ŽEMAITIJOS KOLEGIJA RIETAVO VADYBOS FAKULTETAS BENDRŲJŲ DALYKŲ KATEDRA ŠARŪNĖS ŠLIOŽYTĖS Verslo informacinės sistemos, 1s grupė INFORMACINIŲ SISTEMŲ SAVARANKIŠKAS DARBAS Lektorius S.Vėlykis Rietavas 2005m. Turinys 1 skyrius. Pagrindinės sąvokos 3 Inormacinė (žinių visuomenė): 3 Nuotolinis mokymasis: 3 Elektrononis verslas: 3 Informacija: 3 Informacijos technologijos (IT): 4 Duomenys: 4 Bitas: 4 Baitas (B): 4 Kilobaitas (KB): 4 Megabaitas (MB): 4 Gigabaitas (GB): 4 Kompiuterio atminties talpos ir rašytinės atminties palyginimas: 5 Kompiuterių tipai: 5 Kompiuterio įtaka vartotojui ir aplinkai: 5 Kompiuterizuotos darbo vietos įrengimas: 6 2 skyrius. Pagrindinės asmeninio kompiuterio dalys 7 Informacijos įvesties įrenginiai ir jų charakteristikos: 7 Informacijos išvestie įrenginiai ir jų charakteristikos: 7 Informacijos kaupikliai ir jų charakteristikos: 8 Sisteminio bloko sandara: 8 Centrinio procesoriaus (CPU) paskirtis ir pagrindinės charakteristikos: 8 Kompiuterio našumą lementys veiksniai: 9 Klaviatūros klavišų paskirtis: 9 3 skyrius. Kompiuterio programinė įranga 11 Programinės įrangos tipai: 11 Operacinė sistema: 12 Operacinės sistemos funkcijos: 13 Taikomoji programinė įranga: 13 Aplankas: 14 Rinkmena: 14 Rinkmenos vardas: 14 Kelias iki rinkmenos: 14 Jūsų profesinėje veikloje naudojama taikomoji programinė įranga ir jos paskirtis: 15 Autorių teisės ir jų apsauga: 15 4 skyrius. Kompiuterių tinklai 16 Kompiuterių tinklų rūšys pagal veikimo plotą: 16 Kas tai yra internetas? 16 Interneto teikiamos paslaugos ir jų trumpas apibūdinimas: 16 Klientas, serveris, kliento – serverio principas: 16 IP adresas: 16 URL adresas: 17 Naršyklė: 17 Naršyklių pavyzdžiai: 18 Tinklapis: 18 Interneto svetainė: 18 Interneto paslaugų tiekėjai: 18 Prisijungimo prie interneto būdai: 18 NAUDOTA LITERATŪRA: 19 1 skyrius. Pagrindinės sąvokos • Inormacinė (žinių visuomenė): Tai žinių visuomė, atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė,kurios nariai gali bei sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis tiek šalies, tiek pasaulio informacijos ištekliais. O valdžios istitucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą, plėtoja šalies informacinę struktūrą ir jos tarptautinę integraciją, vysto šalies švietimo sistemą, skatina mokslinius tyrimus ir jų rezultatų panaudojimą, rūpinasi šalies įvaizdžio formavimu ir pristatymu pasaulio visuomenei. • Nuotolinis mokymasis: Šiuolaikiniame pasaulyje daugiau nuveikia tas, kuris daugiau žino. Bet kaip tobulėti, jei neturi galimybės atsitraukti nuo savo kasdieninių darbų ir įsirašyti į savaitės ar mėnesio kursus norimoje mokymo įstaigoje? Dabar jau yra būdas norą tobulėti suderinti su patogumu. Tai – nuotolinis mokymasis, leidžiantis studijuoti savarankiškai: - patogioje vietoje, - patogiu laiku - ir priimtina sparta. Tereikia turėti kompiuterį ir prieigą prie interneto, noro mokytis, ir išsirinkti pageidaujamą kursą. • Elektrononis verslas: Elektroninis verslas apibūdina prekių, paslaugų ir informacijos pirkimą ir pardavimą, klientų aptarnavimą, bendravimą su partneriais, sandorių sudarymą elektroniniu būdu ir kitokį verslo palaikymą telekomunikacijų tinklais. Elektroninio verslo sistemas siekiama sujungti ar suderinti su įmonės produktų projektavimo, mokslinių tyrimų, marketingo, realizacijos, tiekimo, aptarnavimo sistemomis. Elektroninio verslo modeliai tradiciškai klasifikuojami pagal jame dalyvaujančias suinteresuotas grupes. Šiuo metu pasaulyje vyrauja trys elektroninio verslo modeliai: • Verslas verslui, • Verslas vartotojui, • Vartotojas vartotojui. Taip pat taikomi ir kiti elektroninio verslo modeliai: • Valstybės institucija verslui, • Valstybės institucija vartotojui, • Valstybės institucija valstybės institucijai. • Informacija: Tai visuma žinių apie kokius nors faktinius duomenis (aplinkos reiškinius, visuomenės procesus..) ir jų tarpusavio ryšius. Objektyviai egzistuojantis pasaulio reiškinys. Galime įvardyti, kad tai žinios, kurias žmogus gauna, įsimena, perduoda; galime suprasti ir abstrakčiau: tai žmogaus suvoktas objekto turinys. Informacija daro įtaką žmonių santykiams, ji pasireiškia žmonių bendravime – komunikacijoje. Informacijos gauname paprasčiausiai kalbėdamiesi su draugais, žiūrėdami televizorių, skaitydami, ją teikiame kitiems išsakydami savo samprotavimus, aptardami įvykius, rašydami laiškus ar žinutes. Net žvilgsnis pro langą mums suteikia tam tikros informacijos. Apibrėžti informacijos sąvoką nėra lengva. Pirmiausia todėl, kad ji abstrakti, pirminė, vartojama daugėliui kitų savokų apibūdinti. Antra, informacijos turinys daugiareikšmis, įgyjantis įvairiausių prasmių. • Informacijos technologijos (IT): Tai informacijos kaupimo, laikymo, apdorojimo ir pateikimo būdų ir priemonių visuma. Žodis „technologija“ nusako, kokiais būdais ir priemonėmis naudojamasi atliekant kurį nors darbą. Taigi informacinę technologiją reikėtų suprasti kaip visumą priemonių ir būdų informacijai apdoroti, žinoma, panaudojant kompiuterinę techniką. • Duomenys: Tai bet kokie informaciniai objektai, skirti apdoroti ir saugoti ESM (elektroninės skaičiavimo mašinos). Panašūs duomenys grupuojami ( pagal stuktūrą, taikymo sritį ar kitus kriterijus) į aibes, vadinamas duomenų rinkiniais, ir joms suteikiami vardai. • Bitas: Mažiausiam informacijos vienetui bitui, kuris gaunamas pasirinkus vieną iš dviejų vienodai galimų atsakymų į klausymą, kompiuterio atmintinėje skiriamas vienas elementas. Jam būdingos dvi būsenos, atitinkančios du galimus atsakymus į klausimą. Pavyzdžiui, jei elementas magnetinis, tai jo tokios būsenos gali būti: įmagnetintas (TAIP) arba išmagnetintas (NE). Šioms būsenoms žymėti patogiausias būdas – nulis ir vienetas. Taigi įmagnetintą elementą (TAIP) atitiktų vienetas, o išmagnetintą (NE) – nulis. Kompiuterio atmintinės talpos mažiausias matavimo vienetas vadinamas bitu. • Baitas (B): Tai kompiuterio atmintinės talpos vienetas, kurį sudaro aštuoni bitai. Spausdintame tekste vienas baitas atitinka vieną spaudos ženklą: raidę, skaitmenį, skyrybos ženklą. Baitas - sudaro aštuoni bitai; žodis - sudaro du baitai arba 16 bitų; dvigubas žodis - sudaro 4 baitai arba 32 bitai. • Kilobaitas (KB): Mždaug tūkstantį kartų didesnis vienetas. Kompiuteryje vartojami dvejetainiai skaičiai, todėl čia ne itin tinka paplitusi metrinė sistema.Tačiau ieškoma šiai sistemai artimesnių dvejetainių skaičių. Pavyzdžiui, tūkstančiui artimiausias sveikasis dvejetainis skaičius yra 210 =1024. Susitarta šį skaičių žymėti raide K. Taigi 1024 baitų kiekis žymimas 1K, 2048 -2K, 4096 – 4K ir t.t. • Megabaitas (MB): Milijonui artimiausias sveikasis dvejetainis skaičius yra 220 =1024 x 1024 =1048576. Jis žymimas raide M ir vadimanas „Mbaitu“. • Gigabaitas (GB): Milijardui -230 = 1024 x 1024 x 1024. Jis žymimas raide G. Skaičiams koduoti naudojama nuo 1 iki 8 baitų, teksto simboliams – 1B, garsams – 2B, kiekvienam vaizdo ekrano taškui – nuo 1 iki 4 B. • Kompiuterio atminties talpos ir rašytinės atminties palyginimas: Nėra nė vienos technologijos, kuri optimaliai atitiktų visus kompiuterizuotos sistemos atminčiai keliamus reikalavimus. Paprastai tipinė kompiuterio sistema turi hierarchinius atminties posistemius – vidinius sistemos atžvilgiu (procesorius tiesiogiai siejasi su atmintimi) ir išorinius (procesorius sujungtas su atmintimi per įvesties/išvesties modulį). Rašytinė atmintis – tai pateikta nekoduota informacija. • Kompiuterių tipai: 1. Superkompiuteriai – patys galingiausi, sugeba per vieną sekundę atlikti kelias dešimtis milijardų operacijų, atmintinėję laikyti milžiniškus informacijos kiekius (ASCI White). 2. Didieji kompiuteriai – skirti didelės apimties skaičiavimams ir dideliam vartotojų skaičiui aptarnauti. 3. Minikompiuteriai – skirti vidutinės apimtis skaičiavimams ir nedideliam vartotojų skaičiui aptarnauti. 4. Asmeniniai kompiuteriai (AK, PC) – skirti vienam vartotojui aptarnauti. 5. Nešiojamieji kompiuteriai – mažesnių matmenų, lengvi (sveria apie 3 kg) AK, kurie sunaudoja mažiau energijos ( maitinami akumuliatoriumi). 6. Tinklo kompiuteriai – prie kompiuterio tinklo prijungti AK, kurie neturi standžiojo disko arba turi nedidelės talpos standųjį diską. 7. žaidimų kompiuteriai – kompiuteriai, kurie specialiai sukurti kompiuterinių žaidimų programoms vykdyti. 8. Buitiniai kompiuteriai – tai AK atmaina, skirta buities poreikiams tenkinti (nesudėtingiems skaičiavimams, namų ūkio planavimui, žaidimams). 9. Kišeniniai kompiuteriai (asmeniniai, skaitmeniniai, pagalbikliai tvarkikliai, PDA) – skirti daug keliaujantiems žmonėms. Jų yra su klaviatūromis arba be jų (PDA). 10. Skaičiuokliai – mažų matmenų kompiuteriai žmonėms, skirti paprastiems matematiniams skaičiavimams atlikti. • Kompiuterio įtaka vartotojui ir aplinkai: Keletas sveikatai pavojingų veiksmų: 1. Regos sistemos perkodavimas 2. Netinkama sėdėjimo poza 3. Psichologinė įtampa Šliuolaikinių vaizduoklių ekranai yra daug geresnės kokybės nei televizoriaus, tačiau į vaizduoklio ekraną žiūrima iš arti, todėl jo neigiama įtaka gali būti didesnė. Įtemptai dirbant, po kurio laiko žmogui gali imti skaudėti ar svaigti galva. Pervarginus regos sistemą gali nusilpti regėjimas, neretai išsivysto trumparegystė. Mažiausiai vargina akis dideli spalvoti vaizdai, lydimi muzikos ar diktoriaus teksto. Blogiausia žaidžiant kompiuterinius žaidimus – smulkūs judantys elementai labai vargina akis. Labai kenkia akims darbas kompiuteriu prieblandoje. Dieną kompiuteris turi būti gerai apšviestas, geriausia, kad šviesa būtų iš kairės pusės ir neatsispindėtų nuo ekrano.Vakare reikia naudoti dirbtinio apšvietimo nukreiptos šviesos šaltinius. Kitas neigiamas veiksnys žmogui, dirbančiam su kompiuteriu, yra nepatogus sėdėjimas.Iš arti stebint ekraną ir laikant rankas ant klaviatūros, kūnas gana įtemtas, ir dėl to gali kilti negalavimai. Psichinė įtampa – taip pat kenksmingas veiksnys. Dirbant su kompiuteriu tenka ne mažiau susikaupti, būti atidžiam nei vairuojant automobilį. Kompiuteris – tai intelektinio darbo įrankis, ir dirbant su juo reikia sutelkti dėmesį bei protą. Techninė ir programinė kompiuterių įranga nuolat atsinaujina, todėl kartais pradedama abejoti savo sugebėjimu gyventi ir dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Didelio darbo kambaryje, matant ir kitus šalia palinkusius prie kompiuterių klaviatūrų, taip pat atsiranda įtampa. • Kompiuterizuotos darbo vietos įrengimas: Standartai nusako kokybės parametrus, kuriuos turi tenkinti kompiuterinė įranga. Šiuos parametrus savo gaminamai produkcijai turi užtikrinti kompiuterinės įrangos gamintojai, ir tai kontroliuoja kompiuterinės įrangos sertifikavimo sistema. Kokybiška kompiuterinė įranga kompiuterizuotoje darbo vietoje - tai būtina sąlyga, siekiant užtikrinti sveiką aplinką. Kompiuterizuota darbo vieta yra sudėtinga sistema, kuri apima ne tik kompiuterinę, bet ir kitokią orgtechninę įrangą, baldus, patalpas. 2 skyrius. Pagrindinės asmeninio kompiuterio dalys • Informacijos įvesties įrenginiai ir jų charakteristikos: Įvesties įrenginiaia yra šie: klaviatūra, pelė, skaitlys, šviesos pieštukas. Klaviatūra – tai pagrindinis įvesties įrenginys, skirtas raidėms, skaitmenims ir kitokiems ženklams į kompiuterį įvesti bei jam valdyti. Kompiuterio klavetūroje turi būti visi tekste vartojami ženklai. Be to, reikia nemažai klavišų kompiuterio darbui valdyti. Paprasti klaviatūros klavišai skirstomi į kelias grupes: 1) ženklų (teksto) sritis; 2) valdymo sritis; 3) redagavimo sritis; 4) skaitmenų sritis.Klaviatūra turi 101 arba 102 klavišus. Pelė – taip pat įvestis įrenginys,ji paprastai turi vieną arba du, tris klavišus (mygtukus), turintis mažas kompiuterio valdymo pultelius, kurį stumdant ant specialaus padėklo ekrane juda žymiklis. Skaitytuvas (skaitlys) – įrenginys, perkelintis vaizdą iš popieriaus į kompiuterį. Skaitytuvai dar kartais vadinami skeneriais. Šviesos pieštukas – patogūs įvesties įrenginiai, tačiau šiandien yra brangūs, jims reikia specialios programinės įrangos, todėl nėra itin populiarūs. • Informacijos išvestie įrenginiai ir jų charakteristikos: Išvesties įrenginiai: spausdintuvas, vaizduoklis, modemas. Vaizduoklis - kompiuerio įrenginys, turintid ekraną, skirtą tekstinei bei grafinei informacijai rodyti, ir veikiantis panašiais kaip televizoriaus principais. Vaizduoklių būna įvairiausių: skirtingo dydžio, formos, vaizdo kokybės. Vaizdo kokybė vaizduoklio ekrane priklauso nuo jo skiriamosios gebos, pošvyčio spalvos, kadrų kitimo dažnio ir t.t. Vaizduoklio kaip ir televizoriaus ekrane, vaizda piešia švytintis ir nuolat keičiantis savo padėtį taškas. Vaizduoklio ekrano dydis (įstrižainė) matuojama coliais. Dažniausiai šiuo metu naudojamų vaizduoklių ekranai būna 17 colių. Kai reikia rodyti didesnį ir ryškesnį vaizdą, pavyzdžiui, leidyboje, naudojami didesni ekranai. Spausdintuvas - išorinis kompiuterio įrenginys, skirtas kompiuterio informacijai išspausdinti ant popieriaus. Sausdintuvų būna įvairių įvairiausių, skirtingos spausdinimos kokybės, greičio, vartojamos energijjos, patogumo ir kt. rodiklių. Pagal veikimo principą spausdintuvus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: adatinius, rašalinius, lazerinius. Adatinio spausdintuvo mechanizmą sudaro adatos, kurios iš taškų suformuoja tekstinį ar grafinį vaizdą. Šių spausdintuvų trūkumai: lėtai spausdina, triukšmingi, prastesnė spausdinimo kokybė. Rašaliniai spausdintuvai veikia tolydžiai, impulsais purkšdami rašalą į reikiamą popieriaus lapą. Lazerinių spausdintuvų veikimo principas pagrįstas lazerinio įtaiso galimybe suformuoti ant apvalaus būgno dokumento atvaizdą. Padengus būgną specialiais milteliais (toneriu), į elektrinio būgno pritraukia dažų miltelius, ir vėliau popieriuje, besisukančiame kartu su būgnu, milteliai suformuoja kokybišką dokumento vazdą. Modemas – šis įrenginys gali būti laikomas tiek įvesties, tiek išvesties įrenginiu, jungiamu prie telefono linijos. Jis gali būti vidinis – įmontuotas kompiuterio sisteminiame bloke, arab išorinis. Modemas – kompiuterio įrenginys, kuris per telefono liniją perduoda informaciją iš vieno kompiuterio į kitą. • Informacijos kaupikliai ir jų charakteristikos: Kompiuteris gali įsiminti tik tuomet, kai turi įrenginius, veikiančius įmagnetinimo principu; juose išjungus srovę, įmagnetinimas išlieka. Tačiau vidinės atmintinės įmagnetinama tik nedidelė dalis – pastovioji atmintinė, o pagrindinė atmintinė neįmagnetinama: kol kompiuteris įjungtas, ja teka elektros srovė, o išjungus kompiuterį ir nutrūkus elektros srovei, visa atmintinėje buvusi informacija dingsta. Vadinasi, reikia išorinių įreinginių, kurie padėtų kaupti ir laikyti kompiuterio tvarkomą ar sutvarkytą informaciją. Šie įrenginginiai paprastai vadinami išorine kompiuterio atmintine arba tiesiog informacijos kaupikliais. Išorinės ir vidinės atmintinės trūkumai ir privalumai atvaizduoti pateiktoje schemoje: Greitesnis Didesnė ir mažesnė skaitymas ir rašymas informacijos laikymo kaina • Sisteminio bloko sandara: Kompiuterio technine iranga vadinami visi fiziniai kompiuterio komponentai – sisteminis blokas, klaviatura, pele, standusis (kietasis) diskas, diskeliu itaisas, kompaktiniu disku itaisas (CD-ROM), monitorius ir kt. Kompiuterio dalis, kurioje yra informacijos apdorojimo ir saugojimo įranga, pvz., pagrindinė plokštė, mikroprocesoriai, operatyvioji (RAM) ir pastovioji (ROM) atmintys, lanksčiųjų diskelių įrenginys, kietojo disko įrenginys, ventiliatorius, garso plokštė, vaizdo plokštė. • Centrinio procesoriaus (CPU) paskirtis ir pagrindinės charakteristikos: Atlieka dvi funkcijas: koordinuoja kompiuterio operacijas ir atlieka logines bei aritmetines operacijas su duomenimis. Procesoriaus darbą valdo kompiuterinės programos. Norint vykdyti programą, procesorius ją patalpina į operatyviąją atmintį. Tuomet jis dešifruoja kiekvieną programos komandą ir ją įvykdo. Kompiuterinės programos komandos nustato, kokios ir kokia tvarka turi būti atliktos operacijos, iš kur reikia paimti duomenis. Procesorius atlieka visas operacijas su duomenimis. Jis gali sudėti, atimti, sudauginti, padalyti, taip pat palyginti dviejų ląstelių turinį ir nustatyti, kurios reikšmė yra didesnė. Savo veiksmų rezultatus procesorius saugo operatyviojoje atmintyje. Programoje gali būti komandos, kurios nurodo įrašyti rezultatus į išorinę atmintį. Tada procesorius perduoda kontrolės signalus išorinei atminčiai ir laukia iš jos atsakymo. Dažnai kompiuteryje būna ne vienas procesorius: CPU – centrinis procesorius – atlieka skaičiavimo operacijas su sveikais skaičiais, skaičiavimų valdymo bei duomenų mainų su pagrindine ir išorine atmintinėmis operacijas. • Kompiuterio našumą lementys veiksniai: Kompiuterio našumas gali būti matuojamas laiku, kurio reikia tam tikram uždaviniui išspręsti. Geriausiai našumą išreiškia astronominė skaičiavimo trukmė, įvertinanti: CPU operacijų trukmę, kreipimosi į pagrindinę atminti ir į diskus trukmę, įvesties ir išvesties laiką. Galima skirti CPU našumą, apibūdinamą CPU operacijų trukme ir sistemos našumą, kuris apibūdinamas skaičiavimo trukme. CPU našumas priklauso nuo trijų dalykų: 1. Procesoriaus dažnis (atvirkščias dydis – taktinių impulsų periodas – laiko tarpas, per kurį kompiuteryje atliekami paprasčiausieji veiksmai). 2. Taktų skaičius – parodo per kiek taktų įvykdoma kiekviena programos komanda. 3. Komandų skaičius – priklauso nuo to, kaip efektyviai dirba programavimo sistema, verčianti programos tekstą į komandų seką. Pagrindinės atminties (RAM) veikimo sparta didėja lėčiau nei CPU sparta. Todėl šiuolaikinėse kompiuteriuose pridedama labai sparti operatyvioji buferinė atmintis (cashe), kurioje saugoma procesoriaus dažniausiai naudojamos informacijos kopija, sumažinanti kreipinių į RAM skaičių. Programų apimtis nuolat auga. Didėja duomenų, reikalingų programoms, apimtis. Jei programa ir jai reikalingi duomenys netelpa pagrindinėje atmintyje, jų dalis laikoma išorinėje atmintyje, o prireikus perkeliama į pagrindinę. Kreipiniui į diską reikia palyginus daug laiko, todėl pagrindinės atminties talpa ir kieto disko sparta turi didelę įtaką bendram kompiuterio našumui. Informacijos perdavimo tarp kompiuterio įtaisų sparta priklauso nuo juos jungiančios magistralės pralaidos. • Klaviatūros klavišų paskirtis: Operatorius įveda informaciją į kompiuterį ir jį valdo. Iki grafinio manipuliatoriaus (pelės) atsiradimo klaviatūra buvo pagrindinis kompiuterio valdymo įrenginys. Dabar šias funkcijas greičiau ir paprasčiau atlieka pelė, o klaviatūra naudojama tekstinės informacijos ir informacinių sistemų duomenų įvedimui. Dažniausiai naudojamos 101 arba 104 klavišų klaviatūros. Klaviatūros klavišai sudaro keletą grupių: Teksto rašymo klavišai - panašus į spausdinimo mašinėlės klavišus. Didžiosios raidės gaunamos spustelėjus
Šį darbą sudaro 5431 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!