Indijos vandenynas

pietvakarinio Naujosios Gvinėjos pakraščio ir Toro sąsiaurio.
gianti Adatos kyšulį, šiaurinį Amsterdamo salos kraštą ir Luino kyšulį Australijoje.
Vidutinis vandenyno gylis 3711 m, didžiausias - 7209 m (Sundos giliavandenia-
me lovyje) (VIII.8 lent.). Didžiausia sala - Madagaskaras (plotas 589,8 tūkst. km2),
kitos salos gerokai mažesnės. Dalis jų (Sokotra, Seišeliai) yra ant kontinentinio tipo plutos. Dauguma vandenyno salų yra vulkaninės arba koralinės. Vulkaninių salų grupei priskiriamos salos salų lankuose (Andamanų, Nikobarų) ir atvirame vandenyne (Maskarenų, Komorų ir kitos). Daugelį jų supa barjeriniai rifai. Vandenyne labai daug koralinių salų, o tarp jų- atolų. Tai Čago, Maldyvų salynų ir kitos salos.
VIII. 7 lentelė. Indijos vandenyno jūrų ir įlankų plotai ir gyliai.
Jura arba įlanka
Plotas, tūkst. km2
Gylis, m
Vidutinis
Didžiausias
Arabijos
4832
3006
5803
Bengalijos įlanka
2191
2507
4490
Arafuros
1017
186
3680
Lakadyvų
786
1929
4131
Andamanų
605
1043
4507
Raudonoji
460
437
3039
Timoro
432
435
3310
Persijos įlanka
240
42
115
VIII. 8 lentelė. Giliausi Indijos vandenyno loviai ir trogai.
Giliavandenis lovys
Gylis, m
Tektoninis trogas
Gylis, m
Sundo
7209
Rytų Indijos
6335
Timoro
3310
Obės
5880
Kajaus
3680
Amirantų
5477
Čago
5431
Alulos-Fartako
5390
Maurikijaus
5300
Vandenyno krantai
Vandenyną supančių žemynų pakrantėms būdingos prekambro pamatinės uolienos (Afrika, Indostanas, Australija), kurias dengia nedidelė paleozojaus ir mezozo-jaus nuosėdinė danga. Vėlesnių geologinių periodų nuosėdinės uolienos labiau paplitusios tik Arabijos jūros šiaurinėje pakrantėje ir Bengalijos įlankos kranto zonoje. Atsparios magminės bei nuosėdinės uolienos nulėmė gana didelį denudacinių krantų paplitimą.
Abraziniai ir abraziniai-akumuliaciniai krantai gana dažnai aptinkami Pietų Afrikoje, Indostane, pietrytinėje Azijos dalyje (Birmos, Malaizijos krantai), Sundo salyne ir Vakarų Australijoje. Šiaurinėje Vakarų Australijos pakrantėje vyrauja abraziniai ir denudaciniai krantai, o pietinėje labiau paplitę abraziniai-akumuliaciniai ir akumuliaciniai. Kai kuriuose rajonuose galima išskirti tipiškus riasinius krantus (Kenijos, Tan¬zanijos, Mozambiko kranto ruože), kitur - lagūninius (Madagaskare) arba deltinius (Bengalijos įlanka). Išskirtinis Indijos vandenyno krantų bruožas - didelė biogeninių procesų reikšmė krantų susidarymui. Koraliniai rifai ir tropinė augmenija - mangrai daugelyje vietų sudaro specifinius krantus, o kitiems krantų tipams šie veiksniai taip pat yra labai svarbūs. Apskritai biogeniniai Indijos vandenyno krantodaros komponentai į antrą planą nustumia bangavimo procesų poveikį.
Dugno reljefas
Vandenyno dugno struktūros lemia sudėtingą ir asimetrišką pagrindimų jo morfologinių formų išsidėstymą (VIII.16 pav.).
Šelfas. Vandenyno šelfas vakarinėje ir šiaurinėje dalyse yra siauras (nuo 2...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!