Individo tyla medijų triukšme

Individo tyla medijų triukšme Filosofiniai komunikacijos tyrinėjimai Turinys I. Įvadas Bendrai Problema Darbo tikslas ir dėstymas Mano pasirinkti autoriai ir literatūros apžvalga II. Dialogas Buvimas su kitais dialoge Dialogo interpretacijos ir nuorodos Dialoge formuojasi mūsų vertybės ir veiksmai Triukšmas šalina empiriškumą Triukšmas skatina racionalų mąstymą Žinių nuvertėjimas ir reprodukavimas Prekės įgauna informacinį pobūdį III. Medijų monologiškumas Dialogas virsta monologu Monologo strategija Blogos žinios irgi reikalingos Reklama diktuoja bendravimo madas Meninis pamėgdžiojimas reklamoje Apie kūrybinį procesą IV. Individo tyla ir nejautra Neįvertintos pasėkmės Sąstingis, nutildymas, nejautra Elektrošokas Tęsiniai ir pusiausvyra Cenzorius – aušintuvas Kalbos degradacija V. Naujosios visuomenės Visuomeninis asmuo Internetinė visuomenė Hipermarketo visuomenė Prekės ženklo visuomenė Žiniasklaidos ir televizijos visuomenė Masiškumas tolina VI. Išvados I. ĮVADAS Bendrai Gyvenimas sparčiai keičiasi, visuomenė transformuojasi ir įgyja vis daugiau naujų bruožų. Tai visuomenė, kurioje pamažu formuojasi nauja informacinė kultūra, informacinė kalba ir naujas gyvenimo būdas. Raštas ir modernios ryšių technologijos įgalino mūsų komunikaciją plėstis ir augti milžiniškais tempais. Mūsų mąstymas tampa kompiuterizuotu, kuris priverstas kasdien apdoroti begalę informacijos, iš kurios didžioji dalis mums yra visiškai nereikalinga. Visa mums reikalinga informacija greičiausiai tilptų į vieną procentą visko ką gauname. Visa kita tik perteklinis triukšmas, kuris turi tendenciją augti ir garsėti. Tačiau mes prie triukšmo įprantame, kaip žmonės gyvenantys prie geležinkelio įpranta prie traukinių gausmo. Prie visko yra įprantama. Prie lėtinių ligų taip pat, reikia tik nepamiršti reguliariai išgerti vaistus. Šio darbo tikslas yra atsisėsti į filosofuojančio gydytojo kėdę ir bandyti diagnozuoti ligas, kuriomis serga informacinė visuomenė ir komunikacijos virusą pasigavęs individas, nes simptomai darosi akivaizdūs. Problema Individas yra atsidūręs nelygiaverčiame dialogo dalyvio vaidmenyje. Jis yra nuolat besiklausantis, negalintis nei įsiterpti, nei pakomentuoti. O jei jam tai kartais ir pavyksta, jis greitai būna užgožtas naujo informacijos antplūdžio. Šiandien aplink mus yra sukuriama galybę iliuzinio bendravimo. Mano sąmonė nuolat užimta ir simuliuojama. Šiandieninėje visuomenėje nebeturiu laiko nuobodžiauti. Man vis mažiau reikia bendravimo su kitais žmonėmis, nes plazminiai ekranai, parduotuvėse, autobusuose, lauko stendai nuolat kreipiasi į mane. Kur bebūčiau technologijos bando patraukti mano dėmesį. Daugybė tekstų laukia, kol bus perskaityti mano tikrojoje ir virtualioje pašto dėžutėje. Mane atakuoja keli tūkstančiai įvairių reklaminių žinučių per dieną. Aš to net nepastebėdamas perskaitau didžiulį kiekį informacijos. Prisiminkite save išeinantį į gatvę prieš 15 metų ir šiandien, kad aiškiau suprastumėte, kokie pokyčiai įvyko mūsų gyvenamoje aplinkoje. Aplinka pastoviai komunikuoja su manimi. Kur bepasisukčiau, į kur beužeičiau visur rasiu kažką besikreipiantį į mane. Aplinka nuolat prašo mano dėmesio, kad ir kur bebūčiau. Kažkas pagalvojo, kad čia būsiu ir pasistengė, kad mane pasiektų jų kreipimasis. Man gatvėje nemokamai dalija daug gražaus, spalvoto popieriaus, kuriame jau nebesvarbu kas parašyta. Netgi įsėdęs į mikroautobusą randu nemokamą laikraštį. Kalnai celofano, plevelės, plastmasinių raidžių, stendai sukalti iš lentų ir t.t. Raštas įgalino net paprasčiausią lentą prabilti, mes dažnai neatkreipiame dėmesio į medijas, nagrinėdami tik jų nešamą turinį. Visiškai numaterialindami popierių, neonines šviesas ir plazminius ekranus, mes esame įpratę ieškoti tik juose užkoduotos prasmės. “Atrodė, kad pranešimas yra “turinys” ir žmonės klausdavo, apie ką šis paveikslas. Bet jie niekada nesugalvodavo paklausti apie ką melodija, namas ar suknelė.”1 McLuhanas žengė žingsnį aukštyn pažvelgdamas į medijas netik jų turinio, bet ir poveikio prasme. Šiame darbe sieksiu tyrinėti ir kokie motyvai skatina tokia intensyvią medijų plėtrą, nes mano nuomone medijos su savo turiniu gyvuoja turėdami tikslą. Ir kaip tas tikslas paveikia žmonių gyvenimus. Mane supa didelis kiekis materialios medžiagos, kurios paskirtis užmegzti dialogą su manimi. Ji kreipiasi į mane, o aš turiu atsakyti. Jei noriu atsakyti aš turiu pirkti prekę arba paslaugą, kuri kreipiasi į mane. Jei neatsakau, lieku kaip prie verslo primetamų standartų nepritampantis individas. Kapitalizmas nuolat tikrina mano gebėjimą atsakyti į jo kreipimasį. Ar turėsiu pakankamai resursų, kad galėčiau įgyvendinti man primetamą socialinį gyvenimo modelį? Ar galėsiu vartoti tiek kiek iš manęs tikisi? Ar kaip dažniausiai būsiu priverstas nejaukiai susigūžti ir tylėti? Dialogas į kurį patenku, vos truputi susidūręs su medijomis nori iš manęs vieno, kad vartočiau. Kiekviena dieną aš esu iškviečiamas pokalbiui. Ir dėl man keliamų klausimų, turiu nuolat pasiaiškinti: nenoriu, nereikia, neturiu pinigų, juk ir be to galima gyventi. Tikslas Įvertinti intensyvioje medijų apsuptyje atsidūrusio individo gyvenimą. Mano pasirinkti autoriai ir literatūros apžvalga Darbe dominuoja keturių mąstytojų mintys. Pirmąjį pristatau A.Mickūną, jis į žmonių dialogą žvelgia iš fenomenologinės perspektyvos. Knygoje “Komunikacijos mokslas. Fenomenologiniai pagrindai” jis apie komunikaciją kalba kaip apie dialogą. “Mūsų amžius vadinamas įvairiai: susvetimėjimo, šizofrenijos, technologiniu, poindustriniu amžiumi ir t.t. Regis, šis sąrašas galėtų būti papildytas ir kitais pavadinimais: susitikimo bei dialogo amžius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!