Įmonės ūkinės veiklos analizė: UAB "Visateksas"

 1. ĮŽANGA Šiame darbe bus kalbama apie įmonės “Visateksas’” ūkinės veiklos analizę. “Visateksas” yra uždara akcinė bendrovė, kurios buveinė yra Visagine. Įmonė daugiau filialų neturi. Nuo 1992 m. Visateksas yra privatini nuosavybė. Anksčiau ji buvo vienas iš Utenos trikotažo filialų. “Visateksas” yra laikoma vidutinio dydžio įmone, kurioje dirba 38 etatiniai darbininkai. Ši įmonė gamina moterišką ir vyrišką apatinį trikotažą bei vaikišką trikotažą. “Visateksas” metinė apyvarta sudaro 500 000 Lt. , įstatinis kapitalas yra 11 913 Lt., kuris yra padengtas akcijomis. Įmonė turi 13 akcininkų. Žaliavas įmonė atsiveža iš akcinės bendrovės “Utenos trikotažas”, kuriame realizuoja pagaminta produkciją. “Visateksas” savo klientams jokių nuolaidų netaiko. Taip pat ji neturi partnerių ir užsienyje. Finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose. Šio darbo tikslas – atlikti uždaros akcinės bendrovės “Visateksas” ūkinės veiklos analizę. Darbo uždaviniai: 1. Palyginti finansinės analizės teorijas 2. Apskaičiuoti ir išanalizuoti gaminių asortimentą 3. Apskaičiuoti ir analizuoti gamybos ritmingumą 4. Apskaičiuoti ir analizuoti lūžio momentą 5. Apskaičiuoti ir analizuoti santykinis rodiklis 6. Atlikti įmonės “Visateksas” veiklos analizę Darbo metodologija: 1. Literatūros analizė 2. Įmonės veiklos finansų analizė. Literatūros analizė buvo atliekama naudojantis: knygomis, žurnalais, vadovėliais įvairiais finansinės analizės klausimais. Įmonės veiklos analizė buvo atlikta naudojantis UAB “Visateksas” finansinių ataskaitų duomenimis. Darbo struktūra: šį darbą sudaro : 1. Įžanga 2. Teorinė dalis (Ūkinės veiklos santykinių rodiklių analizė) 3. Praktinė dalis (Uždaros akcinės bendrovės “Visateksas” finansinė analizė) 4. Išvados ir pasiūlymai 5. Priedai 2. ŪKINĖS VEIKLOS SANTYKINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ 2.1. Finansų analizės teorijų palyginimas Gyvenime mes daug ką prarandame, daug ko netenkame. Vėliau dėl to kaltinam save, kitus bei sielvartaujame , kad taip pasielgėme. O taip atsitinka dažniausiai todėl, kad vienam ar kitam dalykui neskyrėme dėmesio, laikėm jį nereikšmingu, tai yra jo netyrėme, neanalizavome. Todėl kiekviename žingsnyje susiduremia su poreikiu analizuoti. Pavyzdžiui, norint pažinti gamtos ar visuomenės daiktus, reiškinius, procesus, reikia juos analizuoti, t.y. skaidyti į sudedamąsias dalis, elementus, savybes. Taigi kaip gamtos ir visuomenės reiškinių neįmanoma pažinti neištyrus jų sudedamųjų dalių ir savybių, taip ir įmonių veikloje negalima išsiversti be finansinės analizės. Nes objektyviai neįvertinus įmonėje sukauptos informacijos negalima priimti tikslių valdymo sprendimų. Analizė, pagal J.Mackevičių ir D.Poškaitę, yra daiktų, procesų bei reiškinių skirstymas į jų sudedamąsias dalis, jų pagrindinių požymių bei savybių išskyrimas. Taigi, galima pasakyti, kad analizė – tai proceso esmės nustatymas išskiriant objekto pagrindinio prieštaravimo ypatybes ir jas tyrinėjant. O pagal, D.Šlekiene ir I.Klimavičiene, finansinė analizė yra ekominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas, apimantis visus įmonės veiklos parengimo etapus, visą veiklos procesą ir jos produktų pardavimą praeityje, dabrtije bei ateityje. O finansinė analizė, pagal E.Buškevičiūtę ir I.Mačerinskiene,yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Iš visų čia pateikų finansų analizės teorijų galima padaryti išvada, kad finansų analizė – tai procesas nagrinėjantis įmonės veiklą, t.y. darbo, materialinių, finansinių išteklių formavimą ir naudojimą, veiklos ekonominius bei finansinus rezultatus. Taip pat ji padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia – priimti optimalius valdymo sprendimus. Esant ribotiems ištekliams ir neribotoms reikmėms priimti optimalius sprendimus yra labai sunku. Tai atlikti geriausiai padeda analizė. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas, nes finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį bei ateities perspektyvas. Visa tai yra svarbu verslui. Ekonominės analizės informacija padeda patikrinti, ar praeityje priimti sprendimai yra tikslus, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus, nes ji susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu. Kad būtų galima parengti ir priimti valdymo sprendimus, analizės pagalba objektyviai įvertinama įmonės ekonominė būklė bei finansiniai rezultatai. Ši informacija taip pat padeda pažinti ir įvertinti ūkinius procesus bei reiškinius, numatyti finansinius ekonominius rodiklius. Todėl finansinę analizę galima apibūdinti kaip ūkinių procesų pažinimo priemonę. Finansinė analizė padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisingu keliu, o ypač padeda nustatyti įmonės pelningumą ir jos plėtimosi galimybes. Todėl ji atliekama siekiant gauti reikšmingą informaciją apie įmonės veiklą, jos efektyvumą, pelningumą bei rizikos laipsnį. (E.Buškevičiūtė, I.Mačerinskienė, 1998, 7p.) 2.2. Finansinės analizės rūšys Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai priklausomai nuo jų turinio, stuktūros ir apskaičiavimo metodikos analizuojami įvairiais būdais, parodančiais vieną ar kitą įmonės veiklos aspektą, ypatybę ar dėsningumą. Dėl šios priežasties yra išskiriamos dvi finansinių santykinių rodiklių analizės grupės: vertikalioji ir horizontalioji. Horizontalioji analizė, pagal E.Buškevičiūte, I.Mačerinskiene, yra dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimas. Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Atlikus šią analizę galima nustatyti netik tam tikrą rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdinti įmonės ūkinę – finansinę būklę. (E.Buškevičiūtė, I.Mačerinskienė, 1999, 18p.) Darbo autorius, sekančioje dalyje, analizuodama UAB “Visateksas” ūkinę veiklą pasirinko horirontalę analizės rūšį, nes lygins dviejų metų (2001-2002 metų) rodiklius, pagal balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis. 2.3. Gaminių asortimentas Įmonės ūkinė veikla planuojama ne tik pagal visą gamybos mastą, bet ir pagal produkcijos asortimentą, apibūdinantį gaminamos produkcijos visumą jos įvairovės požiūriu. Įmonė gali gaminti įvairią produkciją pagal paskirtį (pvz., darbo autoriaus pasirinkta įmonė siuva moterišką ir vyrišką trikotažą, įvairių modelių, dydžių ir pan.). Pagal D.Šlekiene ir I.Klimavičiene, asortimentas yra gaminių ir prekių sudėtis pagal tipus, rūšis. Produkcijos asortimentas gali būti detalus, jeigu apima visus įmonės gaminamus gaminius, mažiau detalus vadinamas grupiniu asortimentu. Ūkinės veiklos asortimentas planuojamas natūrine ir vertine išraiška. Gaminių asortimento kitimas daro nemažą įtaką įmonės veiklos finansiniams rezultatams. Todėl asortimento analizės metu nustatomas asortimento plano įvykdymo vidutinis koeficientas, pagrįstas pagamintos produkcijos užduoties įvykdymu vertine išraiška, neviršijančia pelno. Tačiau šis rodiklis parodo tik esamą padėtį. (G.Smolenskis, 2000, 36p.) 2.4. Gamybos ritmingumas Produkcijos gamybos ritmingumas, pagal D.Šlekiene ir I.Klimavičiene, parodo produkcijos gamybos tolygumą vykdant metų, ketvirčio, mėnesio, dekados ar dienos gamybos užduotis. Ritminga produkcijos gamyba ypač būtina, kai įmonės susijusios kooperavimo ryšiais. Netolygi, neritmiška produkcijos gamyba kenkia įmonės darbo rėžimui, įvyksta prastovos dėl įmonės kaltės. Jų apmokėjimas didina gamybos išlaidas ir taip mažina pelną. Ritmingumui įtakos turi darbo, materialinių ir finansinių išteklių racionalus paskirstymas, visiškas gamybinių pajėgumų panaudojimas, geras planavimas bei darbo organizavimas. Norint nustatyti produkcijos gamybos ritmingumą, reikia kiekvienos dienos faktinę produkcijos gamybos apimtį palyginti su dienos užduotimi, numatyta pagal grafiką. Bendrą gamybos ritmingumą galima vertinti remiantis ritmingumo arba variacijos koeficientais. Taip pat analizuojant gaminamos produkcijos ritmingumą, svarbu ištirti gamybos ritmingumą pagal konkrečios produkcijos rūšis, natūrine išraiška, nes bendroji ir pagaminta produkcija vertine išraiška neatskleidžia struktūrinių ir kokybės pasikeitimų, susijusių su vienu gaminių kainų padidėjimu, o kitų sumažėjimu. Ritmingumo analizė natūrine išraiška pagal atskirus gaminius atskleidžia ne tik bendrą produkcijos gamybos apimtį, bet ir struktūrinius bei asortimentinius pasikeitimus palyginti su planu. (J.Mackevičius ir D.Poškaitė, 1998, 280p.) 2.5. Lūžio taškas Kiekvienas turto savininkas nepriklausomai nuo savo veiklos pobūdžio siekia gauti pelną ir kuo didesnę pelno masę. Todėl visada svarbu žinoti, kokias galimybes jis turi šiam tikslui pasiekti ir kokie veiksniai lemia pelningą veiklą. Įmonių vadovams bei firmų vadybininkams pasirinkti tinkamiausius sprendimus gali padėti pardavimų apimties, kaštų ir pelno funkcinės priklausomybės (PKP) analizė, dar vadinama lūžio taško analize. Atlikdami šią analizę, galime nustatyti tokią veiklos apimtį, kai pajamos yra lygios kaštams. Šis veiklos apimties lygis ir vadinamas lūžio tašku, o šis momentas vadinamas lūžio momento analize. (E.Buškevičiūtė ir I.Mačerinskienė, 1999, 103p.) Tai yra pastovių ir kintamų kaštų, pardavimų ir pelno tarpusavio priklausomybės tyrimo analitinis metodas. Už šio momento firmos veikla tampa nenuostolinga. Kai pardavimai viršija arba krenta žemiau lūžio momento, šis metodas parodo įmonės pelno arba nuostolio dydį. Lūžio momento analizė, parodo, kad firmos investicijų, ilgalaikį turtą, dydis gali stipriai veikti kaštų – pardavimų – pelno priklausomybę. Į pastovius kaštus įeina įmonės pastatų ir įrengimų nusidėvėjimas, nuomos mokesčiai, valdymo personalo darbo užmokestis ir bendros administracinės sąnaudos. Palūkanos juose neįvertinamos, kadangi tai yra finansinės išlaidos. Čia svarbu įmonės galimybės, bet ne finansinis turtas. Tiesioginiai ir kintami kaštai apima išlaidas įmonės darbininkų darbo užmokesčiui, medžiagoms, pardavimams. (Kauno Technologinis Universitetas, 1997, 101p.) 2.6. Santykiniai rodikliai Kad įmonė sėkmingai plėtotų savo veiklą, turi siekti gerinti svarbiausius finansinius rodiklius: pelningumą, mokumą, veiklos efektyvumą, pelną bei rizikos ir bankroto prognozavimą. Kadangi šiame darbe bus atlikta uždarosios akcinės bendrovės “Visateksas” ūkinės veikos analizė. Tai toliau bus ir kalbama detaliau apie kiekvieną rodiklį. Pelningumo analizė: pelnas yra labai svarbus įmonės veiklos rodiklis. Tačiau ne visada atspindintis įmonės veiklos efektyvumą. Norint tai įvertinti, įvairiais aspektais, reikia apskaičiuoti pelningumo rodiklius. Pelningumas yra pelno santykis su tam tikru įmonės veiklos rodikliu, turinčiu ryšį su pelnu. Pelningumo skaičiavimo metodika priklauso nuo pasirinktos veiklos sferos. Kadangi darbo autoriaus pasirinkta įmonė gamina produkciją, kuria vėliau parduoda, todėl bus kalbama apie tris pardavimo efektyvumų parodančius rodiklius. Skaičiuojant pardavimų efektyvumą, pasirinkus tam tikrus pelno ir nuostolio ataskaitos rodiklius, galima įvertinti pardavimų bendrąjį, įprastinės veiklos ir grynąjį pelningumą. Kiekvienas rodiklis yra apskaičiuojamas atitinkamą pelno rodiklį padalijus iš pardavimų sumos. Šie pelningumo rodikliai atspindi pardavimų efektyvumą įvairiose įmonės veiklos etapuose. Bendrasis pardavimų pelningumas atspindi ribinį įmonės pelningumą, susijusį su pagrindine jos veikla. Jis padeda kontroliuoti parduodamų prekių savikainą, taip pat parodo vadovų sugebėjimą parduoti savo pagamintą produkciją brangiau negu šių prekių ar paslaugų savikaina. Įprastinės veiklos pelningumas pagal, J.Mackevičių ir D.Poškaitę, apskaičiuojamas įprastinis veiklos pelnas padalijus iš pardavimų. Šis rodiklis apibūdina pardavimų pelningumą iki mokesčių išskaitymo, todėl atspindi įmonės įprastinės veiklos efektyvumą ir vadovų veiklą, kuriant pelną iki mokesčių išskaitymo. Grynasis pelningumas, apskaičiuojamas kaip grynojo pelno santykis su pardavimų suma. Tai rodiklis, parodantis, ar pelningas yra pardavimų procesas, ar ne. Taigi pelningumo rodikliai yra aktualūs ir reikšmingi ne tik įmonės vadovams, bet ir išoriniams analitinės informacijos vartotojams, kurie skolina lėšas ar teikia materialinius išteklius. (J.Mackevičius ir D.Poškaitė, 1998, 137p.) Kitas svarbus santykinis rodiklis – trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo (kitų autorių, pvz., vadinamas likvidumo) rodiklis, parodantis įmonės finansinę būklę ir skiriasi nuo įmonės veiklos efektyvumą apibūdinančio pelningumo. Pagal R.Wilson ir G.MeHugh, pelningumas yra labai svarbus įmonės veiklos rodiklis, o mokumas – tai priemonė, padedanti atlikti įmonėje tokius pakeitimus, kurie sąlygoja jos pelningumą. Taigi įmonės mokumas tai sugebėjimas turimomis mokėjimo priemonėmis apmokėti įsipareigojimus. Tam, kad galėtų atsiskaityti su klientais, kreditoriais bei už kitus įsipareigojimus, įmonė turi turėti ne tik grynųjų pinigų, bet ir likvidų turtą, kurį galėtų greitai paversti pinigais. Įmonė yra laikoma moki, kai nagrinėjamu laikotarpiu turi ne mažiau mokėjimo priemonių negu įsipareigojimų. Likvidumo rodikliai yra išskiriami į trumpalaikius ir ilgalaikius. Iš trumpalaikių mokumo rodiklių svarbiausias yra grynasis apyvartinis kapitalas, parodantis įmonės trumpalaikio turto absoliutų likvidumą – trumpalaikį mokumą, t.y. kokia suma mokėjimo priemonės didesnės už trumpalaikius įsipareigojimus. Nes nuo apyvartinio kapitalo priklauso įmonės galimybės plėsti gamybą, vykdyti savo įsipareigojimus, būti konkurencinga. Bendrojo trumpalaikio mokumo (padengimo) koeficientas parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais, t.y. kiek kartų trumpalaikis turtas didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo didesnis šis santykis, tuo artimiausiu metu saugesnė situacija, mažesnis už 1.0 santykis rodo, kad net esant geroms ilgalaikėms perspektyvoms išlieka didelė tiesioginio mokumo rizika. Pardavimų apmokėjimo koeficientas parodo pardavimų proceso sėkmingumą apmokėjimo prasme. Jis parodo, kuri parduotų prekių dalis apmokama ir kiek tenka likvidžių mokėjimo priemonių pardavimų litui. Ilgalaikio mokumo rodikliai skaičiuojami norint parodyti įmonės finansavimo šaltinius ir skolų vaidmenį tam finansavimui, palūkanų sumokėjimo greitį, kapitalo išlaidas ir pinigų srautų skoloms apmokėti bei kitą. Vienas iš daugybės ilgalaikio turto mokumo rodikliu yra skolų grąžinimo trukmė, parodanti per kiek metų įmonė grąžins skolas. Jis svarbus tiek įmonių vadovams, tiek skolintojams. (J.Mackevičius, D.Poškaitė, 1998, 176p.) Nagrinėjant finansinius rodiklius svarbu įvertinti ir veiklos efektyvumą, kurį garantuoja pinigų srautas, aprūpindamas gamybos ar paslaugų procesą mobiliausiomis mokėjimo priemonėmis – pinigais. Tačiau labai retai pakanka pinigų, kuriais tam tikrą laikotarpį finansuojant gamybos procesą, tenkinti gamybos poreikius; ir atvirkščiai, retai pinigai, gauti iš pardavimų, kompensuoja gamybos išteklių išlaidas, patirtas per ataskaitinį laikotarpį gamybos proceso metu. Todėl svarbu ne tik stebėti, bet ir valdyti lėšų apytakos procesus bei siekti jų efektyvumo. Taigi efektyvumas, pagal J.Mackevičių ir D.Poškutę, suprantamas kaip racionalus lėšų gamybos rezultatas, t.y. greitas gamybos proceso ciklas, kurio metu ne tik sukuriamas pelnas, bet ir pinigų srautai, reikalingi gamybos proceso tęstinumui palaikyti. Atsižvelgiant į santykinių veiklos efektyvumo rodiklių turinį jie yra suskirstomi į išlaidų lygio, trumpalaikio turto apyvartumo ir ilgalaikio turto apyvartumo rodiklių grupes. Veiklos sąnaudos 1 pardavimų litui parodo įmonės tam tikros veiklos (gamybinės, pardavimų, paslaugų, administravimo ir kt.) išlaidų lygį arba kiek tam tikrų išlaidų tenka vienam pardavimų litui. Netiesiogiai atspindi tos veiklos pelningumą. Šis rodiklis yra priskiriamas išlaidų lygio rodiklių grupei. Trumpalaikis turto apyvartumas kartais parodo trumpalaikio turto atnaujinimą per metus kartais. Atsargų ir trumpalaikio turto santykis parodo atsargų lyginamąjį svorį bendrojo turto sumoje. Pastarieji rodikliai yra priskiriami trumpalaikio turto apyvartumo grupei. (J.Mackevičius, D.Poškaitė, 1998, 233p.) Finansinėje analizėje taip pat svarbu įvertinti trumpalaikį ir ilgalaikį turtą. Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuriuo įmonė disponuoja ne ilgiau kaip vienerius metus. Jam priklauso: atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys, per vienerius metus gautinos sumos, investicijos ir terminuoti indėliai, grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje bei kt. Kiekviena įmonė nepriklausomai nuo jos veiklos pobūdžio turi būti apsirūpinusi trumpalaikiu turtu, kad galėtų plėtoti savo veiklą. Taigi trumpalaikis turtas yra vienas iš būtinų įmonės gamybos išteklių, be kurių ji negali funkcionuoti. Todėl, analizuojant trumpalaikį turtą, labai svarbu nustatyti: ar įmonė pakankamai juo apsirūpinusi, ar sistemingai papildo visus būtinus trumpalaikio turto išteklius. Taip pat svarbu išanalizuoti efektyvumo rodiklius, parodandžius ne tik konkrečių trumpalaikio turto elementų kiekį (vertine išraiška), tenkantį vienam pardavimų litui, bet ir jų apyvartumą dienomis, t.y. jų buvimo įmonėje trukmę. Analizuojant svarbu ieškoti būdų kaip taupiau naudoti materialines atsargas, trumpintį jų bivimo įmonėje laiką, paspartintį apyvartinio kapitalo apyvartumą. Dėl šios priežasties darbo autorė apibudins šiuos rodiklius: Trumpalaikis turtas / Pardavimai, žaliavų ir medžiagų buvimo atsargose laikas, Pagaminta produkcija / pardavimai. Trumpalaikis turtas / Pardavimai – šis rodiklis parodo ,kiek trumpalaikio turto tenka vienam pardavimų litui, t.y. trumpalaikio turto apyvartumą. Kuo šis rodiklis yra mažesnis tuo geriau, nes įmonė su mažesniu trumpalaikio turto kiekiu gali uždirbti didesnias pajamas. Žaliavų ir medžiagų buvimo atsargose laikas, atspindi per kiek laiko atsargas galima paversti grynaisiai pinigais.Šis rodiklis, kaip ir anksčiau aptartas, įmoniai yra palankesnis kai jo rezultatas, išreikštas procentais yra mažesnis palyginus su praėjusiais metais. Pagaminta produkcija / Pardavimai – šis rodiklis parodo kiek procentų pagamintos produkcijos tenka vienam pardavimų litui. (J.Mackevičius, D.Poškaitė, 1998, 256p.) Ilgalaikis turtas – tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Ilgalaikis turtas turi svarbią reikšmę įmonės ūkinei gamybinei bei komercinei veiklai organizuoti ir plėtoti, nes sudaro didžiausią lyginamąjį svorį įmonės turto sudėtyje. Ši turto rūšis yra skirstoma į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį. Kadangi kuriant materialines gėrybes tiesiogiai dalyvauja materialinis turtas, tai jo analizei skiriama daugiausia dėmesio. Ilgalaikio materialiojo turto naudojimą apibūdina bendrieji ir specialieji, arba technologinių įrengimų naudojimo, rodikliai. Svarbiausi yra bendrieji rodikliai, apibūdinantys įmonės gamybinių pajėgumų panaudojimą bei ilgalaikio materialiojo turto panaudojimo efektyvumo rodikliai, iš kurių darbe bus nagrinėjami ilgalaikio turto grąžos, turto imlumo ir darbo aprūpinimo ilgalaikiu materialiniu turtu rodikliai. Ilgalaikio turto grąžos rodiklis parodo pagamintos produkcijos kiekį (vertę), tenkančią vienam arba 100 Lt ilgalaikio materialiojo turto. Šis rodiklis yra bendriausios ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumo rodiklis. Turto imlumas parodo ilgalaikio materialiojo turto kiekį, tenkantį vienam pagamintos produkcijos litui. Jis yra atvirkštinis turto grąžos rodiklis ir apibūdina įmonės apsirūpinimą ilgalaikiu materialiuoju turtu ir jo naudojimą. Darbo aprūpinimo ilgalaikiu materialiuoju turtu rodiklis parodo, kiek ilgalaikio materialiojo turto tenka vienam darbininkui. (J.Mackevičius, D.Poškaitė, 1998, 283p.) Įmonės ūkinės komercinės veiklos vertinimo kriterijus yra finansinis rezultatas (pelnas arba nuostolis). Praktikoje daug dėmesio skiriama pelnui įvertinti, jį veikiantiems veiksniams apskaičiuoti bei finansinių rodiklių analizei, mažiau reikšmės teikiant gamybos rodiklių analizei. Tačiau pelno dydį dažniausiai sąlygoja gamybos veiksniai, su kuriais jis nepaprastai glaudžiai susijęs. Todėl atliekant pelno analizę, būtina atlikti išsamią visų įmonės ūkinį komercinę veiklą apibūdinančių rodiklių analizę. Pelnui įtakos turi daugybė veiksnių, kuriuos atskleidus galima prognozuoti įmonės ateitį. Šie veiksniai yra skirstomi į vidaus ir išorės. Prieš pradedant nagrinėti pelną lemiančius veiksnius reikia išsiaiškinti pelno sudėtį. Pelno (nuostolio) ataskaita yra sudaroma taip, kad galima būtų galima nustatyti pelną, gautą iš įprastinės veiklos, kuri vyksta įmonėje ar jos padalinyje ir yra susijusi su įmonės pagrindine veikla. Taigi įprastinės veiklos pelną sudaro daugybė elementų, kurie įvairiose verslo veiklos srityse ar ūkio šakose gali atlikti kitokį vaidmenį, pavyzdžiui, gamybinio pobūdžio įmonė didžiausią pelną gaus iš produkcijos gamybos ir jos realizacijos, o investicinė akcinė bendrovė – iš finansinės ir investicinės veiklos. Vienas iš svarbiausių įprastinės veiklos pelno elementų yra bendrasis pelnas, nes jo kitimą lemiantys veiksniai turi įtakos ne tik įprastinės veiklos pelnui bet ir grynajam įmonės veiklos pelnui. Grynojo pelno dydžiui didžiausią įtaką turi pelno mokestis. Darbe pirmiausia bus aptarti vidaus veiksnius, nes jie susiję su visais įmonės ūkiniais-gamybiniais planais, materialiniais ištekliais, kuriais įmonė disponuoja nagrinėjamu laikotarpiu. Nuo to, kaip įmonės vadovai sugeba nustatyti jų poveikį pelnui ir tinkamai jais naudotis valdydami gamybos ir realizavimo procesus, priklauso įmonės pelno dydis ir jo kitimo tendencijos. Išorės veiksniai yra labiau makroekonominio pobūdžio, susiję su politiniais, teisiniais, visuomeniais, kultūriniais, techniniais, ekonominiais procesais. Jie daro įtaką įmonės plėtotei. Įmonės ūkinę veiklą, o kartu ir finansinį rezultatą veikia valstybės ūkinė politika, jos ekonominė sistema, vietinės veiklos sąlygos bei nagrinėjamos įmonės produkcijos paklausa. Taigi visi šie veiksniai formuoja vienokį ar kitokį finansinį rezultatą, t.y. jie padidina arba sumažina įmonės efektyvią veiklą, rinkos sąlygomis. Pelno analizės rodiklis – pelno paskirstymo analizė, nes labai svarbu kruopščiai išanalizuoti nepaskirstyto pelno sumą, be to, tikslinga apskaičiuoti nepaskirstyto pelno koeficientą. Nepaskirstyto pelno rodiklio vertinimas priklauso nuo investuotojų interesų. (J.Mackevičius, D.Poškaitė, 1998, 414p.) Išvystytos rinkos sąlygomis kiekvienas verslas patiria didesnę ar mažesnę riziką. Nė viena įmonė nėra garantuota, kad jos paslaugos nuolat turės paklausą, kad dėl paklausos svyravimų privalės keisti veiklos apimtį, atleisti darbuotojus, daryti papildomas išlaidas ir panašiai. Įmonės vadovai, siekdami didesnio pelno, imasi rizikingos veiklos, o nenorintys rizikuoti dažniausiai merdi arba, neišlaikę konkurencijos, bankrutuoja. Įmonės bankroto užuomazgas bei jo grėsmę galima pastebėti analizuojant jos finansinių ataskaitų duomenis, rodiklių dinamiką, finansinių rezultatų absoliučius pakeitimus, taikant santykinius finansinius rodiklius. Taigi, apsisaugoti nuo bankroto galima atliekant jos finansinę analizę. Bankroto grėsmę rodo pastovus veiklos nuostolingumas, partnerių atsisakymas teikti komercinį kreditą, dažnai nesėkmingi bandymai gauti bankų kreditus, apyvartinio kapitalo trūkumas. Apskaičiuojant bankroto tikimybės prognozavimą plačiai yra taikomas E.I.Altmomo modelis, kuris dar vadinamas zeto modeliu. Pradžioje buvo daroma prielaida, kad įmonės bankrotą galima prognozuoti dviem rodikliais: likvidumo koeficientu ir finansinės priklausomybės koeficientų, tačiau vėliau pastebėta, kad tai yra netikslus, ne atsižvelgiama į tokius svarbius rodiklius kaip pelningumas, rentabilumas, aktyvų apyvartumas ir pan. Todėl dabar kreditingumo indeksas (Z) apskaičiuojamas pagal penkis svarbiausius rodiklius: aktyvų pelningumas, aktyvų grąža, nuosavo kapitalo padengimas, grynasis turto pelningumas, nuosavų apyvartinių lėšų dalis aktyvuose. Kritinė indekso reikšmė, remiantis statistinės atrankos taisyklėmis, sudaro 2,675. Taigi, jei Z2,675, įmonės finansinė būklė yra stabili. Taip pat yra apskaičiuotos ir tikimybinės bankroto ribos: Z = iki 1,8 Nuo 1,8 iki 2,7 Nuo 2,71 iki 2,9 Daugiau nei 3,0 Labai didelė Didelė Įmanoma Labai nedidelė (D.Šlekienė ir I.Klimavičienė, 2000, 94p.) Šioje dalyje išvardintų finansinių rodiklių pritaikymas praktikoje bus pateiktas sekančioje darbo dalyje. 3. UŽDAROS AKCINĖS BENDROVĖS “VISATEKSAS” FINANSINĖ ANALIZĖ Šioje darbo dalyje bus praktiškai analizuojami ankstesnėje dalyje aptarti įmonės ūkiniai analizei įtakos turintys veiksniai: lūžio taškas, asortimentas, ritmingumas, pelningumo, mokumo, veiklos efektyvumo, trumpalaikio ir ilgalaikio turto, pelno rodikliai bei bankroto prognozavimas. Šiems rodikliams apskaičiuoti bus naudojami duomenys iš UAB “Visateksas” 2001-2002 metų pelno (nuostolio), pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos, balanso bei 2002 metų juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaitos. Šios ataskaitos pateiktos prieduose (žiūrėti 1 PRIEDAS, 2 PRIEDAS, 3 PRIEDAS, 4 PRIEDAS). 3.1. Gaminių asortimento analizė Ūkinės veiklos asortimentas planuojamas natūrine ir vertine išraiška. Dabar darbo autorė pateiks uždaros akcinės bendrovės “Visateksas” produkcijos asortimento planavimą natūrine išraiška, kuris pateiktas 1 lentelėje, bei vertine išraiška, žiūrėti 2 lentelę. Produkcijos asortimentas atliekamas todėl, kad jis apibūdina įmonės “Visateksas” gaminamos produkcijos visumą jos įvairovės požiūriu. “Visateksas” gamina įvairią produkciją pagal paskirtį, pvz.: viršutinis trikotažas (mot., vyr.), apatinis trikotažas (mot., vyr.), bei vaikiškas trikotažas. Vieni iš šių gaminių yra brangesni, kiti pigesni, t.y. vieni pelningesni, kiti – ne. Dėl šios priežasties ir yra atliekama asortimento plano įvykdymo analizė. 1 lentelė UAB “Visateksas” gaminių asortimento planavimas natūrine išraiška Eil. Nr. Trikotažo gaminiai (modelis) Planuota per metus (vnt.) Faktiškai pagaminta Per diena vnt. Per metus vnt. 1. Vyriški marškinėliai (B1612) 60000 909 60000 2. Vyriški marškinėliai (1343) 44000 1000 44000 3. Vyriški marškinėliai (1341) 25000 1136 25000 4. Moteriškos trumpikės (3323) 40000 909 40000 5. Šliaustiniai (6598) 30008 1364 30008 6. Moteriški džempeliai (A1143) 15004 1364 15004 7. Vaikiškos palaidinės (C1000) 30000 1364 30000 8. Palaidinės mergaitėms (996) 25000 1136 25000 9. Trumpikės berniukams (6671) 20000 1818 20000 10. Vyriški džemperiai (2300) 10439 - - Iš viso 299151 2954 289012 Kaip matoma iš 1 lentelės, t.y. iš gaminių asortimento planavimo natūrine išraiška, įmonė “Visateksas” per metus pagamina faktiškai tik tiek kiek yra planuota. Taigi ši įmonė neviršija plano dėl to, kad ji gamina pagal užsakymus. Kaip jau buvo minėta yra atliekamas ir asortimento planavimas vertine išraiška. Tai parodyta 2 lentelėje. 2 lentelė UAB “Visateksas” gaminių asortimento planavimas vertine išraiška Eil. Nr. Trikotažo gaminiai (modelis) Planuota Apyskaita Plano įvykdymo procentas Vnt. Lt. Vnt. Lt. 1. Vyriški marškinėliai (B1612) 60000 93000 60000 93000 100 2. Vyriški marškinėliai (1343) 44000 67630 44000 67630 100 3. Vyriški marškinėliai (1341) 25000 37500 25000 37500 100 4. Moteriškos trumpikės (3323) 40000 50000 40000 50000 100 5. Šliaustiniai (6598) 30008 52514 30008 52514 100 6. Moteriški džempeliai (A1143) 15004 30008 15004 30008 100 7. Vaikiškos palaidinės (C1000) 30000 52500 30000 52500 100 8. Palaidinės mergaitėms (996) 25000 41250 25000 41250 100 9. Trumpikės berniukams (6671) 20000 33000 20000 33000 100 10. Vyriški džemperiai (2300) 10439 20878 - - 0 Iš viso 299151 478280 289012 457402 90 Kaip matyti iš pirmos ir antros lentelių, kad faktiškai įmonė “Visateksas” pagamino tiek kiek buvo planuota, t.y. planą įvykdo 100 proc., išskyrus vyr. džemperius, kurių visai negamino 2002 m., nes ši uždara akcinė bendrovė gamina produkciją pagal užsakymus, kuriuos gauna iš akcinės bendrovės “Utenos trikotažas”. Dėl šios priežasties “Visateksass” paginama produkcija sandėlyje nesikaupia. O tai įtakoja ir plano vykdimą, todėl bendrasis įmonės “Visateksas” plano įvykdymas 2002 m. siekia tik 90 procentų. 3.2. Gamybos ritmingumo analizė Kiekviena įmonė užsiimanti gamyba atlieka gamybos ritmingumo analizę, nes ritmingumas parodo produkcijos gaminimo per mėnesį tolygumą, laikantis grafiko. Produkciją galima tiekti tolygiai, jeigu ritmingai organizuojama gamyba, visiškai ir tolygiai išnaudojamas gamybinis pajėgumas, t.y. be sutrikimų. Kadangi UAB “Visateksas” gamina trikotažo gaminius, tai yra atliekamas ir ritmingumas. Todėl darbo aurotė 3 lentelėje pateiks UAB “Visateksas’ gamybos ritmingumo analizę. Šiai analizei atlikti darbo autorė naudojo 2001metų ir 2002 metų kiekvieno mėnesio pinigų srautus, gautus už parduotą produkciją. Tai pateikta 5 PRIEDAS. 3 lentelė UAB “Visateksas” gamybos ritmingumas Dekados Trikotažo gaminių gamyba Lyginamoji dalis Pagal planą Lt. Pagal apyskaitą Lt. Pagal planą Lt. Pagal apyskaitą Lt. Pirmosios 131128 131128 27,4 28,7 Antrosios 176927 176927 37,0 38,7 Trečiosios 170225 170225 35,6 32,6 Iš viso per metus 478280 478280 100 100 Iš 3 lentelės pateiktų duomenų matyti, kad įmonė “Visateksas” dirbo neritmingai. Nėra viršytas gamybos planas, o tai ir negarantuoja ritmingos gamybos. Tam, kad apibendrintume gamybos ritmingumo rodiklį darbo autorė apskaičiavo ritmingumo koeficientą, rodantį gaminio, pagaminto nepažeidžiant grafiko, lyginamąją dalį. Šis rodiklis bus apskaičiuotas naudojantis 4 lentelės duomenimis. 4 lentelė UAB “Visateksas” produkcijos gamyba (tūkst. Lt.) Dekados Trikotažo gaminių gamyba Pagal planą Faktiškai Plano ribose Pirmosios 131,128 131,128 131,128 Antrosios 176,927 176,927 176,927 Trečiosios 170,225 149,347 149,347 Iš viso per metus 478,280 457,402 457,402 Ritmingumo koeficientas yra lygus 95,6% (457402 * 100 / 478280). Šis koeficientas parodo, kad 95,6% visos produkcijos yra pagaminta pagal dekadinį grafiką. Jeigu įmonė būtų dirbusi ritmingai, tai jos gamybos mastas būtų didesnis 21044,32 Lt. Tai darbo autorė apskaičiavo taip: 100% - 95,6% = 4,4% (478280 * 4,4) / 100 = 21044,32 Lt. Šios įmonės ritmingumas yra pažeistas dėl užsakymų netolygumo. 3.3. Lūžio taškas Lūžio momento analizė nustato tašką (lūžio tašką), kuriame realizacijos apimtis susilygina su kintamais kaštais, o toliau jau gaunamas pelnas. UAB “Visateksas” lūžio taškas yra pavaizduojamas grafiškai remiantis 5 lentelės duomenimis. 5 lentelė Lūžio taško lentelė Parduodamos produkcijos kiekis vnt. 289012 Vieneto pardavimo kaina Lt./vnt. 1,58 Gauta pardavus Lt. 457402 Vieneto pagaminimo kaina Lt./vnt. 0,91 Kintamos išlaidos Lt. 262840,8 Pastovūs kaštai Lt. 85580,2 Visos išlaidos Lt. 348421 Pelnas (nuostolis) 108981 Lūžio tašką darbo autorė apskaičiuos naudodamasi šia formule: Q = F / (P – V) Kurioje: F – pastovūs kaštai; P – vieneto pardavimo kaina Lt./vnt. V – vieneto pagaminimo kaštai Lt./vnt. Q = 85580,2 / (1,58 – 0,91) = 127731,6 ~ 127732 vnt. 1.pav. Lūžio taško momentas Iš lūžio taško grafiko yra matoma, kad UAB “Visateksas” gamybos kaštai sutaptų su pajamomis reikia pagaminti127732 vnt. trikotažo gaminių. Tai, palyginus su pagamintos produkcijos apimtimi per metus, sudaro tik 44,2% [(127732 / 289012) * 100]. Todėl galima galima padaryti išvada, kad įmonei nuostolių rizika yra maža. Tačiau iš lūžio momento grafiko matyti, kad yra per dideli pastovūs kaštai. 5 Finansinės analizės santykiniai rodikliai Pirmiausia bus kalbama, kaip ir antroje šio darbo dalyje, pelningumo rodiklius, iš kurių darbo autoriaus bus analizuojami: bendrasis pardavimų pelningumas, įprastinės veiklos pelningumas bei grynasis pardavimų pelningumas. 1. Bendrasis pardavimų pelningumas = Bendrasis pelnas / Pardavimai. 2001 metais: 105021 / 478280 = 0,219. 2002 metais: 108981 / 457402 = 0,238. Taigi atlikus skaičiavimus yra matoma,kad bendrasis pardavimų pelningumas, parodantis ribinį pardavimų pelningumą, per metus išaugo 1,9 proc. (nuo 21,9 proc. Iki 23,8 proc.). tam įtakos turėjo pardavimų sumažėjimas 20878 Lt., savikainos sumažėjimas 24838 Lt., bei bendrojo pelno padidėjimas 3960 Lt. 2. Įprastinės veiklos pelningumas = Įprastinės veiklos pelnas / Pardavimai. 2001 metais: 106066 / 478280 = 0,222. 2002 metais: 109951 / 457402 = 0,24. Kaip ir bendraisi, taip ir įprastinės veiklos pelningumas 2002 m.yra didesnis negu 2001 m. Tai nulėmė įprastinės veiklos pelno padidėjimas 2002 metais, noprs tuo tarpu pardavimų pajamos buvo mažesnės. 3. Grynasis pardavimų pelningumas = Grynasis pelnas / Pardavimai. 2001 metais: 90686 / 478280 = 0,1896. 2002 metais: 93458 / 457402 = 0,204. Kaip buvo anksčiau minėta, apie bendrojo pelno 2002 m. padidėjimą 3960 Lt. Dėl šios priežasties išaugo ir grynosis pelnas 2772 Lt., nors ir mažiau negu bendrasis pelnas. O tuo tarpu pardavimų pajamos sumažėjo. Tačiau tai nesukliudė išaugti grynojo pelno pelningumui, kuris 2002 m. – 20,4 proc., o 2001 m. 18,96 proc. Taigi išnagrinėjus UAB “Visateksas” pelningumo rodiklius galima pasakyti, kad įmonė dirba pelningai, nes apskaičiuoti pelningumo rodikliai 2002 metais yra didesni už 2001 metų pelningumo rodiklius. Trumpalaikio ir ilgalaikio turto mokumo analizė: jos metu bus analizuojamas grynasis apyvartinis kapitalas, bendrojo trumpalaikio turto mokumo koeficientas, pardavimų apmokėjimo koeficientas bei skolų grąžinimo trukmės rodiklis. Jiems apskaičiuoti duomenys yra imami iš įmonės “Visateksas” balanso bei pelno (nuostolio) ataskaitos. 1. Grynasis apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai. 2001 metai: 131041 – 24540 = 106501 Lt. 2002 metai: 110447 – 14604 = 95843 Lt. Kaip matyti iš rezultatų 2002 metais sumažėjo grynasis apyvartinis kapitalas. Tam įtakos turėjo trumpalaikio turto sumažėjimas 20594 Lt. Bei trumpalaikių įsipareigojimų sumažėjimas 9936 Lt. 2. Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas = Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai. 2001 metai: 131041 / 24540 = 5,34 2002 metai: 110447 / 14604 = 7,56 Aptariant grynojo apyvartumo rodiklį buvo minėta, kad trumpalaikis turtas 2002 metais sumažėjo. Tačiau skaičiuojant bendrąjį trumpalaikio mokumo koeficientą darbo autorė pastebėjo, kad jis 2002 metais išaugo iki 7,56 (praėjusiais metais buvo tik 5,34). Tai rodo, kad trumpalaikis turtas 2002 metais yra 7,56 karto didesnis už trumpalaikius įsipareigojimus. 3. Pardavimų apmokėjimo koeficientas = (Pinigai + Gautinos sumos – Trumpalaikės skolos) / Pajamos iš pardavimų. 2001 metais: 102154 + 16363 – 24540 / 478280 = 0,196 2002 metais: 65924 + 26565 – 14604 / 457402 = 0,17 Šį rodiklį, darbo autorius pasirinko, todėl, kad jis parodo kuri parduotų prekių dalis apmokama ir kiek tenka likvidžių mokėjimo priemonių pardavimų litui. 2002 m. įmonė “Visateksas” pardavimų apmokėjimo koeficiento rodiklis sumažėjo 0,026, t.y. nuo 0,196 iki 0,17. Tai reiškia, kad sumažėjo ir likvidžių mokėjimo priemonių kiekis pardavimų litui, o tai nulėmė pinigų, trumpalaikių skolų ir pajamų iš pardavimų sumažėjimas. 4. Skolų grąžinimo trukmė = Visi įsipareigojimai – Grynieji pinigai / Pinigų srautai iš įmonės veiklos. 2001 metais: 24540 – 102154 / 479325 = -0,162 2002 metais: 14604 – 65924 / 458372 = -0,112 Šis rodiklis atspindi per kiek metų įmonė grąžins skolas. Kadangi UAB “Visateksas” turi tik trumpalaikius įsipareigojimus, tai ir šie rodikliai yra minusiniai, t.y. nesiekia vieneto. Šis rodiklis 2002 m. padidėjo, nors sumažėjo ir įsipareigojimai, ir grynieji pinigai bei pinigų srautai iš įmonės veiklos. Įmonės veiklos efektyvumo analizės metu darbo autorius analizavo šiuos UAB “Visateksas” veiklos efektyvumo įvertinimo rodiklius: veiklos sąnaudos 1 pardavimų litui, trumpalaikio turto apyvartumas kartais bei atsargų ir trumpalaikio turto santykį. Šiems rodikliams apskaičiuoti darbo autorė naudojosi pelno (nuostolio) ataskaitos ir balanso duomenimis. 1. Veiklos sąnaudos 1 pardavimų litui = Veiklos sąnaudos / Pardavimai. 2001 metais: 373259 /478280 = 0,7804 2002 metais: 348421 / 457402 = 0,7617 Darbo autorė pasirinko šį rodiklį todėl, kad jis parodo kiek išlaidų tenka vienam pardavimų litui centais ir procentais. Šioje įmonėje šis rodiklis geresnis yra 2002 m., nes išlaidos 1 pardavimų litui sumažėjo 1,87%, t.y. norint uždirbti 1 pardavimų litą reikia išleisti 0,76 Lt. Todėl galima pasakyti, kad 2002 metais lėšų gamybos procese cirkuliavimas yra racionalesnis negu 2001 m. 2. Trumpalaikio turto apyvartumas kartais = Pardavimai / Trumpalaikis turtas 2001 metais: 478280 / 131041 = 3,65 ~ 4 2002 metais: 457402 / 110447 = 4,14 ~ 4 Šis rodiklis parodo, kad uždara akcinė bendrovė ”Visateksas” trumpalaikį turtą per metus atnaujina keturis kartus. 3. Atsargų ir trumpalaikio turto santykis = Atsargos / Trumpalaikis turtas 2001 metais: 12524 / 131041 = 0,0956 2002 metais: 17968 / 110447 = 0,1627 Kaip matyti iš skaičiavimų 2002 m. atsargos sudarė 16,27% bendrojo turto, o 2001 m. tik 9,56%. Taigi per metus atsargų padaugėjo 6,71%. Darbo autorė analizuodama įmonės “Visateksas” veiklos efektyvumą pasirinko šiuos rodiklius, nes jie parodo ar yra racionalus lėšų gamybos proceso cirkuliavimas, duodantis teigiamą gamybos rezultatą. Trumpalaikis turtas: šiuo momentu buvo atlikta įmonės “Visateksas” trumpalaikio turto efektyvumo analizė, kurios metu darbo autorė apskaičiavo rodiklius, parodančius kiek trumpalaikio turto procentais tenka 1 pardavimų litui, žaliavų ir medžiagų buvimo atsargose laiką, kiek procentų pagamintos produkcijos tenka 1 pardavimų litui. Skaičiuojant šiuos rodiklius duomenys buvo imami iš 2001-2002 metų pelno (nuostolio) ataskaitos ir balanso. 1. Trumpalaikis turtas / Pardavimai 2001 metais: 131041 / 478280 = 0,274 2002 metais: 110447 / 45402 = 0,241 2002 metais trumpalaikio turto vienam pardavimų litui teko mažiau negu 2001 m. 3,26%. Taip atsitiko dėl to, kad 2002 m. sumažėjo trumpalaikio turtas 20594 Lt. Bei pardavimų suma pakito nuo 478280 Lt. Iki 457402. 2. Žaliavų ir medžiagų buvimo atsargose laikas = Žaliavos ir medžiagų atsargos / Vidutinė dienos pirkimų suma 2001 metais: 12524 / 1022,63 = 12 (dienų) 2002 metais: 17965 / 954,58 = 19 (dienų) Šis rodiklis atspindi kiek laiko žaliavos ir medžiagos yra laikomos atsargomis, t.y. per kiek laiko jas pagima paversti grynaisiais pinigais. 2001 metais žaliavos ir medžiagos atsargomis buvo 12 dienų, o 2002 metais – 19 dienų. Tam įtakos turėjo 2002 m. užsakymų netolygumas. Darbo autorė, išanalizavusi 2002 metų kiekvieno mėnesio pardavimų pajamas, pastebėjo, jog gruodžio mėnesį įmonė “Visateksas” negavo pajamų, nes nesulaukė užsakymų iš AB “Utenos trikotažas”. 3. Pagaminta produkcija / Pardavimai 2001 metais: 299451 / 478280 = 0,6261 2002 metais: 289012 / 457402 = 0,6319 Darbo autorė išnalavizavusi įmonės ”Visateksas”pagamintos produkcijos ir pardavimų santykį, parodantį kiek procentų pagamintos produkcijos tenka vienam pardavimų litui, pastebėjo, kad 2001 ir 2002 metais šis santykis procentais yra koks pat, t.y. jis siekia 63%. Darbo autorė išanalizavusi įmonės “Visateksas” trumpalaikį turtą, gali pasakyti, kad 2002 m. trumpalaikio turto rodikliai yra mažesni nei 2001 m., išskyrus pagamintos produkcijos kiekį tenkanti vienam pardavimų litui. Ilgalaikis turtas: kaip buvo minėta antroje darbo dalyje, kad nagrinėjant ilgalaikį turtą svarbu atlikti ilgalaikio materialinio turto analizę. Todėl dabar ir bus aptarti įmonės “Visateksas” ilgalaikio turto grąžos, turto imlumo ir darbo aprūpinimo ilgalaikiu materialiniu turtu rodikliai. 1. Ilgalaikio turto grąžos = Bendroji produkcija / Ilgalaikis materialusis turtas 2001 metais: 478280 / 28985 = 16,5 2002 metais: 457402 / 46845 = 9,76 Darbo autorė pasirinko šį rodiklį dėl to, kad jis parodo bendriausią ilgalaikio materialiojo turto naudojimo efektyvumą, t.y. kiek pagamintos produkcijos vertine išraiška, tenka vienam arba 100 Lt. Ilgalaikio materialiojo turto. Nors 2002 m. ilgalaikis materialusis turtas padidėjo 17860 Lt., t.y. šiais metais jo vertė sudarė 46845 Lt., tačiau ilgalaikio turto grąžos rodiklis sumažėjo ir tebesiekia 9,76. tam įtakos turėjo bendrosios produkcijos sumažėjimas 20878 Lt. (nuo 478280 iki 457402 Lt.). 2. Turto imlumo rodiklis = Ilgalaikis materialusis turtas / Bendroji produkcija 2001 metais: 28985 / 478280 = 0,06 2002 metais: 46845 / 457402 = 0,1 Šis rodiklis buvo pasirinktas dėl to, kad apibūdina įmonės apsirūpinimą ilgalaikiu materialiuoju turtu bei jo naudojimą. Pagal pateiktus UAB “Visateksas” duomenis 2002 m. turto imlumo rodiklis išaugo iki 0,1. taip atsitiko todėl, kad padidėjo materialusis turtas, o bendroji produkcija sumažėjo. 2001 metų rodiklis įmonei buvo palankesnis, nes vienam pardavimų litui teko mažiau ilgalaikio materialiojo turto. 3. Darbo aprūpinimas ilgalaikiu materialiniu turtu = Materialusis turtas / Darbininkų skaičius 2001 metais: 28985 / 32 = 905,78 2002 metais: 46845 / 32 = 1463,91 Šis rodiklis atspindi kiek materialiojo turto tenka vienam darbininkui. Šioje įmonėje darbo aprūpinimo ilgalaikiu materialiuoju turtu rodiklis 2002 metais išaugo iki 1463,91 Lt. Tam įtakos turėjo materialiojo turto padidėjimas. 2002 metais įmonė “Visateksas” įsigijo naujas transporto priemones. Darbo autorė skaičiavo ilgalaikio materialiojo turto rodiklius, nes jie apibūdina įmonės gamybinių pajėgumų panaudojimą, o taip pat svarbu žinoti ir materialiojo turto panaudojimo efektyvumą. Pelno analizė – kaip matyti iš UAB “Visateksas” pelno (nuostolio) ataskaitos pelnas 2002 metais padidėjo 2772 Lt. (nuo 90686 (2001 m.) iki 93458 Lt.). tam įtakos turėjo pardavimų pajamos, kurios per metus sumažėjo 20878 Lt., ir parduotų prekių bei paslaugų savikaina, kuri per metus sumažėjo 24838 Lt., t.y. vidiniai veiksniai. Kaip matyti iš pateiktų duomenų pajamos ir savikaina 2002 metais buvo mažesnė negu 2001 m. Tačiau jų pokutis nėra vienodas, t.y. sumažėjo nevienodomis pinigų sumomis. UAB “Visateksas” išoriniai veiksniai, darantys įtaką pelnui, yra susiję su užsakovu AB “Utenos tirkotažas”. Nes kaip jau buvo minėta ši įmonė gamina produkciją tik pagal užsakymus, kuriuos gauna iš AB “Utenos trikotažas”. Atliekant UAB “Visateksas” pelno analizę svarbu išnagrinėti įprastinės veiklos bei grynajį pelną. 1. Įprastinės veiklos pelnas = Bendrasis pelnas + Veiklos pelnas + kitos veiklos pelnas + Finansinės ir investicinės veiklos pelnas 2001 metais: 105021 + 1045 = 106066 Lt. 2002 metais: 108981 + 970 = 109951 Lt. Darbo autorė pasirinko įprastinės veiklos pelno rodiklį, nes jis atskleidžia įmonės pelningumą. 2002 metais įmonė gavo didesni įprastinės veiklos pelną, nors finansinė ir investicinė veikla sumažėjo. Pelno išaugimą nulėmė bendrojo pelno padidėjimas. Šio pelno padidėjimui įtakos turėjo parduotų prekių ir paslaugų savikainos sumažėjimas 2002 m. didesne pinigų suma negu sumažėjo pardavimai. 2. Grynasis pelnas = Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą – Pelno mokestis. 2001 metais: 106066 – 15380 = 90686 Lt. 2002 metais: 109951 – 16493 = 93458 Lt. Darbo autorė pasirinko šį rodiklį todėl, kad grynasis pelnas apibūdina įmonės ūkininkavimo rezultatą per ataskaitinį laikotarpį. Įmonės ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą yra toks pat kaip ir įprastinės veiklos pelnas. Šiai įmonei yra taikomas lengvatinis pelno mokestis 15%. Išaugus ataskaitinių metų pelnui prieš apmokestinimą išaugo ir grynasis pelnas. Atlikus pelno analizę galima pasakyti, kad įmonė “Visateksas” dirba pelningai. Kaip buvo minėta teorinėje dalyje svarbu išanalizuoti nepaskirstytą pelną. Todėl dabar bus apskaičiuotas įmonės “Visateksas” nepaskirstyto pelno koeficientas. 3. Nepaskirstyto pelno koeficientas = Grynasis pelnas – Visi dividentai / Grynasis pelnas 2001 metais: 96086 – 90000 / 96086 = 0,633 2002 metais: 93458 – 92000 / 93458 = 0,016 Atlikusi skaičiavimus darbo autorė pastebėjo, kad 2002 metais sumažėjo nepaskirstyto pelno koeficientas ir tebesiekia 0,02, o 2001 metais jis buvo 0,63. tam įtakos turėjo grynojo pelno 2002 metais sumažėjimas ir dividentų padidėjimas nelygiomis sumomis. Tai yra grynasis pelnas sumažėjo 2628 Lt., o dividentai padidėjo 2000 Lt. Atliekant įmonės ūkinės veiklos analizę svarbu yra apskaičiuoti ir įmonės bankroto prognozę. Darbo autorė UAB “Visateksas” bankroto prognozę skaičiavo naudodamasi Z modeliu. Z = 1,2 * (Apyvartinis kapitalas / Turtas) + 1,4 * (Nepaskirtytas pelnas / Turtas) + 3,3 * (Pajamos prieš palūkanas ir mokesčius / Turtas) + 0,6 * (Akcijų rinkos kaina / Įsipareigojimai) + 1,0 * (Pardavimų apimtis / Turtas). 2001 metais: Z = 1,2 * (106501 / 160026) + 1,4 * (91323 / 160026) + 3,3 * (106066 / 160026) + 0,6 * (0,1 / 24540) + 1,0 * (478280 / 160026) = 6,77 2002 metais: Z = 1,2 * (95843 / 157292) + 1,4 * (98525 / 157292) + 3,3 * (109951 / 157292) + 0,6 * (0,1 / 14604) + 1,0 * (457402 / 157292) = 6,82 Kaip buvo minėta antroje šio darbo dalyje nustatyta kritinė indekso Z reikšmė yra 2,675. Įmonės “Visateksas” Z koeficiento reikšmė 2001 m. buvo 6,77 o 2002 m. – 6,82. Iš čia matoma, kad abejais metais įmonės bankroto tikimybė yra labai žema, t.y. įmonės finansinė būklė – stabili. 2002 metų bankroto tikimybės sumažėjimo pagrindinis elementas yra įsipareigojimų sumažėjimas. Taip pat tai nulėmė ir apyvartinio kapitalo, turto bei pardavimų pajamų sumažėjimas. Apskaičiavimai parodo, kad įmonės vadovas bei invesatitoriai yra suinteresuoti tolesne bendrovės plėtra ir ateities perspektyvomis. O aukšti finansinių išteklių panaudojimo rodikliai tik patvirtina, jog savininkai sėkmingai investavo savo pinigus. Darbo autorė uždaros akcinės bendrovės “Visateksas” ūkinės veiklos analizės rodiklius pateikia 6 lentelėje (žiūrėti kitame lape). 6 lentelė UAB “Visateksas” ūkinės veiklos santykinių rodiklių suvestinė Eil. Nr. Rodiklis Mato vnt. 2001 m. 2002 m. 1. Pelningumo rodikliai 1.1. Bendrasis pardavimų pelningumas % 21,9 23,8 1.2. Įprastinės veiklos pelningumas % 22,2 24,0 1.3. Grynasis pardavimų pelningumas % 18,96 20,4 2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo rodikliai 2.1. Grynasis apyvartinis kapitalas Lt. 106501 95843 2.2. Bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas 5,34 7,56 2.3. Pardavimų apmokėjimo koeficientas 0,196 0,17 2.4. Skolų grąžinimo trukmė -0,112 -0,162 3. Įmonės veiklos efektyvumo rodikliai 3.1. Veiklos sąnaudos 1 pardavimų litui % 78,04 76,17 3.2. Trumpalaikio turto apyvartumas kartais Kartai 4 4 3.3. Atsargų ir trumpalaikio turto santykis % 9,56 16,27 4. Trumpalaikio turto rodikliai 4.1. Trumpalaikis turtas / Pardavimai % 27,4 24,14 4.2. Žaliavų ir medžiagų buvimo atsargose laikas Dienos 12 19 4.3. Pagaminta produkcija / Pardavimai % 63,0 63,0 5. Ilgalaikio turto rodikliai 5.1. Ilgalaikio turto grąža 16,5 9,76 5.2. Turto imlumas 0,06 0,1 5.3. Darbo aprūpinimas ilgalaikiu materialiuoju turtu Lt. 905,78 1463,91 6. Pelno rodikliai 6.1. Įprastinės veiklos pelnas Lt. 106066 109951 6.2. Grynasis pelnas Lt. 90686 93458 6.3. Nepaskirstyto pelno koeficientas 0,633 0,016 7. Bankroto tikimybė 6,77 6,18 Prie vidinių pelno veiksnių galima priskirti 2002 m. pardavimų pajamų ir parduotų prekių bei paslaugų sumažėjimą, o išoriniai pelno veiksniai yra susiję su užsakovu AB “Utenos trikotažas”. 4. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI Svarbu yra įvertinti kiekvienos įmonės ūkinę veiklą, t.y. atlikti įmonės finansinę analizę, nes ji: 1. padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus; 2. priimti optimalius valdymo sprendimus; 3. padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį bei ateities perspektyvas; 4. padeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimai yra tikslūs, pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus; 5. padeda atsakyti į klausimą, ar įmonė eina teisingu keliu; 6. svarbiausia – padeda nustatyti įmonės pelningumą ir jos plėtojimosi galimybes. Darbo autorė atlikusi UAB “Visateksas” finansinę analizę, gali teikti: 1. Kad įmonės gamybos kaštai sutaptų su realizacijos apimtimi reikia pagaminti 127732 vnt. trikotažo gaminių, t.y. lūžio taškas lygus 127732 vnt. Tai rodo, jog įmonė gamindama 127733 vienetą jau uždirba pirmuosius pelno litus, o “Visateksas” per metus pagamina 289012 vnt. trikotažo gaminių. 2. 2002 metais sumažėjo realizacijos pajamos bei pardauotų prekių savikaina, tačiau įmonės pelnas padidėjo. 3. UAB “Visateksas” neturi ilgalaikių įsiskolinimų, o trumpalaikiai įsiskolinimai per 2002 m. sumažėjo, tačiau sumažėjo ir trumpalaikis turtas. Bet įmonei tai dar nėra labai blogas padarinys, nes bendrasis trumpalaikio turto mokumo koeficientas per pastaruosius metus išaugo iki 7,56. 4. 2002 m. pailgėjo žaliavų ir medžiagų buvimo atsargose laikas iki 19 dienų, praeitais metais buvo 12 dienų. Tam įtakos turėjo 2002 metais gamybos neritmingumas. 5. 2002 m. įmonė dirbo neritmingai. Jeigu būtų dirbusi ritmingai savo realizacijos pajamas būtų padidinusi 21044,32 Lt. Tačiau gamybos neritmingumo priežastimi buvo užsakymų netolygumas. 6. 2002 m. įmonė neįvykdė vyriškų džemperių gamybos plano, nes nebuvo gauta užsakymų šiai produkcijai. 7. 2002 m. padidėjo įmonės ilgalaikis turtas, nes įmonė įsigijo naujų transporto priemomių. 8. 2002 m. padidėjo bankroto tikimybė nuo 6,77 (2001 m.) iki 6,18. tačiau įmonei artimiausiu metu (2-3 metų laikotarpyje) bankrotas dar negresia. NAUDOTA LITERATŪRA 1. Buškevičienė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. – K.: Technologija, 1998. 2. Buškevičienė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. – K.: Technologija, 1999. 3. Juozaitienė Z. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. – Šiauliai, 2000. 4. KTU. Įmonės finansų valdymas: Mokomoji knyga. – K.: Technologija, 1997. 5. Kvedaraitė V. Firmos finansinė analizė. – V.: Lietuvos informacijos institutas, 1997. 6. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. – Vilnius, 1998. 7. Martinkus Br., Žilinkas V. Ekonomikos pagrindai. – K.: Technolohija, 1997. 8. Obi Cyril Pat. Verslo finansų pagrindai. – K.: Technologija, 1998. 9. Smalenskas G. Įmonės finansų pradmenys: Mokomoji knyga ekonomikos studentams. – V.: Vilniaus universiteto spaustuvė, 2000. 10. Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. – K.: Technologija, 2000. PRIEDAI Prieduose yra pateiktos UAB “Visateksas” finansinės ataskaitos: balansas – 1 PRIEDAS, pelno (nuostolio) ataskaita – 2PRIEDAS, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita – 3 PRIEDAS, juridinių asmenų pelno mokesčio apyskaita – 4 PRIEDAS, bei pardavimų pajamos per mėnesį – 5 PRIEDAS. 5 PRIEDAS Pardavimų pajamos per mėnesį (Lt.) Mėnesiai Metai 2001 2002 Sausis 36016 36016 Vasaris 27091 27091 Kovas 34088 34088 Balandis 33933 33933 Gegužė 78915 78915 Birželis 47721 47721 Liepa 25987 25987 Rugpjūtis 24304 24304 Rugsėjis 78434 78434 Spalis 41233 41233 Lapkritis 29680 29680 Gruodis 20878 -

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!