. 2. Pusiau duplekso būdu informacija perduodama ta pačia linija skirtingomis kryptimis skirtingais laiko momentais. Taip perduodami duomenys iš kompiuterio į prie jo prijungtus terminalus ir atgal. 3. Pilno duplekso arba tiesiog duplekso būdu ta pačia ryšio linija duomenys gali gūti perduodami abiem kryptimis. Šiuo būdu keičiasi informacija atskiros kompiuterio sistemos. • Ryšio linijos. Ryšių linijos, kuriomis perduodami ir priimami duomenys, skirstomi taip: Kabelinės ryšio sistemos:1. Variniai kabeliai(perduodami elektriniai impulsai arba krūviai):* koaksalinai kabeliai; * vytios poros kabeliai; 2. Optiniai kabeliai: * šviesolaidžiai. Bevielės ryšio sistemos: 1. Radijo bangos ; 2. Infraraudonieji spinduliai; 3. Mikrobanginės sistemos; 4. Palydovinės sistemos. Variniai kabeliai. Seniau kompiuterių tinkluose buvo naudojami viengysliai, ekranuoti koaksialiniai kabeliai. Dabartiniuose tinkluose naudojami daugiagysliai, taip vadinami suktos poros kabeliai. Populiariausi yra 8 gyslų kabeliai, kurių pralaidumas siekia 100Mbps, kažikuriuose kabeliuose galimas ir 1 Gbps. Šviesolaidiniai kabeliai: Daugiamodžiai- iki 2km, pigesnė aparatūra, šviesos šaltinis – šviesos diodas.; Vienamodžiai- iki 50km , ilgesniems atstumams statomi kartotuvai, šviesos šaltinis- puslaidininkis lazeris. Ypač svarbi šviesolaidžių savybė yra ta, kad jie nejautrūs elektromagnetiniams trikdžiams. Radijo bangų sistemos. Svarbiausia radijo bangų panaudojimo sąlyga- antenų matomumas, nes radijo bangos yra mažo ilgio bei galingumo ir sklinda tiesiogiai nuo antenos iki antenos, o neatsispindi nuo atmosferos. Radijo bandų sistemos duomenims perduoti naudoja atmosfera sklindančias aukšto dažnio elektromagnetines bangas. 2,4 ir 5 GHz dažnio diapazonas yra laisvas, miestuose jis tankiai naudojamas, todėl ne visada ryšys būna kokybiškas, tačiau pigus, tinka nedidelėms vartotojų grupėms. 10-30GHz dažnio diapazonas yra licencijuojamas. Duomenų pralaidumas priklauso nuo išskirtos dažnio juostos pločio, tai pakankamai brangus ,bet kokybiškas ryšys. Radijo bangų sistemos komponentai: bevielio tinklo plokštelė; prieigos taškas; antena. Palydovinės sistemos. Palydovinės sistemos duomenis perduoda gigahercų diapazone, tad pralaidumas siekia iki keliolikos gigabitų per sekundę. Palydovas paprastai iškeliamas 35680km virš žemės paviršiaus, skrieja geocentrine orbita kartu su žeme ir laikosi virš to paties žemė taško. Palydovai veikia kaip retransliacijos stotys. Vienu palydovu galima aprėpti iki trečdalio žemės paviršiaus. Tinklų tipai : vietinis tinklas; globalus, ryšių tinklas. • Kompiuterių tinklo samprata. Kompiuterių tinklas- tai sujungtų įrenginių aibė, skirta duomenims perduoti. Kiekvienas įrenginys tinkle vadinamas mazgu. Tinklo mazgas gali apimti įvairių tipų įrenginius: kompiuterius, spausdintuvus, išorinės atminties įtaisus, tinklo komutavimo įrenginius. Tinklu perduodamų duomenų visuma dažnai vadinama srautu. • OSI tinklo modelis. Apibendrintai tinklams aprašyti naudojamas OSI modelis. Tai yra konceptualus modelis, aprašantis, kaip tarpusavyje sąveikauja skirtinguose kompiuteriuose veikianti įranga. Modeli sudarytas IOS 1984m. Modelį sudaro septyni lygmenys(sluoksniai)(1. Fizinis; 2. Ryšio; 3. Tinklinis; 4. Transporto; 5. Seanso; 6. Pateikimo; 7. Taikomasis), kurių kiekvienas atsakingas už tam tikras sąveikos funkcijas. Kiekviename lygyje standartai nusakomi protokolu. • Kompiuterinių tinklų klasifikacijos. Kompiuterių tinklus galima klasifikuoti pagal kelias svarbiausias charakteristikas: Topologiją(geometrinė tinklo charakteristika); Architektūrą(Kompiuterių rolių tinkle pasiskirstymą); Protokolą( apibendrinta signalų ir kompiuterio bendravimo taisyklių visuma). Tinklo topologija. Rodo būdą, kaip išsidėstę tinklo elementai. Galimos apibendrintos topologijos: 1. Magistralės topologija; 2. Žiedo topologija; 3. Žvaigždės topologija; 4. Hierarchinė topologija. Magistralės topologija: Visi tinklo kompiuteriai duomenis gauna vienu metu. – Magistralės ilgis ribojamas( nes tolimiausi kompiuteriai signalą gauna pavėlavę, o to neturi būti); - Sugedus vienam tinklo elementui, neveikia visas tinklas. Žiedo topologija: Visi kompiuteriai išsidėstę žiedu. Žvaigždės topologija: Kompiuteriai išdėstyti spindulių galuose, o žvaigždės centre dirba aktyvi tinklo įranga, paskirstanti signalus į spindulius. Hierarchinė topologija. Panaši į magistralės topologiją. Tinklo architektūra. Lygiateisių vartotojų. Kiekvienas tinkle esantis kompiuteris vienodai atsakingas. Visi kompiuteriai tiesiog sujungti vienas su kitu, dalijasi bendrais failais, spausdintuvais, Internetu it pan. Patogu mažose įstaigose. Sisteminė programinė įranga darbui tokio tipo tinkluose siūloma kaip standartinė populiariausiose OS – WIndows, MacOS ir pan. Apie 1990m. kliento ir serverio architektūra darosi populiari. PĮ dalijama į dvi dalis: kliento; serverio. • Magistralės arbitražas ir kolizijos. Protokolas apibrėžia tiesykles, kaip naudotis bendrai visiems prieinamu tinklu. Užimtumo aptikimo metodas: Įrenginys, jungiantis kompiuterį su tinklu patikrina, ar tinklas neužimtas. Jei tinklas užimtas, įrenginys laukia, kol galės perduoti. Galimos kolizijos. Markerio perdavimas: Įrenginys laukia, kol gaus laisvą markerį ir prikabina prie jo duomenų paketą, markeris su paketu persiunčiamas toliau. Nėra kolizijų. • Mobilieji ryšiai. Šiuolaikinių GSM tipo ryšių idėja kilo dar ≈1970m. , tačiau tik po 1980m. pradėjo atsirasti panašaus tipo sistemos. Pirmosios buvo analoginės. Naudojamos skirtingos metodikos pokalbiams realizuoti bendroje radijo dažnių srityje: FDMA- atskiriamos atskiros dažnių juostos; TDMA- atskiriami atskiri laiko intervalai, besikeičiantys sekundės dalimis; CDMA- kanalas dalijamas naudojant specialius kodus. • SKAIDRĖ-34(Duomenų perdavimas GSM tinklais), 35(Bevielių duomenų perdavimo technologijų palyginimas) • Bevieliai tinklai. Standartai. Šiuo metu egzistuoja trys bevielio ryšio standartai: 802.11a – 5 GHz, 54; * Mb/s, 2001 m.; * 802.11b – 2,4 GHz, 11 Mb/s, 1999 m.; * 802.11g – 2,4 GHz, 54 Mb/s, 2003 m.; * 802.11n – 2,4 GHz, 300 Mb/s, 2009 m. Bevielio ryšio privalumai ir trūkumai: + Pigiau perduoti duomenis per erdvę, nei sukurti naują infrastruktūrą, paremtą kabelių sistema; - Ryšio susilpnėjimas trukdant pastatams arba esant rūkui, trukdo įvairūs atspindžiai ir t.t. ; - Trūkumai eteryje amžina ryšio kokybę; - Saugumo trūkumas- sistema atvira prisijungimui. 14. • Adresavimas internete. Duomenų perdavimui naudojamas TCP/IP protokolas, loginė adresų sistema. TCP/IP v.4 naudoja 32 bitų(4 baitų) unikalų adresą, vad. IP adresu. • Simboliniai adresai(vardai). IP adresas neatspindi organizacijos; Vardas turi hierarchinę struktūrą. .com – komercinės org. .edu – mokslo įstaigos .org – kitos ne pelno org. .gov – JAV valstybinės org. .mil – JAV karinės org. .biz – verslo org. .aero – oreivystė .info – neriboto naudojimo .museum – muziejai .lt – Lietuva .lv – Latvija .ee – Estija .fr – Prancūzija .dk – Danija .uk – Didžioji Britanija .eu – Europos sąjunga ... • DNS sistema. DNS- duomenų bazių sistema, susiejanti domeninius (sričių )vardus su IP adresais. DNS serveriai- kompiuteriai, kurie vardus pakeičia į IP adresus ir atvirkščiai. Pilnas domeninis vardas:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!