Individualizmo tema Sofoklio tragedijoje „Antigonė“

Vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris teigė: „Kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas“. Dažnai individualizmas, iškeliantis asmeninius siekius ir vertybes virš visuomenės, valstybės, bendruomenės, organizacijos tikslų ir vertybių, gali būti suvokiamas kaip atsitraukimas nuo žmonių ar vienišumas, kuris dažnai kelia skausmą žmogui. Vis dėlto, individualizmas ir laisvė gali sietis ne tik su tokiomis emocijomis kaip tuštuma ar melancholija, bet ir su naujomis galimybėmis, įdomiais patyrimais, asmenybės augimu. Individualumas yra nuo seno vaizduojamas ir literatūroje – jį aptinkame senovės Antikos kūriniuose, kur ši sąvoka apibrėžiama ir vaizduojama įvairiai. Savo kalboje individualizmo temą nagrinėsiu Sofoklio tragedijoje „Antigonė“.
Visų pirma, individualizmas leidžia žmogui išlikti savimi – nuo kito žmogaus nuomonės ar įtakos nepriklausomas žmogus pažįsta save ir žino, kas jis yra. Taip gimsta laisvė ir gebėjimas kovoti už savo įsitikinimus bei patį save, prarandama baimė išsiskirti iš kitų ir reikšti savo nuomonę. Tokią pagrindinę idėją atskleidžia Antigonės paveikslas Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Pagrindinis konfliktas kūrinyje kyla tarp Antigonės ir Kreonto. Ši nepaklūsta Kreonto įsakymui nelaidoti savo brolio Polineiko. Antigonės paveikslas atskleidžia stipriausias charakterio savybes – drąsą, ryžtą ir besąlygišką pasitikėjimą savimi. Dialoge tarp pagrindinės Sofoklio tragedijos veikėjos ir sesers Ismenės galime įžvelgti pagrindinius šių dviejų veikėjų skirtumus – Antigonė neišsižada savo įsitikinimų ir idėjų, tuo tarpu Ismenė yra pasyvi ir neryžtinga. Priešingai nei Antigonė, ji bijotų pasipriešinti Kreonto valiai. Tai parodo, kad Antigonė laikosi savo nuomonės, nebijo būti savimi ir parodyti kitiems, jog karaliaus poelgis yra netinkamas. Nors graikai Kreonto poelgį nelaidoti Polineiko laiko nepagarba ir tradicijų nepaisymu, tačiau jie nesipriešina ir pasyviai pritaria netinkamam karaliaus elgesiui. Priešingai, nei kiti graikai, Antigonė nėra pasyvi - būtent todėl ji priešinasi ir nebijo būti individuali. Toliau tragedijoje Antigonė yra nubaudžiama Kreonto - jis įsako ją užmūryti uoloje. Prieš bausmę Kreontas ir Antigonė susiginčija - ši bando...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!