Įmonės analizė: naftos produktų perpylimas, saugojimas AB "Klaipėdos nafta"

Po karo TSRS Vyriausybė, išanalizavusi naftos produktų eksporto kelius iš Rusijos gamyklų į Vakarų rinkas, geografiniu požiūriu tinkamesnius pripažino Klaipėdos uostą. 1956m. miesto valdžia pritarė Maskvos sprendimui steigti naftos bazę esamo naftos uosto teritorijoje ir skyrė 6ha sklypą. 1959m. lapkričio 27d. Klaipėdos naftos eksporto ir perpylimo bazė pradėjo savo veiklą – tą dieną priimtas pirmasis geležinkelio sąstatas iš Rusijos su mazuto cisternomis, o gruodžio 29d. iš Klaipėdos išplaukė pirmasis tanklaivis su naftos produktų kroviniu. Naftos produktai buvo atgabenami iš Jaroslavlio, Permės, Riazanės ir kitų naftos perdirbimo gamyklų.
Klaipėdos TSRS teritorijoje garsėjo kaip geriausiai dirbanti pagrindinė mazuto eksporto bazė. Pagal projektą galintis apdoroti 4,5mln. tonų naftos produktų, terminalas kasmet didino savo pajėgumus. Pavyzdžiui, 1982m. per Klaipėdą buvo eksportuota 6,4mln. tonų naftos produktų, o dar po kelerių metų pasiekta 10,8mln. tonų riba.
1982 metais buvo įrengta nauja technologinė linija „geležinkelis – tanklaivis“ pramoniniams tepalams perpilti. Tačiau visa kita terminalo įranga ilgus metus dirbo be kapitalinio remonto ir buvo fiziškai susidėvėjusi, neatitiko ekologinių reikalavimų. Todėl 1989m. Žaliųjų judėjimo reikalavimui buvo apribotas geležinkeliu pervežamo mazuto kiekis ir tuomet Maskvoje buvo numatyta skirti lėšų įmonės rekonstrukcijai.
XXa. Pradžioje naftos produktų poreikiai kasmet augo. Po to, kai 1916 metais „Asiatic Petroleum Company“, vėliau tapusi kompanijos „Shell“ dalimi, Europoje pradėjo perdirbti naftą, Klaipėdos uoste pastatytos pirmosios naftos produktų saugyklos – rezervuarai. Nuo 1921 metų Klaipėdoje pradėjusios steigtis naftos produktų kompanijos išplėtė rezervuarų parką. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos rinkoje dominavo „Shell“ ir rusiškais naftos produktais prekiavusi „Sojuzneft“. Jos abi turėjo daugiausia antžeminių rezervuarų, kuriuose iš viso tilpo apie 10 tūkst. tonų žibalo, automobilinio ir aviacinio benzino. 1930 – 1933 metais naftos uostas pagilintas iki 7 metrų, tačiau tanklauviams to neužteko: iš jūrose stovinčių laivų kurą tekdavo perpilti į mažesnius laivus.
1937 metais Lietuvos bendrovė „Lietūkis“ įsigijo 5 rezervuarus bendros 5600m3 talpos, nutiesė geležinkelio atšaką ir pastatė estakadą. Be to, buvo pastatytos talpyklis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!