Įmonių bankrotas AB "Ekranas"

SANTRAUKA Bankroto, kaip negalėjimo išmokėti skolų, terminas yra žinomas jau seniai. Anksčiau bankrotas buvo laikomas nusikaltimu, dabar jo pagalba stengiamasi išgelbėti skolininką. Bankrotas atlieka dvi funkcijas: eliminavimo ir skatinamąją. Bankrotu yra siekiama patenkinti visų dalyvaujančių šalių interesus bei sumažinti jų patiriamus nuostolius. Lietuvoje bankroto procedūras reglamentuoja LR Įmonių įstatymas. Šiame įstatyme yra supažindinama su pagrindinėm įmonių bankroto sąvokomis, tokiomis, kaip bankrotas, bankroto procesas, bankrutuojanti įmonė, įmonės nemokumas, taikos sutartis ir kt. Taip pat LR Įmonių įstatyme yra nurodyti bankroto bylos kėlimo pagrindai, nurodyta dėl kokių priežasčių ir kas gali inicijuoti bankroto bylą. Įmonės bankroto procesas gali būti teisminis ir neteisminis, kitu atveju dar ir supaprastintas. Bendrai bankroto byla keliama, kai yra įrodomas įmonės nemokumas. Įmonė gali būti privedama prie bankroto tyčia, tai jau būtų tyčinis bankrotas. Bankrutuojančiai įmonei valdyti yra paskiriamas administratorius. Siekiant išgelbėti įmonės veiklą, kreditoriai su skolininkais gali sudaryti taikos sutartį. Taip pat įmonė gali būti reorganizuojama. Na bet jei nei vienu, nei kitu būdu nėra bandoma išgelbėti įmonę, ji yra likviduojama, t.y. nutraukiama įmonės veikla, visiškai ar iš dalie patenkinus kreditorių reikalavimus. Apžvelgus bankrutuojančios įmonės AB “Ekranas” situaciją, galime daryti išvadą, jog net stambios įmonės, kurių įstatinis kapitalas sudaro kelis šimtus milijonų litų, gali dirbti nuostolingai, ir joms gali būti iškeltos bankroto bylos. Bankrutuojant tokioms įmonėms daugybė žmonių lieka be darbo, ne tik bankrutuojančioje įmonėje, tačiau ir daug ją aptarnaujančiųjų įmonių. Dėl šių priežąsčių į iškeltos bankroto bylos sukeltų padarinių likvidavimą turi įsikišti šalies Vyriausybė, kad būtų užtikrinta sklandi ekonominė miesto plėtra. ĮŽANGA Įmonių bankrotas – dažnas reiškinys šiuolaikinėje ekonomikoje. Niekaip negalima apsidrausti, kad būtų galima išvengti bankroto procesų, nes juos lemia laisvos rinkos sąlygos bei aštrėjanti konkurencija. Įmonių bankrotas yra ne tik sudėtingas ekonominis, socialinis, bet ir juridinis reiškinys. Daugumai piliečių vien tik bankroto paminėjimas skamba itin grėsmingai. Tačiau bankrotas yra teisinė galimybė susitvarkyti skolas ir sureguliuoti santykius su kreditoriais. Jeigu bankroto procedūros nebūtų įteisintos, tai dabar turėtume labai daug prasiskolinusių ir nemokių įmonių. Jos tik dar labiau klimptų į skolas, tačiau nebūtų jokios teisinės galimybės tai sustabdyti. Kol įmonė turi skolų, jos negalima išregistruoti. Tačiau laiku pateikus ieškininį pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmanoma užkirsti kelią nemokios įmonės turto visiškam "išpardavimui" ar iššvaistymui ir patenkinti bent didžiąją dalį kreditorių reikalavimų, todėl svarbu yra žinoti bankroto bylos iškėlimo tvarką ir pagrindines problemas, kylančias bankroto bylos iškėlimo metu. Darbo uždaviniai: • susipažinti su bankroto samprata; • apžvelgti įmonės bankroto bendrinius dalykus; • labiau pasidomėti įmonės bankroto procedūra; • apžvelgti bankrutuojančios įmonės AB EKRANAS padėtį. 1. Bankroto samprata Bankroto, arba, nemokumo, institutas jau seniai žinomas įvairiose valstybėse. Plėtojant prekinius, rinkos santykius, jis kito. Daugumoje valstybių XVI-XVII a., o Lietuvoje iki XX a. bankrotas buvo laikomas sunkiu nusikaltimu. Bausmės buvo įvairios – nuo turto konfiskavimo iki laisvės bei teisės verstis prekyba atėmimo. Šiuo metu įstatymo leidėjai stengiasi išsaugoti skolininką, nes rinkos ekonomikoje bankrotas yra neišvengiamas reiškinys. Bankrotas atlieka ir įmonės eliminavimo iš ekonominio gyvenimo, ir skatinamąją – įmonės verslo pertvarkymo funkciją, kuri naudinga vartotojui. Todėl labai svarbu laiku nustatyti bankroto bylos iškėlimo pagrindus ir bankroto procedūras reglamentuoti taip, kad kuo mažesnius nuostolius patirtų visi procese dalyvaujantys asmenys: kreditoriai, savininkai, darbuotojai, verslo partneriai. Bankroto procedūrą, vykdytą iki XX a. pradžios, galima santykinai suskirstyti į šiuos elementus: ▪ skolininkas nušalinamas nuo turto valdymo; ▪ paskiriamas įgaliotas asmuo valdyti turtą; ▪ sustabdomas kreditorių reikalavimų tenkinimas; ▪ patikrinami bankrutuojančio asmens galiojantys sandoriai; ▪ kreditoriai pareiškia reikalavimus; sukaupiamas visas turtas; ▪ nustatomi kreditorių reikalavimai ir jų tenkinimo eilė; ▪ patenkinami kreditorių reikalavimai. Šios procedūros baigtis – įmonės likvidavimas. Pritaikius tokį bankroto modelį reikėjo likviduoti ir JAV geležinkelio kompaniją, nors JAV ekonomikai geležinkelis buvo gyvybiškai svarbus. Tuomet bankroto proceso reglamentavime atsirado reabilituojančios nuostatos, kurios buvo skirtos padėti įmonėms, turinčioms finansinių sunkumų, išsaugoti verslą. Taigi bankroto instituto paskirtis yra patenkinti ne tik kreditorių, bet ir skolininko interesus. Siekiama, kad būtų išsaugotas prekių gamintojas, pasaugų teikėjas, darbdavys, sumažintos socialinės neigiamos pasekmės. Todėl sudaromos sąlygos skolininkui likviduoti dalį savo skolų, pertvarkyti veiklą, atkurti finansinį pajėgumą. Kai pasiseka atkurti įmonės mokumą, padidėja tikimybė ir kreditoriams atgauti skolas. Šiuos santykius Lietuvoje reguliuoja specialus Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, kuris pakeitė anksčiau galiojusius teisės aktus dėl sanavimo procedūrų. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimybę sieja su teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvimu ir įrodymu, kad yra reali galimybė atkurti įmonės mokumą, taip pat būtina sąlyga, kad įmonė nebūtų nutraukusi veiklos. Lietuvoje bankroto santykius reglamentuojančios normos yra keliuose įstatymuose: Civiliniame bei Civilinio proceso kodeksuose, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymuose, taip pat atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse, o už skolininko nesąžiningumą ir nusikalstamą bankrotą laisvės atėmimą numato Baudžiamasis kodeksas. Garantinio fondo įstatymas reglamentuoja atitinkamų išmokų skyrimą bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, kai darbdavys jiems yra įsiskolinęs. Darbuotojų apsaugai skirta ir Tarybos direktyva, priimta 1980 m. spalio 20 d., dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo. Tarybos reglamentas dėl nemokumo bylų, kuris įsigaliojo nuo 2002 m. gegužės 31 d. ir pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse nemokumo byloms, nesvarbu, ar skolininkas yra fizinis, ar juridinis asmuo, prekybininkas ar individualus asmuo. Kai kuriose valstybėse bankrotas gali būti keliamas visiems juridiniams asmenims, o kai kurių valstybių įstatymai numato galimybę kelti bankroto bylą ir fiziniams asmenims. Šiuo atveju bankroto byla gali būti keliama fiziniam asmeniui, neturinčiam individualios įmonės, fiziniam asmeniui, turinčiam individualią įmonę, ir fiziniam asmeniui – valstiečio ūkui esant įstatymo numatytoms sąlygoms. Sąlygas, kurioms esant bankroto byla gali būti keliama fiziniam asmeniui, kitų valstybių įstatymai dažniausiai sieja su nustatymu atitinkamo termino, per kurį fizinis asmuo neįvykdo savo įsipareigojimų, bei su atitinkama įsipareigojimų nustatyta minimalia suma, kuri viršija jam priklausantį turtą. Lietuvoje, didėjant fizinių asmenų paskolų skaičiui, ateityje iškils būtinybė priimti fizinių asmenų bankroto įstatymą. Lietuvoje bankroto byla keliama tiems juridiniams asmenims, kurie išvardyti Įmonių bankroto įstatyme: įmonėms, bankams, viešosioms įstaigoms, kredito unijoms. Fiziniams asmenims Lietuvoje, kaip ir Italijoje, bankroto procedūros netaikomos (Italijoje bankrotas nekeliamas ir smulkiesiems verslininkams). Įmonių bankroto įstatymas numato, kad bankroto ypatumus gali nustatyti ir kiti įstatymai, reglamentuojantys Įmonių bankroto įstatyme nurodytus juridinius asmenis. 2. įmonės bankroto bendriniai dalykai 2.1. Bendrosios nuostatos 1992 m. rugsėjo 15 dieną buvo priimtas pagrindinis įstatymas, kuris smulkiai reglamentuoja bankrutavimo procedūrą – Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas. Šiandien yra naudojamas 2001 m. kovo 20 d. patvirtintas įstatymo variantas (Nr. IX-216). Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo tikslas yra reglamentuoti juridinių asmenų bankrotą tam, kad bankrotas vyktų operatyviai, sklandžiai ir padėtų kuo geriau patenkinti bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių interesus. Įmonių bankroto įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius keliant ir nagrinėjant įmonių bankroto bylas bei atliekant bankroto procedūras. Įstatymas taikomas visiems ūkiniams subjektams, kurių veiklą nustato LR įmonių įstatymas ir kiti įmonių veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz., taikomas akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms (UAB)). Bankų ir kitų kredito įstaigų, draudimo organizacijų, žemės ūkio įmonių bankroto bylų kėlimo ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių veiklą reguliuojantys norminiai aktai. Įstatymas netaikomas specifinės paskirties valstybinėms įmonėms, biudžetinėms, visuomeninėms organizacijoms ir ne pelno organizacijoms (įmonėms). Bankroto procedūra, tai: • įmonės administratoriaus paskyrimas; • taikos sutarties tarp kreditorių ir skolininko sudarymas; • įmonės reorganizavimas siekiant išvengti bankroto; • bankrutavusių įmonių likvidavimas. Įmonės bankroto procedūra gali būti taikoma teismine ir neteismine tvarka. 2.2. Pagrindinės sąvokos Įmonių bankrotą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme, priimtame 2001 m. kovo 20 d., yra pateikiamos šios pagrindinės sąvokos: 1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. 2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. 3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių. 4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka. 5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė. 6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas. 7. Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn. 8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 9. Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai. 10. Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų (pajininkų,dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jų interesams. 11. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. 12. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. 13. Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. 2.3. Bankroto bylos kėlimo pagrindai Ieškininį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo galima paduoti tik tada, kai yra bent vienas iš LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str. Nurodytų pagrindų: 1. įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Reikia pažymėti, kad šiuo pagrindu gali kreiptis ne tik dabar bankrutuojančioje įmonėje dirbantys darbuotojai, bet ir anksčiau joje dirbę asmenys. Tiek dabartinių, tiek buvusių darbuotojų teisės bankroto byloje vienodos ir buvusių darbuotojų reikalavimai, taip pat kaip esamų, tenkinami pirma eile; 2. įmonė laiku nemoka už pateiktas prekes, atliktus darbus, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų; 3. įmonė laiku nesumoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešas paskelbimas nesukelia jokių problemų ir suteikia pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. 5. įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti Įmonių bankroto įstatymo 5 str. Nurodyti šie asmenys: • kreditorius (kreditoriai). Įmonių bankroto įstatymo 3 str. Nustatyta, kad įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. • savininkas (savininkai). Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 9 d. nustatyta, kad savininkas (savininkai) – tai individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai. • įmonės administracijos vadovas. Taip pat pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti ir: ◦ likviduojamos įmonės likvidatorius, jei likvidavimo proceso metu nustato įmonės nemokumą, tai per 15 dienų privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; ◦ Valstybinė darbo inspekcija; ◦ Žemės ir miškų ūkio ministerija, apskrities viršininkas, žemės ūkio produkcijos gamintojų visuomeninės organizacijos – dėl bankroto bylos iškėlimo žemės ūkio produkciją superkančioms ir ją perdirbančioms įmonėms. Prie pareiškimo dėl įmonės bankroto bylos turi būti pridėti dokumentai, įrodantys šio pareiškimo pagrįstumą. Ieškovu bankroto byloje laikomas kreditorius (kreditoriai), pateikęs teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Savininkas, įmonės administracijos vadovas ar likvidatorius bankroto byloje yra prilyginami CPK 49 str. Nurodytiems asmenims, t.y. asmenims ginantiems valstybės ar kitų asmenų teises, nes Įmonių bankroto įstatymas numato jų teisę kreiptis su pareiškimu, o toks kreipimasis gina kreditorių ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. 3. Įmonės bankroto procedūra 3.1. Bankroto procesas 3.1.1. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme Įmonės bankroto procesas gali būti teisminis – nagrinėjamas teisme arba ne teismo tvarka – nagrinėjamas kreditorių susirinkimo. Įmonės bankroto bylos teisminis nagrinėjimas. Pareiškimas dėl įmonės bankroto pateikiamas vietovės, kurioje yra nemokios įmonės buveinė, apygardos teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti pridėti dokumentai, įrodantys to pareiškimo pagrįstumą. Įmonės bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teisme bylinėjasi: • atsakovas – bankrutuojanti įmonė; • ieškovas – asmuo (asmenys), pateikęs (ę) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo; • tretieji asmenys – kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus atsakovui yra patvirtinęs teismas. Teismas atsisako kelti bylą, jeigu: • įmonės turto pakanka finansiniams įsipareigojimams įvykdyti; • kreditorių reikalavimų vykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir gali būti sprendžiamas bendra turtinių ginčų tvarka, išskyrus atvejį, kai įmonė taptų nemoki įvykdžius teismo sprendimus arba (ir) sumokėjus ne ginčo tvarka išieškomas; • įmonė iki teismo nutarties priėmimo patenkina kreditorių finansinius reikalavimus; • įmonei iškelta restruktūrizavimo byla. 3.1.2. Neteisminės bankroto procedūros taikymas Neteisminis bankroto procesas gali būti vykdomas, jeigu nėra teismuose iškeltų bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, kylantys iš darbo santykių. Skolininkas ar kreditoriai gali nesikreipti į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonės savininkas arba administracijos vadovas, gavęs šiam veiksmui įgaliojimą, praneša kiekvienam kreditoriui, kad įmonė nemoki, kartu su siūlymu bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Sprendimą dėl neteisminės bankroto procedūros taikymo gali priimti kreditorių susirinkimas, susitaręs su skolininku, jeigu šiam sprendimui vienbalsiai pritaria visi kreditoriai. (Būtina ne mažiau kaip 4/5 visų kreditorių finansinių reikalavimų pritarimo.) Bankroto procesas neteismine tvarka vykdomas šalims susitarus. Bankroto neteisminę procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu . 3.1.3. Supaprastintas bankroto procesas Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas bankroto bylos nagrinėjimui tose įmonėse, kuriose turto nėra arba (nustato teismas arba administratorius) kai jo neužtenka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai bankroto iniciatyva byla iš reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio arba darbuotojui padarytos žalos atlyginimo. Supaprastinto bankroto proceso atveju numatyta: 1. Šis procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus. 2. Turi būti taikoma tik likvidavimo procedūra, t.y. negali būti taikos sutarties. 3. Kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas, kreditorių susirinkimai nešaukiami. 4. Teismas gali pareikalauti iš įmonės administracijos arba savininkų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą iki 10 000 litų, kurie skiriami administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti. 5. Nesant turto ir kreditorius, teikiantis ieškinį dėl bankroto bylos ir įmokėjęs 10 000 litų į teismo depozitorinę sąskaitą, gali reikalauti tokią sumą priteisti ir išieškoti iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šie, įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas, savininkas (savininkai) atsako kreditoriui solidariai. 3.2. Bankrutuojančios įmonės administratorius Bankrutuojančiai įmonei valdyti ir Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti teismas (neteisminio proceso atveju – kreditorių susirinkimas) skiria įmonės administratorių. Buvę įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnyje. Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, įmonės valdytojas, teisme sprendimų ir nutarčių ir/ar kreditorių susirinkimo nutarimų vykdytojas nuo sutarties iškelti bankroto bylą iki sprendimo šioje byloje, ją išnagrinėjus, įsiteisėjimo arba iki nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo. Taigi bankrutuojančios įmonės administratorius yra kreditorių atstovas įmonėje ir jų sprendimų įgyvendintojas. Nuo jo kvalifikacijos, sąžiningumo, gebėjimo patarti kreditoriams daug kuo priklauso bankroto proceso sėkmė. Administratoriaus funkcijos: 1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis, disponuoja. 2. Vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei veiklai, įgyvendina sanavimo procesą. 3. Atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sandoriuose, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę veiklą. 4. Gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, bei vykdo ir organizuoja visus bankroto bylos nagrinėjimo būtinus darbus. Administratoriaus kandidatūrą teismui pasiūlo asmuo, pateikęs pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą turi teisę ir kiti Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymo 5 straipsnyje išvardinti asmenys. Teismas turi teisę administratoriumi paskirti ir kitą asmenį. Administratoriumi negali būti paskirtas skolininko atstovas (įmonės savininkas (savininkai), jos valdybos narys, administracijos vadovas). Taip pat negali būti paskirti asmenys, kurie dirbo bankrutuojančioje įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutiniuosius 12 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo. Visus administratoriaus sprendimus, didinančius įmonės įsiskolinimą, taip pat susijusius su įmonės turto pardavimu ar kitokiu perdavimu, turi patvirtinti kreditorių susirinkime arba, susirinkimui pavedus, šio susirinkimo pirmininkas, išskyrus atvejus, kai šie sprendimai būtini įmonės veiklai garantuoti. Šie sprendimai be minėto patvirtinimo negalioja. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti visus nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Fizinis asmuo vienu metu gali būti paskirtas tik vienos įmonės administratoriumi. Įstatyme numatyta ir administratoriaus veiklos kontrolė, kurią Vyriausybės nustatyta tvarka turės vykdyti įgaliota institucija. Tai sumažins galimybes administratoriui piktnaudžiauti savo teisėmis, leis laiku išaiškinti tokius administratorius, kurie neatitinka jiems keliamų reikalavimų. 3.3. Tyčinis bankrotas Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tyčinis bankrotas – teismo sprendimu nustatyta įmonės veikla, kuria siekiama išvengti visiško ar dalinio atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas, nustatęs tyčinį įmonės bankrotą, turi išnagrinėti šios įmonės per pastaruosius 12 mėnesių iki bylos iškėlimo dienos sudarytus sandorius ir nustatyti jų teisėtumą. Turtas, perleistas pagal teismo pripažintus negaliojančius sandorius, turi būti nukreiptas kreditorių reikalavimams tenkinti. Nustačius tyčinį bankrotą, kreditoriai, kuriems skolų grąžinimo terminai dar nesuėjo, turi teisę reikalauti grąžinti skolas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įmonių tyčinis bankrotas gali būti nustatomas teismo iniciatyva pagal kreditorių susirinkimo arba atskirų kreditorių pareiškimus. Tyčinio įmonių bankroto atveju kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atsakomybę už veiklas, kurios buvo tyčinio įmonių bankroto priežastis, nustato LR įstatymai. Teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas tyčinis bankrotas, gali būti apskųstas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3.4. Taikos sutartis Kreditorius arba jų grupė su skolininku gali sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Siūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti:   • kreditoriai; • administratorius; • įmonės savininkas (savininkai); • valstybės ar savivaldybės įmonės steigėjas; • valdymo organas, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę. Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas asmuo ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, sutikimą. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartį tvirtina teismas. Joje nurodoma: • įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai; • įmonės įsipareigojimai; • kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai; • įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą. Taikos sutartis negali būti sudaryta, jeigu teismas nustato tyčinį bankrotą. Kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, jeigu jis mano, kad sudarant sutartį buvo pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taikos sutartis įsigalioja teismui ją patvirtinus. Jeigu sutartis sudaryta tuo metu, kai bankroto procedūrai buvo taikoma neteisminė tvarka, ją taip pat turi patvirtinti teismas. Taikos sutartis teismine tvarka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarant buvo pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai Taikos sutartį pripažinus negaliojančia, atstatomos visos įmonės finansinės prievolės, galiojusios iki taikos sutarties sudarymo. Teismui patvirtinus taikos sutartį, byla dėl įmonės bankroto nutraukiama. 3.5. Įmonės reorganizavimas Įmonės reorganizavimas - tai kreditorių, administratoriaus, įmonės savininko (savininkų) ar jo įgalioto atstovo vykdomos šios įmonės struktūros pertvarkymas skaidant arba perduodant visą ar dalį įmonės turto kitiems ūkiniams subjektams, jos veiklos pobūdžio pakeitimas siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus. Kreditorių susirinkimas arba įmonės teikimu teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, jeigu yra galimybė pasiekti vieną iš šių tikslų: 1) atstatyti įmonės mokumą; 2) realizuoti dalį įmonės turto, kad būtų galima visiškai apmokėti kreditorių skolas nenutraukiant ūkinės veiklos. Yra rengiamas reorganizavimo projektas. Jis turi būti parengtas ir pateiktas teismui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl bankroto procedūrų taikymo priėmimo dienos. Už sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimą turi balsuoti atviru balsavimu ne mažiau kaip du trečdaliai kreditorių pagal pateiktų ieškinių reikalavimų sumą. Įmonės reorganizavimas baigiamas, kai yra pasiekti reorganizavimo projekte numatyti tikslai, ir byla dėl įmonės bankroto nutraukiama. Įmonės ar jos veiklos reorganizavimas teismo nutartimi gali būti nutraukiamas, jeigu: 1) kreditorių susirinkimas nusprendžia, kad reorganizavimo tikslai nebus pasiekti; 2) įmonė atlieka veiksmus, kurie pažeidžia ar gali pažeisti atskirų kreditorių interesus. Teismui nutraukus įmonės reorganizavimą, atstatomos kreditorių pirminės pretenzijos ir atnaujinamas bankroto bylos nagrinėjimas. 3.6. Bankrutuojančios įmonės likvidavimas Įmonės likvidavimas dėl bankroto – tai bankrutavusios įmonės veiklos nutraukimas teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu, visiškai ar iš dalies patenkinant kreditorių reikalavimus iš likviduojamos įmonės turto. Priimamas sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, jeigu: 1) nesudaroma arba pripažįstama negaliojanti taikos sutartis; 2) kreditorių susirinkimo nutarimu įmonė nereorganizuojama arba teismo sprendimu įmonės reorganizavimas nutraukimas. Sprendimas dėl priverstinio bankrutavusios įmonės likvidavimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismo sprendimas dėl priverstinio bankrutavusios įmonės likvidavimo gali būti apskųstas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Likvidavus bankrutavusią įmonę, laikoma, kad visi jos skolų ir jai mokėtinų skolų terminai pasibaigė. Teismas, priėmęs sprendimą likviduoti bankrutavusią įmonę, privalo: 1) paskelbti apie tai viešai; 2) pranešti apie priimtą sprendimą kreditoriams, bankrutavusios įmonės savininkams, bankrutavusios valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės steigėjams, įmonę aptarnaujančioms finansų ir bankų institucijoms. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Kreditorių reikalavimai, likviduojant bankrutavusią įmonę, tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape, pagal Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nustatytą eiliškumą, tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. 4. AKCINĖ BENDROVĖ ,,EKRANAS” PAVADINIMAS:  EKRANAS ĮMONĖS RŪŠIS : akcinė bendrovė ĮMONĖS ĮKŪRIMO METAI: 1962   BENDROVĖ PRIVATIZUOTA IR ĮREGISTRUOTA KAIP AKCINĖ  BENDROVĖ: 1994 m. balandžio 18 d. ĮMONĖS KODAS: 1478 02225 PAGRINDINĖ VEIKLA: elektronikos prietaisų gamyba ĮSTATINIS KAPITALAS: 323 087 080 Lt APYVARTA: 2004 metais - 467 mln.Lt DARBUOTOJŲ SKAIČIUS: 4200 4.1. Įmonės veikla ir ateities planai Daugiau kaip  40 metų AB EKRANAS gamina itin sudėtingos technologijos produktus: stiklo detales – (kūgius ir ekranus), spalvoto vaizdo kineskopus televizoriams bei elektronines optines sistemas. Tai vienintelė kineskopų gamintoja Baltijos šalyse. EKRANAS -  privati bendrovė, o nuo 1995 metų - užsienio kapitalo įmonė. Daugiau kaip pusę bendrovės akcijų valdo užsienio investuotojai. EKRANAS buvo sėkmingai dirbanti tarptautinėse rinkose įmonė, kuri 70% savo produkcijos eksportuodavo į Vakarų Europos šalis. Milijoninės investicijos į gamybos modernizavimą davė pastebimų rezultatų. Bendrovė turėjo galimybę gaminti ir parduoti daugiau kaip 7 mln. vienetų per metus aukštos kokybės spalvoto vaizdo kineskopų. Sekdama pasaulio elektronikos rinkos tendencijomis, bendrovė 2002 metų rugsėjo mėnesį pradėjo gaminti visiškai plokščio ekrano kineskopą. 2003 metų gegužės mėnesį bendrovė pasiūlė vartotojui naujo dizaino 15" įstrižainės  visiškai plokščio ekrano kineskopą, o 2003 metų gruodį  šis modelis Ūkio ministerijos ir Pramonininkų konfederacijos organizuotame konkurse buvo pripažintas "Lietuvos metų gaminiu 2003". 2004 metais bendrovės specialistų sukurta spalvinių kinskopų ekranų dengimo liuminoforiniais švytalais visiškai automatizuota linija  minėtame konkurse buvo apdovanota aukso medaliu ir pripažinta "Lietuvos metų gaminiu 2004". Pagal apyvartos ir pelno rodiklius AB EKRANAS yra vienas iš didžiausių Lietuvos įmonių. EKRANAS daug dėmesio skirė gamybos plėtrai bei jos tobulinimui. 2004 metų ketvirtą ketvirtį buvo paleista nauja – ketvirtoji kineskopų surinkimo linija. Naujoji linija gamino 1,6 mln. vienetų mažos ir vidutinės įstrižainės kineskopų per metus ir leido padidinti bendrovės metinius pajėgumus iki 7 mln. kineskopų. Dėl to bendrovėje buvo sukurta apie 500 naujų darbo vietų. Nauja AB EKRANAS plėtros kryptis – reikšmingai investuoti į naujo produkto „Slim Type CPT“ (sutrumpinto) kineskopo technologiją ir pradėti masinę jo gamybą 2006 metais. AB EKRANAS valdyba taip pat nusprendė  paruošti galimybių studiją dėl LCD surinkimo bendrovėje. Ateityje  bendrovė ketino įsisavinti ir pradėti gaminti didelės įstrižainės spalvoto vaizdo visiškai plokščio ekrano kineskopus. 4.2. Bankroto paskelbimo priežąstys “Ekrano" vadovai, dar taip neseniai ketinę gamyklą paversti kineskopų gamybos lydere Europoje, pasidavė. 2006 metų balandžio 11-ąją buvo sustabdyta gamyba, o balandžio 20-ąją šiai įmonei iškelta bankroto byla. Teigiama, kad koją "Ekranui" pakišo Azijos elektronikos pramonė, kurios pagaminti ir po pasaulį platinami kineskopai gerokai pigesni už gaminamus Aukštaitijos sostinėje. Tačiau sklando ir tokia nuomonė, kad kineskopų gamyba Lietuvoje sugniuždyta sąmoningai, ir tai padarė ne kas kitas, o didžiąją įmonės akcijų dalį įsigijęs turkų kilmės pilietis. Esą taip jis pašalino vieną iš kliūčių, trukdžiusių Azijos kineskopams pasiekti Europą. Panevėžio apygardos teismas 2006 metų balandžio mėnesį nusprendė iškelti bankroto bylą finansų krizės kamuojamai Panevėžio kineskopų gamybos bendrovei "Ekranas". Šiuo metu visas bendrovės turtas yra areštuotas. Turto valdymas buvo perduotas bankroto administratoriui, kuriuo paskirtas Laisvutis Virgilijus Survila. Bankroto administratoriumi, nesulaukus Ūkio ministerijos prieštaravimų, pasirinktas vienas iš "Ekrano" generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Eimučio Žvybo rekomenduotų asmenų. Tarp norinčiųjų administruoti "Ekrano" bankrotą buvo vienuolika asmenų ir bendrovių. Bankroto administratoriui įmonės kreditoriai turi pateikti savo pinigines pretenzijas, o administratorius per 45 dienas turi sudaryti kreditorių sąrašą ir jį teikti tvirtinti teismui. Pagal Įmonių bankroto įstatymą, bankroto procedūra gali trukti iki dvejų metų. "Ekrano" ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma 2005 metų pabaigoje siekė 323,576 mln. litų, iš kurių 220,777 mln. litų buvo bankų paskolos. Bendrovė yra skolinga SEB Vilniaus bankui, "Hansabankui", "Hansa lizingui", bankams "Snoras", "Nord/LB Lietuva" bei "Nordea Bank Finland" Lietuvos filialui. "Ekrano" ilgalaikio materialaus turto bei atsargų dalis, kurių vertė 2005-ųjų pabaigoje buvo 483,48 mln. litų, buvo įkeisti už paskolas. Pinigai ir būsimos pinigų įplaukos "Ekrano" sąskaitose taip pat yra įkeistos bankams. Bendrovės viso ilgalaikio materialaus turto vertė praėjusių metų pabaigoje siekė 445,474 mln. litų, iš jų bankams buvo įkeista turto už 389,12 mln. litų. "Ekrano" bankrotą 2006 metų balandžio 7 dieną iniciavo įmonės valdyba, o balandžio 11 dieną įmonė nutraukė gamybą. "Ekranas" 2005 m. patyrė 110,3 mln. litų audituotų nuostolių, tuo tarpu 2004 metais įmonė buvo uždirbusi 1,29 mln. litų grynojo audituoto pelno. "Ekrano" apyvarta pernai sumažėjo 27,3 proc. iki 339,6 mln. litų. Bendrovėje dirba daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų, antrinėse įmonėse - dar apie tūkstantį. Preliminariais skaičiavimais, bankrutavus "Ekranui", nedarbas Panevėžio mieste išaugtų nuo 3,2 proc. iki 6,6 procento. "Ekrano" akcijos kotiruojamos biržos Oficialiajame prekybos sąraše, tačiau biržos valdyba yra nusprendusi inicijuoti jų išbraukimo iš šio sąrašo procedūrą. Šiuo metu prekyba "Ekrano" akcijomis biržoje yra sustabdyta. 4.3. Priemonės bankroto padariniams likviduoti Panevėžio kineskopų gamintojo "Ekrano" bankroto padariniams likviduoti ir ekonominės miesto plėtros užtikrinimui prireiks apie 60 mln. litų iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių. Tai numatoma antradienį vyriausybinės darbo grupės patvirtintame priemonių plane, pranešė Panevėžio savivaldybė. "Logiška ir teisinga, kad Panevėžio miestui ir visam Panevėžio regionui 2006-2007 metais teks padidintas Vyriausybės dėmesys ir parama", - po pasitarimo žiniasklaidos atstovams sakė darbo grupės vadovas ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys, konstatavęs, kad savo jėgomis gamyba "Ekrane" nebus atnaujinama. Planuojama, kad didžioji lėšų dalis teks ruošiamiems bei pradėtiems įgyvendinti investiciniams projektams: Panevėžio pramonės ir logistikos bei Mokslo ir technologijų parkų įkūrimui ir vystymui. Darbo grupės nariai pritarė galimybei Panevėžyje kurti Kauno laisvosios ekonominės zonos filialą. Į priemonių planą įtrauktas ir Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto pajamų trūkumo 2006-2007 metais kompensavimas. Panevėžio miesto savivaldybei planuojama leisti didinti skolinimosi limitus, siekiant užtikrinti investicinių projektų bendrąjį finansavimą. Kita vyriausybinė darbo grupė, vadovaujama socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus Rimanto Kairelio birželio 6 dieną yra parengusi priemonių planą "Ekrano" darbuotojų socialinėms problemoms spręsti. Beto, bankrutuojanti Panevėžio kineskopų gamykla "Ekranas" ketina atnaujinti stiklo gamybą - įmonėje būtų gaminamas ne tik kineskopų surinkimui būtinos stiklo detalės, bet ir kiti produktai. Atnaujinti stiklo gamybą nuspręsta 2007 m. sausio pabaigoje vykusiame "Ekrano" kreditorių komiteto narių posėdyje, - tai patvirtino "Ekrano" bankroto administratore paskirtos įmonės "Baklis" direktorius Gintaras Gelčys. Įmonė turi labai daug medžiagų likučių, kuriuos būtų tikslinga sunaudoti. Atnaujinusi stiklo gamybą įmonė taip pat galės išsiaiškinti, ar ji yra pelninga ir nuspręsti dėl tolesnių veiksmų. Kitas įmonės turtą nuspręsta parduoti iš varžytinių. Sprendžiami klausimai dėl riboto galiojimo cheminių medžiagų pardavimo. Pirmieji du šių medžiagų pardavimo aukcionai nebuvo sėkmingi. Šių metų balandžio 20-ąją dieną rengiamos varžytinės, per kurias bus parduodami 45464 vnt. Kineskopų, kurių vertė siekia beveik 6 mln. litų. 4.4. Atleistų darbuotojų ateitis Nepasitvirtino prognozės, kad dėl bankrutavusios milžiniškos kineskopų gamyklos "Ekranas" Panevėžio miestą ištiks socialinė krizė. Nors "Ekrano" bankrotas nesukėlė socialinės suirutės Panevėžyje ir aplinkiniuose kaimuose, nedarbo lygis Aukštaitijos sostinėje pamažu priartėjo prie 6 proc.. Nuo birželio 22 dienos kiekvieną darbo dieną į Panevėžio darbo biržą registruotis bedarbiais ateidavo vidutiniškai 100 "Ekrano" darbuotojų. Buvo dienų, kai į oficialius bedarbių sąrašus būdavo įtraukiama ir dvigubai daugiau kineskopų gamintojų. Šiuo metu Panevėžyje yra 4 333 bedarbiai, arba maždaug 1 800 daugiau nei birželį, kai iš darbo oficialiai buvo atleista apie 4000 "ekraniečių". Iš visų Panevėžio darbo biržoje užregistruotų 5 669 bedarbių (iš miesto ir kaimo) beveik kas antras yra bankrutavusio pramonės giganto darbuotojas. Tiksli statistika skelbia, kad "Ekrano" darbuotojai šiuo metu sudaro 40 procentų visų Panevėžio miesto ir rajono bedarbių. Iš viso į Panevėžio darbo biržą per šiek tiek daugiau nei 2 mėnesius kreipėsi ir buvo užregistruoti bedarbiais 2307 "Ekrano" darbuotojai. Kitaip tariant, darbo rinkos tarpininkų paslaugos prireikė maždaug 60 proc. visų iš kineskopų gamyklos atleistų darbuotojų. Panevėžys išvengė didžiausių darbo rinkos pesimistų piešiamos ateities - buvo skelbiama, kad prasidėjus pramonės giganto bankrotui ir jį aptarnavusių "UAB'ų" griūčiai bedarbių skaičius mieste palaipsniui ar staiga išaugs iki 8 tūkstančių. Ekraniečių" srautas jau nutrūko ir beveik mėnuo bedarbių gretų jie nebegausina, Panevėžio darbo birža sugebėjo įdarbinti 190 buvusių kineskopų gamintojų. Daugiausia - 10 - įsidarbino "Čili" picerijas valdančioje bendrovėje "Čilija". Kitus įdarbino Norvegijos kapitalo bendrovė "Durapart", bendrovės "Linas Nordic", Panevėžio statybos trestas, "Pieno žvaigždės", "Palink", "Lukoil Baltija", "Agaras". Maždaug 150 buvusių kineskopų gamintojų šiuo metu mokomi naujų profesijų ir dar pusę tūkstančio jų, anot pašnekovės, laukia eilėje mokytis. LITERATŪRA 1. Bankrotas. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra: . 2. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymas. Lietuvos Respublikos seimas 2001, Nr. IX-216: . 3. Lietuvos Respublikos įstatymai ir jų komentarai. Euroverslo naujienos:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!