Įmonių ilgalaikis turtas ir jo finansavimas

Ilgalikį turtą sudaro materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas. Verslą pradedančios individualios įmonės pasitelkia asmenines santaupas, kurios tampa pirminiu ir svarbiausiu veiklos finansavimo šaltiniu.
Ilgalaikis materialusis turtas – tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas įmonėje gaminant produkciją ar teikiant paslaugas. Ilgalaikiam turtui priskiriamas įmonės veikloje ilgiau nei vieną apskaitinį laikotarpį naudojamas turtas. Ilgalaikis materialusis turtas dalyvauja įmonės veikloje uždirbant pajamas ilgam, tačiau ribotą laiką.
Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio valdo didesnį ar mažesnį turtą. Efektyvus jo panaudojimas lemia įmonės veiklos sėkmę. Kiekvienos įmonės sėkmingai veiklai reikalingos tam tikros sąlygos, taip pat ir materialinės. Šios sąlygos kiekvienoje įmonėje vis kitokios, ir jos darosi vis įvairesnės, stengiantis atlikti didėjančius rinkos reikalavimus. Teisingai naudojamas, skirstomas, vertinamas ir nudėvimas turtas lemia kiekvienos firmos gyvavimo sekmę.
Ilgalaikis turtas dėl jo santykinio brangumo ir didelės reikšmės kiekviename versle turi būti saugomas ir vertinimas.
Nepaskirstytasis pelnas yra akcininkų nuosavybė. Skolinto kapitalo tiekėjams atlyginama palūkanomis, privilegijuotojų akcijų savininkams – dividendais, o pelnas, atskaičius mokesius, priklauso paprastūjų akcijų savininkams. Grynasis pelnas yra kompensacija akcininkams už tai, kad įmonė naudoja jų nuosavybę. Įmonės savininkai gali išdalinti pelną dividendais arba vėl investuoti į veiklą. Jeigu pelną nusprendžiama investuoti, tai reikėtų vertinti kaip akcininkų galimybę savo dividendus gauti ir investuoti pinigus į itas akcijas, obligacijas, nekilnojamąjį turtą ir panašiai. Todėl įmonė iš nepaskirstytojo pelno privalo uždirbti tiek, kiek uždirbtų akcininkai už alternatyviąsias investicijas atitinkamai rizikuodami. Jeigu investuodama pelną įmonė negali užtikrinti savininkų reikalaujamo pelningumo, ji turi leisti jiems patiems investuoti į kitą turtą ir uždirbti reiklaujamą pelningumą.
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija – finansavimo šaltinis, kuris beveik „ištirpsta“ infliacijos sąlygomis, tačiau, nepaisant to, egzistuoja. Taip yra todėl, kad dažnai ilgalaikio turto perkainojimo indeksai didėja lėčiau, nei šio turto įsigijimo rinkoje kaina. Dėl nusidėvėjimo prarasta ilgalaikio turto vertės dalis įskaitoma į produkcijos gaminimo išlaidas ir realizavus pagamintą produkciją, sukaupiami pinigai naujam ilgalaikiam turtui įsigyti arba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!