Informacijos paieška ir patentotyra. Metodiniai nurodymai

PRATARMĖ Patentiniai tyrimai – tai mokslinės-techninės informacijos dokumentų paieška, analizavimas ir išvadų bei rekomendacijų paruošimas norint išaiškinti esamą technikos lygį, kad nebūtų dubliuojami jau žinomi sprendiniai, užtikrinti kuriamų sprendinių patentabilumą bei laisvą jų panaudojimą, nerizikuojant pažeisti kitų fizinių, bei juridinių asmenų teises. Norint atlikti patentinius tyrimus reikalingos žinios apie mokslinę-techninę informaciją bei paieškos būdus. Visus šiuos klausimus turi gerai žinoti busimieji specialistai. Tam užtikrinti jau kursiniuose bei diplominiame darbe turi būti atliekami esamo technikos lygio tyrimai. Šioje metodinėje priemonėje trumpai aprašyti dažniausiai atliekami patentiniai tyrimai, informacijos paieškos metodai, mokslinės-techninės informacijos tipai bei reikalavimai leidinių aprašui. Taip pat pateikiami nurodymai kaip turi būti apiforminta technikos lygio tyrimo ataskaitos “Informacijos paieškos ir patentotyros” disciplinos namų darbe bei kursiniuose ir diplominiame darbuose. 1. PATENTINIAI TYRIMAI Patentiniai tyrimai – tai mokslinės-techninės informacijos dokumentų paieška ir analizavimas, išvadų bei rekomendacijų paruošimas. Šie tyrimai yra sudėtinė mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir technologijų kūrimo darbų dalis. Dažniausiai yra atliekami objekto naujumo, patentinio grynumo bei technikos lygio tyrimai. Taip pat gali būti atliekami patentavimo tikslingumo, patentinio prognozavimo, patentų pažeidimo, patentinės politikos ir kiti tyrimai. Ruošiantis vykdyti bet kuriuos patentinius tyrimus parengiama tyrimo užduotis, numatomi darbo vykdytojai, terminai ir atsiskaitymo dokumentai. Tyrimo vykdytojai pirmiausiai parengia tyrimo planą-reglamentą, kuriame nurodomas tyrimo tikslas (-ai), objektas, valstybės, pagal kurias tyrimas bus atliekamas, klasifikacijų rubrikas ir indeksai, tyrimo laikotarpis, informacijos šaltiniai ir jų fondo pavadinimas. Vėliau atliekami tyrimo darbai, ruošiamos išvados bei apiforminami atitinkami dokumentai. Dauguma tyrimų atliekami dalykiniu (teminiu) tyrimo metodu (žr. 4 skyrių). 1.1. Objekto naujumo tyrimas Tyrimas atliekamas ruošiant paraišką patentui gauti. Tyrimą atlieka pareiškėjas tikslu išsiaiškinti ar sukurtas sprendinys atitinka patentabilumo reikalavimus. Tyrimas atliekamas Lietuvos ir pirmaujančių valstybių atžvilgiu: Didžiosios Britanijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos bei kitų šalių, kurios pirmauja toje pramonės šakoje, kuriai priklauso tiriamas objektas, atžvilgiu. Pvz. laikrodžių, pieno pramonės – Šveicarijos, skaičiavimo technikos – Švedijos atžvilgiu. Tyrumo gilumas daugelyje šalių 50 m. Ataskaita apie atliktą tyrimą patentinėje paraiškoje nepateikiama. 1.2. Patentinio grynumo tyrimas Patentinis grynumas – tai juridinė objekto savybė, rodanti, kad jame nėra elementų, kuriems kas nors kitas turi galiojančius apsauginius dokumentus: patentus ar liudijimus. Patentinis grynumas gali būti absoliutus ir sąlyginis. Absoliutus patentinis grynumas rodo, kad objektas yra patentiškai grynas visose valstybėse ir visų pramoninės nuosavybės objektų (PNO) atžvilgiu. Sąlyginis patentinis grynumas yra tada, kai objektas yra patentiškai grynas tik kai kurių valstybių ar tik kai kurių PNO atžvilgiu. Patentinis grynumas tiriamas baigiant projektavimo, konstravimo, technologijų kūrimo darbus, ruošiantis eksportuoti produkciją, parduoti licencijas, perduoti į užsienį techninę dokumentaciją, siųsti gaminius į muges ir parodas, prieš atestuojant gaminius ir rengiant standartus. Tyrimą atlieka organizacija sukūrusi, eksportuojanti objektą, ar atliekanti kitus anksčiau minėtus veiksmus. Tyrimo platumas. Jei gaminys bus naudojamas tik Lietuvoje, tai tiriama tik jos atžvilgiu. Ruošiantis eksportuoti produkciją, parduoti licencijas bei perduoti techninę dokumentaciją tiriama Lietuvos ir tos šalies atžvilgiu į kurią objektą, licenciją ar dokumentaciją ruošiamasi perduoti. Gaminiams, kurie bus demonstruojami mugėse ar parodose patentinis grynumas tiriamas Lietuvos, tos šalies, kurioje vyks paroda ar mugė, o taip pat tų šalių, kurios gali būti potencialiomis importuotojomis atžvilgiu. Rengiant standartus bei atestuojant produkciją tyrimas atliekamas visų pirmaujančių šalių atžvilgiu. Jeigu tiriamas objektas yra gaminys, tyrimą atlikti tik išradimų atžvilgiu nepakanka. Reikia tirti ir pramoninio dizaino bei prekių ženklų atžvilgiu. Tyrimo gilumas priklauso nuo kiekvienos tiriamos šalies įstatymų. Tai yra kokia patento galiojimo trukmė, nuo kokios datos ji skaičiuojama, ar numatytas patento galiojimo pratęsimas. Jeigu tiriama prekės ženklo atžvilgiu, reikia įvertinti, kad prekės ženklo galiojimo trukmė gali būti labai ilga. 1.2.1. Tyrimo metodika Tyrimą galima suskirstyti į tris stadijas: paruošiamoji, tyrimas, dokumentacijos tvarkymas. 1. Pasiruošimas. Nustatomos TYRIMO PLATUMASšalys, kurių atžvilgiu tyrimas bus atliekamas. Analizuojami tų šalių patentinių įstatymų ypatumai. Be anksčiau minėtų – nustatomi patentų tipai, šalių dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, kaip rašoma išradimo apibrėžtis ir kt. Nustatoma pagal kokius patentinės informacijos dokumentus būtina ir pakanka atlikti tyrimą. Objektas skaidomas į atskiras dalis: mazgus, detales, medžiagas, technologijas ir kt. ir nustatoma kuriems elementams tyrimą reikia atlikti. Jeigu elementas žinomas seniau negu patento galiojimo trukmė – tikrinti nereikia. Nustatoma kokioms Tarptautinės patentų klasifikacijos klasėms priklauso tie elementai, kuriems tyrimas turi būti atliktas. 2. Tyrimas. Peržiūrimi numatyti patentinės dokumentacijos dokumentai ir surandami tie išradimai, naudingieji modeliai, pramoninio dizaino pavyzdžiai ar prekių ženklai, kuriuose yra elementų sutampančių ar panašių į tiriamojo objekto elementus. Radus tokių, tikrinamas jų apsauginių dokumentų teisinis statusas (t.y. ar jie yra galiojantys). Jeigu atrandami patentai ar kiti apsauginiai dokumentai naikinantys tiriamo objekto patentinį grynumą, tikrinamas jų išdavimo teisėtumas, sprendžiamas kliudančių patentų užprotestavimo klausimas. Tyrimą galima palengvinti pateikus paraišką tiriamam objektui užregistruoti į tą šalį, kurios atžvilgiu atliekamas patentinio grynumo tyrimas. Jeigu bus gautas neigiamas atsakymas, jame bus nurodyti patentinį grynumą naikinantys apsauginiai dokumentai. Tačiau tai brangiai kainuoja. 3. Tyrimo rezultatų įforminimas. Formuluojamos išvados apie objekto patentinį grynumą, kiekvienos šalies atžvilgiu. Ruošiamos rekomendacijos apie objekto panaudojimo galimybes. Jeigu paaiškėja, kad objektas ar jo elementai yra patentiškai negryni , galima keisti objekto elementus, pirkti licencijas ar imtis kitų priemonių. Tyrimo rezultatai įforminami tyrimo ataskaitoje ir patentiniame formuliare. Kol nėra paruoštas atitinkamas Lietuvos standartas, ataskaita gali būti rašoma vadovaujantis standartu GOST 15.011-82. 1.3. Technikos lygio tyrimas Technikos lygio tyrimas – tai tam tikros srities techninių dokumentų paieška ir analizė norint išsiaiškinti kas toje srityje pasiekta, kokios vystymosi tendencijos, pirmaujančios šalys bei firmos. Technikos lygis tiriamas prieš pradedant ir vykdant bet kokius mokslinius – tiriamuosius projektavimo – konstravimo bei technologijų kūrimo darbus, atliekant patentabilumo ekspertizę ir kitokiais atvejais. Tyrimą atlieka darbus vykdantys asmenys. Tiriama pagal informaciją, kurią sąlyginai galima padalinti į tris grupes: 1. Patentiniai dokumentai: oficialūs patentinių žinybų biuleteniai, patentiniai referatiniai žurnalai, oficialūs išradimų aprašymai; 2. Kita mokslinė – techninė literatūra: šakiniai referatų bei moksliniai žurnalai, mokslinių konferencijų bei simpoziumų medžiaga, monografijos, ataskaitos apie mokslinius tiriamuosius bei projektavimo – konstravimo darbus, standartai, eksploatavimo instrukcijos ir kt. 3. Konjunktūriniai – ekonominiai dokumentai: įvairūs ekonominiai, komerciniai periodiniai leidiniai, pramoniniai ar įmonių katalogai ir kt. Be abejonės, atitinkamą informacija galima rasti ir internete. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia įvertinti pasaulinį technikos lygį konkrečioje pramonės šakoje, numatyti kuriamo objekto tobulinimo kryptis, įvertinti jau sukurto objekto lygį pasaulio atžvilgiu ir apspręsti teisinės apsaugos tikslingumą. Dažniausiai tyrimas atliekamas dalykiniu (teminiu) paieškos metodu, tačiau kaip tyrimo etapai gali būti panaudoti ir vardininis bei numerinis metodai (žr. 4 skyrių). Kaip ir kitiems tyrimams parengiama tyrimo užduotis, numatomi vykdytojai, sudaromas tyrimo reglamentas, kuris įforminamas lentelėje. Tyrimo ataskaitoje taip pat pateikiami sąrašai patentinės ir mokslinės – techninės dokumentacijos, kuri žinoma iš signalinės informacijos ar kitų šaltinių, bet nesurasta tyrimo metu, sąrašas patentinių, mokslinių – techninių, mokslinių – tiriamųjų bei konstruktorinių dokumentų, atrinktų tolesnei analizei, bei pateikiamos išvados apie esamą technikos lygį, patentinę – licencinę situaciją, kuriamo objekto naujumą bei teigiamą efektą. Visos šios žinios pateikiamos lentelių forma. 2. Technikos lygio tyrimo ataskaita kursiniuose bei diplominiame darbuose Atliekant specialybinius kursinius bei diplominius projektus taip pat reikia atlikti technikos lygio tyrimą ir parašyti ataskaitą. Pateikiama supaprastintos formos ataskaita, kurią sudaro šie skyriai: 1. Atliekamas tyrimas ir jo tikslai; 2. Tyrimo reglamentas (pirmoji lentelė); 3. Peržiūrėta patentinė dokumentacija (antroji lentelė); 4. Peržiūrėta mokslinė – techninė dokumentacija (pateikiamas abėcėlinis sąrašas rastų informacijos šaltinių, aprašytų pagal bibliografinio aprašo reikalavimus (žr. 5 skyrių). Sąrašo įrašai rašomi originalo kalba. 5. Peržiūrėta mokslinių – tiriamųjų bei konstrukcinių darbų dokumentacija (trečioji lentelė). Čia pateikiamos žinios apie dokumentus, kuriuos diplomantas gauna kaip išeities duomenis projektavimui, bei kitus surastus mokslinių – tiriamųjų bei konstruktorinių darbų dokumentus. 6. Išvados apie tiriamos pramonės šakos technikos lygį, pirmaujančias šalis ir firmas, vystimosi tendencijas. Rašant išvadas reikia remtis žiniomis surastomis peržiūrėtuose dokumentuose, nurodyti kokiais dokumentais remtasi. Pvz.: ”(Lietuvos patentas Nr 4385)”. Pagrįsti kodėl pasirinktas konkretus sprendinys, nurodyti jo pranašumus prieš žinomus konkrečiu panaudojimo atveju. Tyrimas turi būti atliktas penkerių metų gilumu, neskaitant einamųjų metų, Lietuvos, Didžiosios Britanijos, JAV, Japonijos, NVS, Prancūzijos ir Vokietijos atžvilgiu, taip pat šalių pirmaujančių toje technikos srityje atžvilgiu. Tyrimo reglamentas (lentelės papildymo pavyzdys) 1 lentelė Tiriamas objektas ir jo ele -mentai Valstybė Klasifikacijos indeksai Tyrimo periodas, (metai) Informacijos šaltiniai UDK TPK indeksas ir rubrika Pavadinimas Fondo pavadi -nimas Apsau-gos priemo-nės laive. Lietuva, Didžioji Britanija, JAV, Japonija, Prancūzija, NVS, Vokietija 331.45 B63B9/00 – Vandens transporte naudojamų priemonių projektavimas, remontas, gamyba ir eksploatacija. 2002...2007 Nr.9 2002...2007 2002...2007 2002...2007 1. Oficialus biu -letenis “Išradi -mai. Pramoninis dizainas. Prekių ženklai. Firmų vardai” 2. Patentų (išradimų) aprašymai 3. R.ž.”Vodnyj transport ” (rus.) 4. Bibliografijos žinios 5. (Nurodyti internetinius adresus) Klaipėdos teritoriniai patentų fondai Internetas Peržiūrėta patentinė dokumentacija (lentelės pildymo pavyzdys) 2 lentelė Išradimo pavadinimas Valstybė, TPK indeksas, apsauginio dokumento tipas ir numeris 1. Pareiškėjas (valstybė). 2. Autorius(iai). 3. Patento savininkas. 4. Paraiškos padavimo data. 5. Publikacijos data. Sprendinio esmė Panaudoji-mo pobūdis 1 2 3 4 5 Saugos diržų panaudoji-mas Lietuva, B63B9/00 ; B63J5/00 patentas Nr. 4917 1,3. Aleksandro Gridino individuali įmonė (LT) 2. Gridinas A. 4. 2000 07 18 5. 2002 05 27 Saugos diržų panaudojimas laivų inspektavimo, remonto bei montavimo – demontavimo darbams laivuose arba kituose aukštutiniuose statiniuose atlikti. Naudojant saugos diržus šiuos darbus galima atlikti be papildomų priemonių – pastolių. Susipažinta. (Dar galėtų būti: “Panaudota kaip analogas”, “Panaudota pilnai”. 2.1. Namų darbo apiforminimas Informacijos paieškos ir patentotyros namų darbą sudaro dvi dalys: 1. Technikos lygio tyrimas pasirinkta tema; 2. Lietuviško išradimo aprašymo ir apibrėžties analizė. Technikos lygio tyrimo ataskaitoje turi būti visi anksčiau išvardinti skyriai, išskyrus penktąjį. Tyrimo reglamento (pirmoji lentelė) penktojoje skiltyje (tyrimo periodas) reikia nurodyti paskutinio peržiūrėto informacijos šaltinio numerį. Peržiūrėtos patentinės dokumentacijos (antroji lentelė) trečioji ir ketvirtoji skiltys gali būti užpildytos originalo kalba. Datos rašomos pagal standarto LST 6.1 – 92 (žr. pavyzdį). Penktojoje skiltyje rašyti - “Susipažinta”. Antrojoje darbo dalyje pateikiamas lietuviškas oficialus išradimo aprašymas ir apibrėžtis (titulinio lapo nereikia). Dešinėje paraštėje reikia nurodyti išradimo aprašymo ir apibrėžties skyrius ir poskyrius. Po apibrėžtimi – pilnai ją apibūdinti. Visus puslapius, pradedant trečiuoju, sunumeruoti (1-is – titulinis ir 2-is – antroji titulinio lapo pusė nerašomi) arabiškais skaitmenimis viršutiniame lapo laukelyje be jokių papildomų ženklų. Laukeliai: kairėje – 25mm, viršuje ir apačioje – 20mm, dešinėje – 10mm. Rėmeliai nebrėžiami. Titulinis lapas apiforminamas kaip ir “Inžinerinei grafikai”, tik pavadinimo vietoje septinto dydžio šriftu rašomas nagrinėjamos temos pavadinimas. Po juo, penktojo dydžio šriftu – “TECHNIKOS LYGIO TYRIMAS.” Po titulinio lapo - turinys. 3. Mokslinė techninė informacija (MTI) MTI sudaro moksliniai techniniai dokumentai jų gavimo, apdorojimo, perdavimo bei naudojimo procese, taip pat žinios apie fondų būklę bei naudojimą. Svarbiausias MTI elementas – dokumentas, t.y. materialus objektas (popierius, magnetinė juosta, kompaktinis diskas ir kt.). kuriame užfiksuotos kokios nors žinios. Dokumentai gali būti publikuoti, t.y. išleisti topografiniu būdu ir nepublikuoti, kurie nėra dauginti topografiniu būdu. Publikuoto dokumento egzempliorius vadinamas leidiniu. Pagal informacijos fiksavimo būdą visi dokumentai skirstomi į: 1) rašytinius (spausdintus ir rankraštinius tekstus); 2) grafinius (brėžiniai, grafikai, diagramos, schemos ir kt); 3) garsinius (garsų įrašai). Plačiausia prasme visi dokumentai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirminiai dokumentai – tai pilni tekstai: rankraščiai, monografijos, straipsniai, mokslinės ataskaitos ir kt. Antriniai dokumentai – referatiniai, bibliografiniai bei informaciniai leidiniai, paruošti pirminiuose dokumentuose esančios informacijos pagrindu. Pagal visuomeninę paskirtį ir pateiktos informacijos pobūdį visi dokumentai skirstomi į mokslinius, mokymo, gamybinius, informacinius, mokslo populiarinimo ir oficialiuosius. Moksliniai – tai dokumentai, kuriuose pateikiamos žinios apie teorinio ir eksperimentinio pobūdžio darbus. Tai monografijos, konferencijų medžiaga, disertacijos, mokslinių tiriamųjų bei konstruktorinių darbų aprašymai. Mokymo dokumentuose publikuojamos susistemintos tam tikros srities mokslinės žinios, pateiktos patogia dėstyti ir suvokti forma. Tai vadovėliai, mokomosios metodinės priemonės, uždavinynai ir kt. Gamybiniuose dokumentuose pateikiami pramonės, žemės ūkio ir kitų sričių technikos, technologijų aprašai, brėžiniai, schemos bei gamybos organizavimo duomenys, patyrimo medžiaga. Informaciniuose leidiniuose pateiktos trumpos mokslo ir praktinės veiklos žinios, išdėstytos patogia forma, bei susisteminta informacija apie paskelbtus darbus: bibliografijos rodyklės, referatų žurnalai ir kt. Mokslo populiarinimo leidiniuose informacija apie teorinius mokslo, kultūros ir kitų sričių tyrimus pateikta ne specialistui lengvai suprantama forma. Oficialieji dokumentai – tai valstybinės valdžios ir valstybinių valdymo įstaigų, visuomeninių organizacijų nutarimai, direktyviniai dokumentai, įstatymai, patentai, standartai ir kt. Mokslinių dokumentų tipai pateikti 3.1. lentelėje. Moksliniai dokumentai 3.1 lentelė Pirminiai Antriniai Publikuoti dokumentai (leidiniai) Knygos Vadovėliai Enciklopedijos Monografijos Žinynai Konferencijų medžiaga Žodynai Periodiniai leidiniai Laikraščiai Referatiniai žurnalai (RŽ) Žurnalai Bibliografijos rodyklės Tęstiniai leidiniai Ekspresinformacija (EI) Apžvalgos Specialūs moksliniai leidiniai Patentų ir išradimų aprašymai Patentiniai biuleteniai Standartai Standartų ir tech. sąlygų rodyklės Techninės sąlygos Techniniai – pramoniniai ir įmonių katalogai Techninių katalogų rodyklės Nepublikuoti darbai Mokslinės – techninės ataskaitos Bibliotekiniai katalogai Disertacijos Diplominiai darbai Rankraščiai Trumpai apžvelgsime kai kuriuos 3.1. lentelėje pateiktus dokumentus. 3.1. Publikuoti dokumentai 3.1.1. Knygos Knyga – kodekso ar kitokio pavidalo leidinys, turintis daugiau negu 48 puslapius (mažiau – brošiūra). Knygose pateikiama apibendrinta informacija apimanti ilgesnį laikotarpį. Kadangi knygų paruošimui ir išleidimui sugaištama daug laiko, todėl jose žinios yra gana senos – 5 – 10 metų. Iš knygų vartotojas gauna tik apie 15 informacijos. Monografija – vieno ar kelių autorių parengtas mokslo veikalas, kuriame išsamiai ir visapusiškai išnagrinėta problema ar tema. Konferencijų medžiaga – leidinys, kuriame atspausdinti konferencijoje skaityti pranešimai arba jų tezės. Žinynas – informacinis leidinys, kuriame pateikiama susistemintų kurio nors mokslo ar praktikos srities žinių. 3.1.2. Periodiniai leidiniai Laikraštis – dažnu periodiškumu leidžiamas leidinys, kuriame skelbiama einamoji informacija. Žurnalas – subrošiūruotas leidinys, leidžiamas apibrėžtais laiko tarpais, turintis pastovius, vienodai apipavidalintus skyrius. Žurnaluose pateikiama medžiaga apima kokią nors vieną mokslo šaką (“Statyba ir architektūra”, “Sudostrojenije”(rus.), arba gali būti skirti mokslo populiarinimui (“Mokslas ir technika”), žurnaluose pateikiama informacija kiek naujesnė negu knygose (2 – 5 metai). Tęstiniai leidiniai – tai įvairių organizacijų, aukštųjų mokyklų ir kt. leidžiami leidiniai, neturintys griežto periodiškumo, bet leidžiami bendru pavadinimu, tęstine numeracija. Pvz. “Pramoninės nuosavybės apsauga: informacinis metodinis leidinys”, leidžiamas VPB, “Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba”, leidžiamas Kauno Technologijos universiteto ir kt. Referatų žurnalai (RŽ). Juose pateikiami tam tikru laikotarpiu skelbtų mokslinių darbų, bibliografijos duomenys bei referatai. Leidžia daugelis valstybinių ir centrinių Rusijos institutų. Pateikiama apdorota informacija gauta iš 130 pasaulio valstybių. Leidžiamos 26 teminės serijos. Lietuvos Respublikinėje technikos bibliotekoje gaunami 116 suvestinių tomų ir 32 atskiri leidiniai. Paskutiniame metų numeryje yra metų rodyklės. Analogiški RŽ leidžiami ir kitose valstybėse. Kai kurie gaunami ir Respublikinėje technikos bibliotekoje. Lietuvoje leidžiamas RŽ, kuriame pateikiami Lietuvos mokslininkų darbų referatai. Tai “Lithuanian Abstracts science. ABSTRACTS”. Bibliografiniai leidiniai – pateikiami susisteminti spaudinių ir kitų dokumentų bibliografiniai įrašai. Svarbiausieji iš jų: “Bibliorafijos žinios” (iki 1992m. vadinosi “Spaudos metraštis”. Nuo 1996m. leidžiamos penkios atskiros serijos: “Knygos”, “Straipsniai” – leidžiamos kas mėnesį. Pateikiami tuo laikotarpiu išleistų knygų bei straipsnių žurnaluose ir laikraščiuose išplėstiniai aprašai (žr. 6 skyrių); “Serialiniai leidiniai” (iki 1996m. vadinosi “Periodiniai leidiniai”) – leidžiama vieną kartą per metus. Pateikiamos žinios apie Lietuvoje leidžiamus žurnalus, laikraščius ir kitus periodinius bei tęstinius leidinius; “Lituanika” – 1x m. Pateikiamos žinios apie Lietuvą užsienio spaudoje; “Garso dokumentai” – 1x m. Pateikiamos garsinės knygos akliesiems, garsiniai žurnalai ir kt. Lietuvos nacionalinės Mažvydo bibliotekos informacijos centras leidžia tęstinius informacijos leidinius: “Užsienio periodinių leidinių, gautų Lietuvos bibliotekose suvestinis katalogas”; “Periodiniai leidiniai Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių krašto bibliotekose”; “Kompaktiniai diskai (CD – ROM): suvestinis katalogas” – nuo 1994m. leidžiamas keturis kartus per metus. Pateikiami diskai abėcėlės tvarka, nurodant kur jie yra; “Ekspresinformacija apie naujus spaudinius išėjusius Lietuvoje”. Skelbiami spaudiniai, gauti per savaitę. Ekspresinformacijos pagrindu vėliau sudaromos “Bibliografijos žinios”. Ekspresinformacija – tai operatyviai išleista aktuali informacija. Viename leidinyje 5 – 6 išplėstiniai referatai. Pvz.: “Morskoj transport” (rus.). Yra keletas serijų. Klaipėdos technikos bibliotekoje gaunama serija “Techničeskaja eksploatacija flota i sudoremont” (rus.). Apžvalginė informacija - pateikiama atrinkta, susisteminta ir apibendrinta tam tikro laikotarpio pirminių dokumentų srauto informacija, žinios apie esamą padėtį, vystymosi tendencijas. Pvz. Klaipėdos technikos bibliotekoje gaunama “Problemy okružajuščei sredy i prirodnych resursov” (rus.) “Mokesčių apžvalga” ir kt. 3.1.3 Specialūs moksliniai leidiniai Standartai – tai tipinių gaminių formos, kontrolės metodų, kokybės, cheminės sudėties, terminologijos tipiniai pavyzdžiai. Tai oficialūs dokumentai, kurių privalu laikytis nustatytoje tos veiklos srityje. Išleidžiami atskiromis brošiūromis kiekvienam standartui. Techninės sąlygos – tai įvairių gaminių gaminimo ir naudojimo tipinės sąlygos, kaip ir standartai, išleidžiamos atskiromis brošiūromis, turi ribotą veikimo laiką ir keičiamos priklausomai nuo gamybos lygio kitimo. Pramoniniai katalogai – tai specialūs leidiniai apie pramonės gaminamą produkciją, tai tarsi gaminio vizitinė kortelė, informacija apie įmones. Kasmet išleidžiama apie 5mln. Pramoniniai katalogai gali būti nomenklatūriniai, šakiniai, reklaminiai, firmų ir kt. Rodyklėje “Lietuvos standartizacijos biuletenis” (12xm.) pateikiama informacija apie naujus bei panaikintus Lietuvos standartus bei technines sąlygas, kokybės vadybą, akreditaciją ir sertifikaciją. Rodyklėje “Lietuvos standartų katalogas”, kuris išleidžiamas kasmet, pateikiama informacija apie Lietuvoje galiojančius standartus. Naujas katalogas visiškai pakeičia senąjį. Pramoninių katalogų rodyklėse pateikiamas žinios apie leidžiamus pramoninius katalogus. Rodykles leidžia LTB kiekvienai pramonės šakai atskira serija. Patentiniai dokumentai 3.5 skyriuje. 3.3. Nepublikuoti dokumentai Tai mokslinių tiriamųjų ir konstrukcinių darbų ataskaitos, disertacijos, diplominiai darbai ir kt. Dažniausiai jie skirti nedideliam skaičiui specialistų, todėl juos spausdinti netikslinga. Jie gali būti deponuojami, t.y. saugomi specialiuose organuose – depozituose, kurie išformavus Lietuvos informacijos institutą perduoti į LTB. 3.4. Universalioji dešimtainė klasifikacija (UDK) Didėjant informacijos srautui, tapo sunku surasti reikiamą informacijos šaltinį, todėl buvo pradėta galvoti kokiu būdu šį darbą palengvinti. Buvo sukurta klasifikacija, kuri buvo pavadinta Universaliąja dešimtaine klasifikacija. Ją pasiūlė amerikietis M.Djui 1870 m. Dabar ji vartojama daugelyje šalių informacijos dokumentams klasifikuoti ir indeksuoti. Šios klasifikacijos ypatybė ta, kad turinio atžvilgiu visa literatūra skirstoma į dešimt pagrindinių, arabiškais skaitmenimis sužymėtų, skyrių: 0 – bendrojo pobūdžio leidiniai (spauda, informacija, bibliotininkystė); 1 – filosofija, psichologija; 2 – religija (ateizmas); 3 – visuomenės mokslai; 4 – paliktas rezervui; 5 – gamtos mokslai, matematika, fizika; 6 – taikomieji mokslai, medicina, technika, žemės ūkis; 7 – menas, sportas, žaidimai, fotografija; 8 – filologija, kalbotyra, grožinė literatūra; 9 – geografija, istorija, kraštotyra, biografijos. Kiekvienas skyrius savo ruožtu skirstomas į dešimt smulkesnių, t.p. žymimų arabiškais skaitmenimis (0 – 9). Šie vėl padalyti į dešimt dar smulkesnių poskyrių ir t.t. Po trijų skaičių – taškas. UDK indeksą sudaro keli ar net keliolika skaitmenų. Patikslinimui naudojami specialūs rodikliai, žymimi tašku, brūkšneliu ir kt. Kuo daugiau skaitmenų, tuo smulkesnė, tikslesnė objekto indeksacija. Pvz.: 6 – taikomieji mokslai, technika, medicina; 62 – inžinerija, technika apskritai; 629 – transporto priemonių technika; 629.12 – vandens transporto priemonės, laivai; 629.12.5 – sportiniai ir kiti mažieji laivai. UDK patogi naudoti, kadangi sudaryta iš skaičių, todėl nesunku mechanizuoti paiešką. Neigiama šios klasifikacijos savybė yra ta , kad tas pats objektas gali būti žymimas keliais indeksais. Pvz. elektros matavimo prietaisas gali būti pažymėtas indeksu 537.74 (fizikos skyrius) arba 621.317.7 (taikomųjų mokslų elektrotechnikos skyrius). Tuo atveju gali būti rašomi keli indeksai stulpeliu arba keli įstrižu brūkšneliu, kableliu ar dvitaškiu sujungti indeksai. 3.5. Patentiniai dokumentai Tai dokumentai, kuriuose pateikiamos žinios apie mokslinius – tiriamuosius ir projektavimo – konstravimo darbus, pareikštus arba pripažintus išradimais, pramoniniu dizainu, naudingaisiais modeliais ir kitais pramoninės nuosavybės objektais, o t.p. žinios apie autorinę teisę bei patentinę politiką. Priklausomai nuo turinio gali būti patentinė – techninė, patentinė – teisinė, bei patentinė – ekonominė informacija. Pagal paskirtį patentiniai dokumentai gali būti signaliniai, originalūs ir pagalbiniai. 3.5.1. Signaliniai patentiniai dokumentai Juose pateikiamos tik kai kurios žinios apie pareikštus arba jau užregistruotus PNO – bibliografiniai duomenys, išradimų apibrėžtys, referatai, brėžiniai, pramoninio dizaino ar prekių ženklų fotografijos ar kitos žinios. Svarbiausi iš jų yra daugelyje šalių leidžiami oficialūs išradimų, pramoninio dizaino, bei prekių ir paslaugų ženklų biuleteniai. Klaipėdos teritoriniuose patentų fonduose gaunami šie: Oficialus VPB biuletenis “Išradimai. Pramoninis dizainas. Prekių ir paslaugų ženklai. Firmų vardai” leidžiamas LR Valstybinio patentų biuro nuo 1992 m. spalio mėnesio, 12 kartų per metus. Jame pateikiami oficialūs pranešimai, pareikštų išradimų bibliografiniai duomenys ir referatas (iki 1997 m – tik bibliografija), patentų bibliografiniai duomenys ir apibrėžtis, analogiškos žinios apie Europos paraiškas ir patentus, kurių veikimas išplėstas Lietuvoje, pramoninio dizaino bibliografiniai duomenys ir vaizdas, prekių ir paslaugų sąrašas bei ženklo vaizdas , duomenys apie firmų vardus. Kiekvieno skyriaus pabaigoje gali būti žinios apie pasikeitimus (apibrėžties, patento savininko ir kt.) ir numerinė, sisteminė paraiškų ir apsauginių dokumentų rodyklės, bei vardinės pareiškėjų bei patentų savininkų rodyklės. Oficialus biuletenis “Izobretenija” (rus.). Pradėtas leisti 1924 m. Laikui bėgant pavadinimas, struktūra ir periodiškumas keitėsi. Iki 1993 m. buvo leidžiamas keturis kartus per mėnesį. Buvo pateikiamos bibliografinės žinios, apibrėžtis ir pagrindinis brėžinys išradimų, apsaugotų autorystės liudijimu, analogiškos žinios apie patentus, analogiškos žinios apie anksčiau neskelbtus išradimus, žinios apie pasikeitimus, gale – numerinė bei sisteminė rodyklės. Dabartiniu pavadinimu biuletenis leidžiamas nuo 1993 m. Buvo pradėtos spausdinti žinios apie praėjusias formaliąją ekspertizę paraiškas, žinios apie anksčiau neskelbtus išradimus , žinios apie pasikeitimus (2 dalis). Kiekvieno skyriaus gale – numerinė ir sisteminė rodyklės. Dabar leidžiamas 3 kartus per mėnesį. Referatinis žurnalas “Izobretenija stran mira”. Iki 1978 m. vadintas “Izobretenija v SSSR i za rubežom” (nuo 1993 m Nr.1 rusiškų išradimų referatų nespausdina). Leidžiamas pagal temines laidas (dabar 112), kurios laikui bėgant keitėsi. Pateikiami daugelio užsienio šalių, Europos ir Tarptautinių patentų bibliografiniai duomenys, referatai bei pagrindinis brėžinys (jei reikia). Viename lape keturių patentų aprašymai. Pirmojoje lapo pusėje dalis bibliografinių duomenų ir referatas rusų kalba, antrojoje lapo pusėje kiti bibliografiniai duomenys, referatas originalo kalba (nebūtinai) ir pagrindinis brėžinys (jei reikia). Žurnalo gale – numerinė ir sisteminė rodyklės bei rodyklės pagal papildomus indeksus. RTB Klaipėdos skyriuje dar gaunami oficialūs biuleteniai “Tovarnyje znaki, znaki obsluživanija i naimenovanija miest proischoždenija tovarov” bei “Poleznyje modeli, promyšlennyje obrazcy” (iki 1994 m. “Promyšlennyje obrazcy, tovarnyje znaki”) (rus.). Juose pateikiami duomenys apie Rusijoje pareikštus ir užregistruotus prekių ir paslaugų ženklus, naudinguosius modelius ir pramoninį dizainą taip kaip ir Lietuvos oficialiame biuletenyje. 3.4.2. Originalieji patentiniai dokumentai Tai potencialiųjų arba pripažintų išradimų, naudingųjų modelių, pramoninio dizaino ir prekių bei paslaugų ženklų aprašymai, brėžiniai arba fotografijos, jų kopijos ir tikslūs aprašymų vertimai. Pirmieji originalūs dokumentai yra paraiškos. Kai kuriose šalyse su paraiškomis susipažinti negalima, jos neskelbiamos – ten paraiškos naudojamos tarnybiniams reikalams. Lietuvoje susipažinti su neskelbta paraiška galima tik gavus pareiškėjo raštišką sutikimą. Paskelbus paraišką, susipažinti su ja gali bet kuris suinteresuotas asmuo. Pagrindiniai originalūs patentinės informacijos dokumentai yra oficialūs patentų aprašymai, išleidžiami atskiromis brošiūromis kiekvienam išradimui, paprastai keletas puslapių. Tituliniame išradimo aprašymo lape pateikiami bibliografiniai duomenys ir referatas, kituose – išradimo aprašymas, išradimo apibrėžtis, grafinė dalis (jei reikia). Visi bibliografiniai duomenys žymimi INID kodais: (11) – dokumento numeris, (13) – dokumento tipas (Lietuvoje – A – paraiška, B – patentas. Rusijoje iki 1993 m. – A1 ir A2 – autorystės liudijimas, B – patentas, nuo 1993 m. – paraiška – A, patentas išduotas pagal galiojusį TSRS autorystės liudijimą – C, Rusijos patentas – C1, C2. Jeigu iki 1991 m. galiojęs patentas, patvirtintas Rusijos patentu pagal naujus įstatymus – A3, A4). (19) – patentavimo šalis, (21) – paraiškos registracijos Nr, (22) – paraiškos padavimo data, (31...33) – konvencinio prioriteto Nr., data, šalis, (39) – išradimo registravimo TSRS duomenys, (41...47) – publikacijos datos, (51) – TPK (TIK), (52) – NPK, (53) – UDK, (71) – pareiškėjas, (72) – autorius, (73) – patento savininkas, (74) – patentinis patikėtinis, (75) – pareiškėjas ir autorius sutampa, (76) – pareiškėjas, autorius ir patento savininkas sutampa, (54) – pavadinimas. 3.4.3. Pagalbiniai patentiniai dokumentai Tai įvairios rodyklės, klasifikacijos, patentų įstatymai, patentinės statistikos duomenys, normatyviniai aktai, instrukcijos, patentologijos vadovėliai, žurnalai ir kt. Trumpai apžvelgsime svarbiausius: 1) Tarptautinė patentų klasifikacija (TPK) (rus.), 10 tomų: aštuoni tomai pagal TPK skyrius – A, B, C, D, E, F, G, H, bei 9 ir 10 – įvadas į TPK, paaiškinimai. 2) Abėcėlinė – dalykinė rodyklė prie TPK (rus.), 2 tomai. I – A  O, II – П  Я. Išleidžiama prie kiekvienos TPK redakcijos. Jose abėcėline tvarka, pagal dalyko (temos) pavadinimą apytikriai nurodyti TPK indeksai arba jų intervalai. 3) Išradimai (rus.). Autorystės liudijimų ir patentų fondų metinė rodyklė. 6 tomai: 1 t. – 2, dalys: 1 – dalis – sisteminė apsauginių dokumentų rodyklė; 2 dalis – sisteminė paraiškų rodyklė. 2 – 3 t. – numerinė rodyklė apsauginių dokumentų, kuriuose yra kokie nors pakeitimai: patento savininko, neveikiančių patentų, pakeista apibrėžtis, atviros licencijos galimybė ir t.t.; 4, 5t. – vardinės autorių rodyklės ir 6t. – patentų savininkų rodyklė. 4) Tarptautinė pramoninio dizaino klasifikacija (rus.). (Lokarno sutartis 1981 m.) 6 red: 32 klasės, 218 poklasiai. I d. – klasifikacinė schema – klasių turinys; II d. – poklasiai – abėcėline tvarka ir angl. kl. kodai; III d. – abėcėlinė – dalykinė rodyklė. 5) Tarptautinė prekių ir paslaugų klasifikacija ženklams registruoti, 2 tomai (TPPK), (Nicos sutartis 1957 m., I-oji redakcija – 1963 m., II – 1971 m., III – 1981 m., IV – 1983 m., V – 1985 m., VI – 1995 m., VII – 1997 m., VIII – 2001 m. Pastarosios yra lietuvių kalba). I tomas – vartotojo vadovas, TPP klasių sąrašas, abėcėlinis prekių sąrašas, abėcėlinis paslaugų sąrašas. II tomas – abėcėlinis prekių sąrašas pagal klases. Rusų kalba yra klasifikacijos 7 red. – 1997 m. 6) Pramoninės nuosavybės apsauga. Informacinis metodinis leidinys tęstine numeracija: a) pateikiami oficialūs pranešimai, LR teisės aktai PNO ir kitų objektų apsaugos srityje; b) metodinė medžiaga PNO teisinės apsaugos ir komercinio realizavimo klausimais; c) informacija apie tarptautinių organų bei užsienio patentinių tarnybų veiklą. 3.5. Patentinės klasifikacijos Patentiniams dokumentams susisteminti dabar daugelyje šalių yra naudojama Tarptautinė patentų klasifikacija (TPK). Tai daugialaipsnė sistema sudaryta pagal principą nuo bendro prie atskiro. Tai reiškia, kad kiekvienas sekantis klasifikacijos indeksas nustato vis didesnę klasifikuojamo daikto diferenciaciją. TPK (TIK) sukurta Europos šalių susitarimo pagrindu 1951 – 1954 m. I – oji pradėjo naudoti Belgija – 1955 m., po to Prancūzija – 1956 m. Lietuva – kaip papildomą pradėjo naudoti 1962 m., o kaip pagrindinę – 1970m. Iki TPK sukūrimo buvo naudojamos įvairios nacionalinės klasifikacijos. Pagrindinės iš jų – amerikietiškoji, angliškoji, vokiškoji ir japoniškoji. Amerikietiškoji – seniausia (1830 m.) sudaryta funkciniu principu. Joje 444 klasės, kurios skirstomos į poklasius. Visumoje daugiau kaip 100000 rubrikų. Klasifikacija labai paslanki. Kasmet peržiūrima. Angliškoji (1852 m.). Mišri sistema. Kai kurie skyriai sudaryti funkciniu principu, visi kiti – šakiniu. Yra 8 skyriai – A, B, C, D, E, F, G, H, kiekviename skyriuje - 2 – 8 klasės. Klasės skirstomos į poklasius, šie į grupes ir pogrupius (pvz.: A1A17B). Vokiškoji (1906 m.) – sudaryta daiktiniu – teminiu principu. Žymėjimo pavyzdys: 21H 30/02 (klasė, poklasis, grupė, pogrupis). Japoniškoji (1920 m.). Joje septynios serijos pagal technikos sritis. Viso - 174 klasės (pvz.: 51 E 6 (klasė, poklasis, grupė)). Šiuo metu naudojama tik angliškoji ir amerikietiškoji nacionalinės klasifikacijos. Šalia jų kaip paildoma – TPK. TPK sudaryta angliškosios ir vokiškosios klasifikacijų pagrindu. Joje kaip ir angliškoje 8 skyriai. Tai mišri klasifikacija: A – objektai naudojami žmogaus reikmėms patenkinti; B – įvairūs technologiniai procesai, transportavimas; C – chemija ir metalurgija; D – tekstilė ir popierius; E – statyba; F – taikomoji mechanika, apšvietimas, šildymas, varikliai, siurbliai, ginklai, šaudmenys, sprogdinimai; G – techninė fizika (prietaisai); H – elektra. Pvz.: A 47 B 1/02 (skyrius, klasė, poklasis, grupė / pogrupis). [A – žmogaus poreikių patenkinims, A 47 – baldai, namų ūkio reikmenys, buitiniai prietaisai, kavos ir prieskonių malūnai, dulkių siurbliai, A 47 B – stalai: rašomieji, įstaigų, mokykliniai, A 47 B 1/00 - ištraukiami stalai (stelažai su ištraukiamomis lentomis), A 47 B 1/02 - stalai su įstatomomis lentomis ir standžiais rėmais ; B 63 B 1/00: B – įvairūs technologiniai procesai, B 63 – laivai ir kitos plaukiojimo priemonės, įrenginiai jiems, B 63 B – laivų įrenginiai, B 63 B 1/00 – laivų korpusų arba povandeninių sparnų hidrodinaminės ir hidrostatinės charakteristikos. TPK buvo periodiškai peržiūrima (maždaug kas 5 metai), įvedamos naujos klasės, išbraukiamos nebereikalingos. Kiekvienos redakcijos numeris užrašomas kaip laipsnio rodiklis TPK2 – 1974 m., TPK3 – 1982 m., TPK4 – 1985 m., TPK5 – 1990 m., TPK6 – 1995 m., TPK7 – 2000 m. Atliekant tyrimus reikia patikrinti, kokiai rubrikai priklauso objektas tiriamuoju laikotarpiu. 1963 m. Europos patentų tarnyba priėmė europinę klasifikaciją (EC), kurią naudoja ekspertai atlikdami Europos patentinės paraiškos ekspertizę. Ji taip pat naudojama preliminarios ekspertizės metu. EC analogiška TPK, tačiau detalizuota. 3.6. Patentų fondai Sukaupta, atitinkamai apdorota ir parengta vartoti patentinės informacijos dokumentacija sudaro patentų fondus. Kiekviename fonde yra ne tik patys patentiniai dokumentai, bet ir informacinis, t.y. paieškos aparatas (IPA). Patentų fondai skirstomi į pagrindinius, teritorinius ir šakinius. Lietuvoje pagrindinis patentų fondas yra Lietuvos technikos bibliotekoje (LTB), Šv. Ignoto 6, Vilniuje, teritoriniai fondai – Alytaus, Kauno, Klaipėdos (Sukilėlių 14), Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių LTB skyriuose. Šakiniai fondai – tai specializuoti kurios nors pramonės šakos patentų fondai, kaupiami stambiose įmonėse, mokslinio tyrimo bei projektavimo organizacijose. LTB fonduose yra daugiau kaip 25 mln. egzempliorių įvairių rūšių dokumentų. 1999 m. LTB įkurtas patentinis informacijos centras, kuris keičiasi oficialiais patentiniais leidiniais su 41 užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų patentinėmis tarnybomis. Čia saugomi PNO dokumentai ir kiti leidiniai popieriuje, mikrofilmuose, mikrofišose ir optiniuose diskuose CD – ROM. LTB maketuojami, spausdinami ir platinami patentų aprašymai bei oficialus biuletenis “Pramonės dizainas, prekių ir paslaugų ženklai, firmų vardai”. LTB yra ir pagrindinis Lietuvos standartų fondas, (užsienio valstybių – standartizacijos departamente (nuo 1994 m.)). LTB verslo ir informacijos sektoriuje kaupiami pramoniniai katalogai bei kiti informacijos šaltiniai, būtini konjunktūriniams tyrimams atlikti. LTB Klaipėdos skyriuje standartai, tech. sąlygos, pramoniniai katalogai ir kt. yra normatyvinės dokumentacijos sektoriuje. Platesnę informaciją apie LTB galima rasti internete: http://www.tb.lt. 4. Techninės dokumentacijos paieška Priklausomai nuo turimos informacijos ir tyrimo tikslų, paieška gali būti vykdoma šiais metodais: vardiniu, numeriniu ir teminiu. Vardinė paieška vykdoma kuomet žinomi informacijos šaltinių autoriai arba pavadinimai,o tiriant pagal patentinius dokumentus – firmų, kurios mus domina veiklos išaiškinimui arba kaip teminio tyrimo etapas, kadangi žinant kokia veikla užsiima firma galima nustatyti kokiai klasifikacijos rubrikai priklauso tiriamas objektas. Numerinė paieška vykdoma norint nustatyti kokiai temai priklauso žinomo numerio patentinis dokumentas, jo ryšį su kitais dokumentais bei teisinį stovį tiriamuoju momentu. Teminė paieška vykdoma norint išsiaiškinti visus skelbtus dokumentus mus dominančia tema. Tai dažniausiai naudojamas paieškos metodas. Teminė paieška vykdoma šia tvarka: 1. Aiškiai suformuluojama tema, išsiaiškinami teminiai rėmai, t.y. kas reikalinga ir kokie klausimai nepriklauso temai. 2. Nustatoma, kokia dokumentų rūšis reikalinga, t.y. ar domina informacija, skelbta patentiniuose dokumentuose, standartuose, knygose, periodiniuose leidiniuose, nepublikuotose dokumentuose. 3. Nustatoma, kurių šalių atžvilgiu reikia atlikti tyrimą, kokio senumo informacija mus patenkina, t.y. tyrimo reglamentas. Jis priklauso nuo tyrimo tikslų. 4. Objekto klasifikacija. 5. Konkrečių dokumentų paieška. Paieška gali būti atliekama tradiciniu būdu ir automatizuotai. 4.1. Paieška popieriniuose dokumentuose Nepatentiniai dokumentai suklasifikuoti pagal UDK, todėl pirmiausiai reikia išsiaiškinti kokiai UDK rubrikai priklauso tiriama(s) tema (objektas). Tai atliekama abėcėlinės dalykinės rodyklės (rakto) pagalba. Šioje rodyklėje išdėstomi visų mokslo šakų, dalykų pavadinimai abėcėlės seka. Prie kiekvieno pavadinimo pažymėti UDK indeksai. Rodyklė daroma kartotekos pavidalu, todėl ją lengva nuolat papildyti. Sužinojus reikiamus UDK indeksus, ieškomi konkretūs dokumentai. Paiešką galime suskirstyti į 3 etapus: a) Pirminių ir antrinių dokumentų paieška tam tikroje bibliotekoje. Paieška atliekama sisteminio katalogo pagalba. Tai pagrindinis informacijos aparatas atskleidžiantis bibliotekos fondų turinį. Sisteminio katalogo pagrindą sudaro UDK schema. Pagal ją sudėtos knygų aprašų kortelės. Žinodami UDK indeksus kataloge surandame toje bibliotekoje esančius dokumentus mus dominančiu klausimu, nurašome aprašus. b) Paieška informaciniuose leidiniuose. Norint gauti pilną informaciją, kas aplamai paskelbta nagrinėjamu klausimu, peržiūrimi šakos referatų žurnalai, “Bibliografijos žinios” ir kiti informaciniai leidiniai. c) Pirminių šaltinių, apie kuriuos sužinojome informaciniuose leidiniuose, gavimas. Pirmiausiai patikriname, ar norimas leidinys yra konkrečioje bibliotekoje. Neradus, naudojamės tarpbibliotekinio abonemento (TBA) paslaugomis (reikia apmokėti persiuntimo išlaidas). Norėdami nustatyti, kokiai TPK rubrikai priklauso tiriamas objektas, pagal temos reikšminius žodžius, rodyklėje “Alfavitno predmetnyj ukazatel k meždunarodnoi klasifikaciji izobreteniji” (rus.) surandame pagrindinę TPK indekso dalį arba intervalą. Pvz. Tiriama tema – “Tamsaus alaus gamyba”. Minėtoje rodyklėje surandame žodžius “pivovarenije” ir “dobavki k pivū” (rus.) – TPK indeksai C 12 C5/02 ir C 12 C 5/04. Po to rodyklėje “Tarptautinė patentų klasifikacija” (rus.), “C” tome patiksliname rubriką ir TPK indeksą: Tamsaus alaus gamyba – C 12 C 5/04. Turėdami tikslią (ias) TPK rubriką(as) ir indeksą (us) Lietuvos patentų ieškome oficialiame biuletenyje “Išradimai. Pramoninis dizainas. Prekių ir paslaugų ženklai. Firmų vardai”. Kiekvieno biuletenio sisteminėse rodyklėse patikriname ar tame biuletenyje yra tiriamos TPK rubrikos išradimų. Susipažinę su apibrėžtimi ar referatu, jeigu reikia, užsakome išradimų aprašymus. Išradimų, kurie užpatentuoti pagal TSRS autorystės liudijimus, pateikiama tik bibliografija. Pagal ją galima surasti kuriame biuletenyje “Izobretenija” pateikta kita informacija ir oficialius išradimų aprašymus. Norėdami surasti NVS išradimus pirmiausiai tikriname rodyklėje “Izobretenija”. Godovoj ukazatelj k biuleteniu “Izobretenija” , 1 tomas, kiek tiriamos TPK rubrikos išradimų pareikšta ir užpatentuota kiekvienais tiriamojo laikotarpio metais. Išrašome dokumentų numerius, tipus, publikacijos datą ir pateikiame bibliotekos darbuotojai, kad surastų reikiamus oficialaus biuletenio “Izobretenija” numerius, kuriuose pateikta informacija apie ieškomus išradimus. Tų metų, kurių metinių rodyklių nėra, paieška analogiška paieškai Lietuvos oficialiajame biuletenyje, t.y. sisteminėse rodyklėse, esančiose biuletenių “Izobretenija” kiekvieno skyriaus gale (žr. 3.4.1 sk. oficialaus biuletenio “Izobretenija” struktūrą), patikrinama ar yra ieškomos TPK klasės išradimo tame biuletenyje. Jeigu yra – surandame pateiktą informaciją. Jeigu reikia užsakome oficialų išradimų aprašymą. Norėdami surasti informaciją apie kitų užsienio šalių išradimus pirmiausiai nustatome kokia referatinio žurnalo “Izobretenija stran mira” laida atitinka tiriamą TPK indeksą. Tai atliekame periodinių leidinių rodyklės pagalba. Joje pateikti TPK indeksai ir juos atitinkančios RŽ “Izobretenija stran mira” laidos numeriai. Gavę reikiamos laidos RŽ, sisteminėje rodyklėje, esančioje žurnalo gale, patikriname ar yra reikiamo TPK indekso išradimų, radę, nurašome patentų numerius ir surandame pateiktą informaciją. Kai kuriuose žurnaluose dar būna rodyklės pagal papildomus indeksus, t.y. kai mūsų tiriamos TPK rubrikos indeksas nėra pagrindinis, toje rodyklėje yra nurodoma kur galima rasti informaciją apie reikiamą išradimą. 4.2. Kompiuterinė paieška Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos bibliotekose galima rasti tik nedidelę dalį leidžiamų leidinių. Ši informacijos vakuumą galima sumažinti išnaudojant kompiuterinius tinklus ir Internetą. Netgi diskutuojama ar nevertėtų atsisakyti kai kurių leidinių spausdinimo popieriuje ir pereiti vien prie elektroninės formos. Deja, kol kas kompiuteryje dar nerasime visos reikalingos informacijos. Pvz. Lietuvos patentų tiek CD-ROM-uose tiek “Internete” pateikiama tik bibliografija (paskutiniųjų metų yra ir daugiau informacijos). Tam, kad gauti pilną informaciją apie Lietuvoje registruojamus PNO reikia peržiūrėti oficialų biuletenį bei patentų aprašymus popieriuje. Kadangi su bendrosios informacijos paieška “Internete” studentai, pradėdami mokytis patentologijos, jau yra susipažinę, čia tik paminėsime populiaresnius adresus, o patentinės informacijos paiešką aptarsime plačiau. Bibliotekose esančius leidinius galima rasti jų elektroniniuose kataloguose, išėjimas per http://www.tb.lt/ (nuoroda į „Interneto biblioteka“, o gautame puslapyje į „Bibliotekų katalogai internete"). Suvestiniame Lietuvos bibliotekų kataloge www.LABT.lt.; www.LIBIS.lt; http://metalib.library.lt/ ir t.t. Paiešką galima vykdyti Klaipėdos universiteto bibliotekos svetainės, http://ku.library.lt/, kataloguose, registruotose duomenų bazėse ScienceDirect, Springer Link ir kituose dokumentuose. Platesnė informacija bibliotekos tinklapyje. Apie naujas pristatomas duomenų bazes skelbiama fakultetuose. Daugiau informacijos galima rasti Švedijos bibliotekų jungtiniame kataloge – http://www.libris.kb.se/. Rusijos informaciją galima rasti adresu http://www.rambler.ru/. Viena iš dabartiniu laiku populiariausių svetainių http://www. google.lt/. Kitos populiarios svetainės: ALTAVISTA http://www.altavista.com/ - sistemoje yra per 30 mln. informacijos puslapių, informacija atnaujinama kasdien. Jau galima kreiptis į šią sistemą ir lietuvių kalba. Yahoo! http://www.yahoo.com/ - paieškos sistema suskirstyta temomis hierarchine tvarka, nesaugo pačios informacijos originalo, bet nurodo ryšį į kitus “Internet” informacijos šaltinius. LYCOS http://www.lycos.com/ - indeksuoja tik informacijos raktažodžius ir pagal šį indeksą atsako skaitytojams į pateiktus klausimus. Intoseek http://guide.infoseek.com/ - įvedus raktažodį, pateikiamas ne tik rastų informacijų sąrašas, bet ir ryškesnio teksto nuorodos į ieškomo žodžio sinonimus. Nuo 1998 metų rudens internete atsirado nemokama paslauga, kurią teikia Europos patentų organizacija per Europos patentų tarnybą ir jos valstybių narių nacionalines tarnybas. Čia galima surasti informaciją apie daugelio šalių patentus. Paieškai galima naudoti tokius bibliografinius duomenis: paraiškos numerį, patento numerį, pareiškėjo pavadinimą, išradėjo pavardę, vardą, TPK indeksą, išradimo pavadinimą ar jo raktažodžius. Atliekant teminę paiešką naudojami du pastarieji užklausos būdai. Vartotojas ekrane gali matyti visus dokumento bibliografinius duomenis, referato ir kiekvieno atskiro puslapio vardą. Visas dokumento tekstas ir brėžiniai prieinami online režimu, jeigu yra instaliuota programa Acrobat reader, PDF formate. Paiešką galima atlikti naudojant LTB svetainės adresą http://www.tb.lt/. Rašydami “Interneto” adresą atminkite, kad jame negali būti tarpų, negalima painioti didžiųjų ir mažųjų raidžių. Supainiojus ar po taško palikus tarpą, tai bus fiksuojama kaip klaida ir ieškomos svetainės nerasite. Gavus neigiamą pranešimą pirmiausiai reikėtų patikrinti ar nepadarėte klaidų adrese. Užrašius adresą gautame dokumente rodyklė užvedama ant užrašo Patentinė informacija internete, po to 50 milijonų patentinių dokumentų paieška. Gautame dokumente pateikiami patencinės informacijos šaltiniai: pagrindiniai, atskirų žinybų, dalykiniai ir kt. Patogu naudotis pagrindiniais šaltiniais. Gaunamas šalių, kurių patentų fondais galime naudotis sąrašas. Daroma nuoroda į norimos šalies interneto adresą. Gautame dokumente daroma nuoroda į „Advanced search”. Gaunamas užklausų langas. Į atitinkamą langelį užrašę reikšminį žodį (žodžius) ar TPK (IPC) indeksą (tai padaryti nesunku, nes ties kiekvienu langeliu pateikiami pavyzdžiai) ir daroma nuoroda į SEARCH. Gaunamas išradimų sąrašas (pirmame puslapyje 20). Pažymėjus norimą – gaunama bibliografija. Padarius nuorodą į aktyvų patento numerį, galima gauti kitą informaciją apie patentą (referatą, aprašymą, brėžinius). Jeigu norime tik konkrečios šalies informacijos į langelį prie “Publication Number” dar įrašomas norimos šalies kodas. Jeigu bibliografijos puslapyje yra aktyvus klasifikacijos indeksas, padarius nuorodą į jį, gaunami gretimų pogrupių indeksai ir rubrikos. Padarius nuorodą į TPK skyriaus raidę, galima sužinoti skyriaus numerį. Jau galima naudotis ir Lietuvos patentų fondais. Nurodžius adresą, daroma nuoroda į „Praplėsta paieška“. Toliau ieškoma kaip ir kitų šalių fonduose. Turint publikacijos datą lengva surasti biuletenį kuriame yra daugiau informacijos. Kartais patekti į LTB svetainę būna sunku. Galima kreiptis tiesiogiai į Europos patentų biuro svetainę – http://www.european-patent-office.org/. Rusijos patentinės informacijos rusų kalba galima ieškoti adresu http://www.fips.ru/. Nuspaudus klavišą Enter gaunamas Federalinio pramoninės nuosavybės instituto puslapis, jame daroma nuoroda į Поиск, o naujame puslapyje - į Поисковая система. Gautame dokumente, langeliuose prie Имя пользователя ir Пороль šalia Безплатный доступ įrašoma “guest” ir daroma nuoroda į Войти . Gautame dokumente nurodoma į užrašą “Реферфты российских потентных документов за 1994 – 2000 (рус.) RUABRU”, Формулировка запроса ir Поиск. Gautame dokumente nurodomas paieškos tipas ir į užklausos langą įrašomi turimi duomenys. Tolesnė paieška analogiška anksčiau aprašytai. Japonijos patentų patogu ieškoti kompaktiniuose diskuose (CD – ROM-uose). Jie yra KU centrinės bibliotekos kompiuterių klasėje. Yra pateikta ir paieškos instrukcija. CD – ROM-uose yra ir informacija apie rytų Europos šalių patentus, t. y. Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos (pastarųjų dviejų šalių tik bibliografija). Šie kompaktiniai diskai yra ir Technikos bibliotekoje. TPK indeksus ir rubrikas galima rasti ir Internete. Klasifikaciją anglų kalba galime ieškoti adresu http://www.tb.lt/. Po nuorodos „Patentinė informacija Internete“ nurodome į „Tarptautinės klasifikacijos“, o po to į „Tarptautinė patentų klasifikacija“ ir pasirenkame reikiamą skyrių, klasę, grupę, pogrupį. Klasifikaciją rusų kalba galime ieškoti adresu http://www.fips.ru/. Po nuorodos į „Поисковая система“ nuorodome į "Классификаторы" po to - į „ИЗОБРЕТЕНИЯ“ ir „Международная патентная классификация МПК (8 редакция)“, po to - į „Версия для IExplorer (XML“) ir pasirenkame reikiamą skyrių, klasę, grupę, pogrupį. 5. Dokumento Bibliografinis aprašas Aprašus galima suskistyti pagal šiuos kriterijus: aprašo elementų apimtį: išsamieji, išplėstiniai ir trumpieji; pirmuosius aprašo žodžius: autoriniai ir antraštiniai; vidinę struktūrą: monografiniai (vientisiniai), suvestiniai ir analiziniai. Išsamusis aprašas sudarytas iš visų būtinųjų ir šalutinių aprašo elementų. Išsamiojo aprašo schema: Pradmuo. Antraštės ir atsakomybės duomenų sritis. – Leidimo sritis. – Specialioji sritis. – Skelbimo sritis. – Fizinių duomenų sritis. – (Serijos sritis). – Pastabų sritis Schemoje ištisine linija pabrauktos būtinosios aprašo sritys, brūkšnine – alternatyvūs elementai, nepabrauktos – kurių elementus galima laisvai išleisti. Išplėstinis aprašas sudarytas iš būtinųjų ir vieno ar kelių šalutinių elementų. Trumpasis aprašas sudarytas tik iš būtinųjų aprašo elementų. Pradmenyje nurodomi autoriai (išskyrus antraštinius aprašus) taip kaip jie nurodyti leidinyje, bet sudarant literatūros sąrašą, bibliotekos katalogą ar kt. rašoma pavardė ir vardas (Mickutė, Irena), arba pavardė ir vardo inicialas (-ai) (Mickutė, I.). Jeigu autorių daugiau negu trys, nurodomas tik pirmasis arba pirmieji du ar trys, o kitus galima praleisti. Jei nors vienas vardas praleidžiamas, po paskutinės pavardės rašoma santrumpa „ir kt.“ arba „et al.“. Pvz.: (Jonaitis, P., Petraitis, A., Burba, J. ir kt.). Antrašte pradedamos rašyti anoniminės knygos, įstaigų ir organizacijų, draugijų oficialūs leidiniai, teminiai rinkiniai, įvairios instrukcijos ir metodinio pobūdžio dokumentai. Jeigu greta lietuviškos (ar kitokios) yra kitų kalbų antraščių, tarp jų rašomas lygybės ženklas. Jeigu dar pateikiama antraštėlė, ji rašoma po taško. Gali būti papildomos antraštės, kurios paaiškina temą, nurodo leidinio paskirtį ir pan. Jos rašomos po dvitaškio. Neaiškios tematikos – simbolinė antraštė gali būti papildoma paaiškinimu, kuris rašomas laužtiniuose skliausteliuose (Antraštė. Antraštėlė = Gretutinė antraštė: Kita antraštė [paaiškinimas]). Atsakomybės duomenys. Tai būtinas antraštinių aprašų elementas. Čia galima nurodyti įstaigą ar organizaciją, kurioje parengtas darbas, duomenys apie vertėją, dailininką, redaktorių ir kt. Jeigu pastarųjų daugiau negu vienas prieš pavardes dedamas dvitaškis. Leidimo srityje nurodomi duomenys apie pirmąjį dokumento leidimą, jo kartojimą, leidimo tikslą ir paskirtį ir kt. (2 – is patais. ir papild. leid.). Skelbimo srityje pateikiami skelbimo, platinimo, spausdinimo ir kiti duomenys. Jie pateikiami tokia tvarka: - Miestas: - Leidykla, metai. Rašomas pilnas žodis. Vietoje leidyklos gali būti nurodyta spaustuvė, leidėjo ar spaustuvininko pavardė, leidžiančios įstaigos ar organizacijos pavadinimas. Galima rašyti tik simbolinius žinomų leidyklų pavadinimus (Vilnius: Vaga, 1996). Fizinių duomenų srityje pateikiami duomenys apibūdinantys dokumentą kaip materialų objektą: puslapių, tomų skaičius, dokumento dydis, priedai. Žodis “puslapis”, trumpinamas – “p.” (bet kokia kalba rašytame apraše) ir literatūros sąraše rašomas po skaičiaus (125 p.). Skaičiuojamas paskutinis numeruotas knygos puslapis. Nenumeruotus puslapius galima nurodyti laužtiniuose skliaustuose (125, [1]p.). Analiziniame apraše, tekste arba puslapio išnašoje puslapiai rašomi prieš skaičių (p.50, p.3 – 5). Serijos srityje pateikiami daugiatomio ar serijinio leidinio bendroji antraštė, teminė antraštė, bei kiti visiems to leidinio tomams bendri duomenys (Lituanistinė b – kėlė). Pastabų srityje pateikiami papildomi į kitas aprašo sritis nepatenkantys duomenys: pagrindinio teksto ar santraukos kalba (santr., angl., rus.), nurodoma kur yra pagalbinės rodyklės, literatūros sąrašas (Pav. r –klė p. 50 – 54. – Lit. sąr. p. 55 – 57 (21 pavad.)), tarptautinis standartinis knygos numeris ir kiti knygos aparato elementai. Tarptautinis standartinis knygos numeris susideda iš raidžių ISBN (International Standart Book Number) ir dešimties skaičių, kurie dalijami į keturias grupes, atskirtas brūkšneliais ir tarpais. Pirmoji grupė šalies. Joje gali būti nuo vieno iki penkių skaitmenų priklausomai nuo leidinių gausumo ir kalbos (Lietuva – 9986); antroji – leidyklos identifikavimas, trečioji – ketvirtoji – kontrolinis skaičius. Serialinių leidinių raidės – ISSN (International Standart Serial Number), muzikinių – ISMN. “Bibliografijos žiniose” pateikiami išsamieji aprašai (pastabos smulkesniu šriftu). Baigiamųjų (bakalauro, magistro) darbų ir disertacijų dokumentų aprašai galėtų būti išplėstiniai, o semestrinių – trumpieji. Trumpai galima aprašyti daugiatomio ar tęstinio leidinio kelis tomus, žurnalo metinį komplektą, rodyklių seriją ar kitus panaudotus šaltinius. Išplėstinį aprašą gali sudaryti: Autoriaus pavardė vardo inicialas. Antraštė = Gretutinė antraštė:kita antraštė / atsakomybės duomenys. – Leidimo kartojimo duomenys. – Leidimo vieta: Leidykla, metai. – Puslapių skaičius arba tomų numeriai. – (Serijos antraštė). – Pastabos Trumpąjį autorinį aprašą sudaro: Autoriaus pavardė vardo inicialas. Antraštė. – Leidimo kartojimo duomenys. – Leidimo vieta, metai. Tomo numeris. – Puslapių skaičius Trumpąjį antraštinį aprašą sudaro: Antraštė / atsakomybės duomenys. – Leidimo kartojimo duomenys. – Leidimo vieta, metai. – Tomo numeris. – Puslapių skaičius. Aprašų pavyzdžiai: Išplėstiniai autoriniai aprašai (čia ir toliau aprašai pateikiami taip kaip turi būti pateikti literatūros sąraše) – 1) Baltrėnas, P., Bakas, A., Kaulakys, J. Elektostatiniai oro valymo filtrai = Elektrostatic air cleaning filtres: monografija / Vilniaus Gedimino techn. univ. – Vilnius: Technika, 1998. – 197, [1]p.: iliustr. 2) Čerka, J. Laivo teorija: praktinis laivo jūrinių savybių nustatymas: vadovėlis laivinių specialybių bakalauro lygmens studijoms. – Klaipėda; Klaipėdos univ. l –kla, 1997. – 227, [1]p.: brėž. 3) Аксютик, Л.Р. Грузовой план судна: [учебное пособие]. – Одесса: Латстар, 1999. – 139 p. Trumpieji autoriniai aprašai – 1) Baltrėnas, P., Bakas, A., Kaulakys, J. Elektostatiniai oro valymo filtrai. – Vilnius, 1998. – 197p. 2) Čerka, J. Laivo teorija. – Klaipėda, 1997. – 227p. 3) Аксютик, Л.Р. Грузовой план судна. - Одесса, 1999. – 139p. Antraštinių aprašų: išplėstinio ir trumpojo pavyzdžiai: Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai/ Lietuvos MA, Lietuvos istorijos institutas; sudarė: A. Eidintas, R. Lopata; paaiškinimus ir protokolų metriką parašė E.Eidintas.- Vilnius: Mokslas, 1991.-536p. Lietuvos Valstybės Tarybos protokolai/ Lietuvos MA, Lietuvos istorijos institutas.- Vilnius, 1991.-536p. Konferencijos medžiaga: Elektronika – 98 = Elektronics – 98 = Электроника – 98: tarptautinės konferencijos medžiaga, 1998m. gegužės 19 – 20d. [Kaunas]/ Kauno technologijos universitetas. – Kaunas: Technologija, 1998. – 226p. Elektronika – 98: tarptautinės konferencijos medžiaga. – Kaunas, 1998. – 226p. Monografinis aprašas – tai viso vienatomio leidinio arba daugiatomio serialinio leidinio vieno tomo aprašas. Aukščiau pateikti aprašai – monografiniai. Suvestinis aprašas – tai daugiatomio ar serialinio leidinio visų tomų bibliografinis aprašas. Jį sudaro dvi dalys: bendroji – visiems tomams ir specifikacija – rašoma kiekvienam tomui. Suvestinio aprašo pavyzdžiai: Lašas, A., Bartkevičius, V., Jasinavičienė, G. ir kt. Pramoninė elektronika.: 2t. Vilnius: Mokslas, 1988 .- T.1: Puslaidininkiai prietaisai ir stiprintuvai. – 252p.;– T.2: Impulsinės bei skaitmeninės schemos ir energetiniai technologiniai įtaisai. – 254p. Lašas, A., Bartkevičius, V.,Jasinavičienė ir kt. Pramoninė elektronika.: 2t. Vilnius, 1988. –1, 2 t. Analizinis aprašas – tai dokumento dalies bibliografinis aprašas. Jį sudaro: Straipsnio autoriaus pavardė ir vardo inicialas. Straipsnio antraštė. – Pastabos // Šaltinio antraštė. Tarptautinis leidinio numeris. – Vieta, data, numeris, straipsnio puslapis (-iai). Vieta nurodoma tuo atveju, jei leidinys išleistas užsienyje, taip pat rajoninei periodikai. Laikraščiams išleistiems po 1945 m. rašoma tik data (numeris nerašomas). Analiziniame apraše iš knygos su lygiagrečia antrašte kita kalba rašoma tik pirmoji antraštė. Analizinių aprašų pavyzdžiai: iš knygos - Žiogas, V., Stuopys, A., Navickas, A. Vibropresuoto smėlbetonio plytelių atsparumo šalčiui tyrimai // Statyba ir architektūra. Konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas, 1996. – p. 238 – 242; iš žurnalo – Grumbinas, V. Apie nuosėdas (teršalus) variklyje bei jų pašalinimo būdus. – Iliustr. // Meisteris. – ISSN1392 – 477X. – 1999, Nr3, p. 34 – 35 Janutėnas, R. Stabdžių sistemos matavimo prietaisai. – Iliustr. // Keturi ratai. – 1999, Nr3, p.27. Jeigu autoriaus tikrasis vardas neišaiškintas ir šaltinyje nurodytas kaip inicialai, slapyvardis, kriptonimas – analizinį aprašą pradedame straipsnio antrašte: Kas darėsi Dainavoje: praėjusių metų apžvalga / Taura. – Iliustr. // Draugas. – Šakiai, 1998, lapkr. 11, p.4; iš laikraščio – Smailys, Vytautas. Lietuvos nacionalinis laivynas. Ar ištiks jį „Jūros” likimas? // Valst. laikr. – ISSN1021 – 4526, - 1999, kovo 20, p.2. Bikauskaitė, D. Du su puse milijono – uosto saugumui. – Iliustr. // Vakarų ekspresas. – 1999, kovo 17, p.7. Elektroninių dokumentų bibliografiniai aprašai sudaromi tuo pačiu principu, tik po antraštės (ar atsakomybės duomenų srities) nurodoma laikmenos rūšis, po skelbimo datos – atnaujinimo (pataisymo) data, o pastaboje – įsigijimo sąlygos ir prieiga. Pvz.: monografijos – 1. Carroll, Lewis. Alice’s Adventures in Wonderland [on line]. Texinfo ed. 2.1. [Dortmund, Germany]: Wind Spiel, November 1994 [cited 10 February 1995]. Available from World Wide Web:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!