Ilgų kranto atkarpų būklės ir uostų įtvarų litodinaminio poveikio įvertinimas remiantis kartografine medžiaga

 • Ilgų kranto atkarpų būklės ir uostų įtvarų litodinaminio poveikio įvertinimas remiantis kartografine medžiaga 54 km (Gudelis, 1970, 1983); • Baltijos jūros Lietuvos kranto ilgis: • 54 km (Gudelis, 1970, 1983); • 51,264 km (Kazakevičius, 1979) ir t.t. • 92 km (Lietuviškoji enciklopedija, 1934); • 90 km (Klimas, 1936); • 100 km (Šimkūnas, 1937); • 99 km (Basalykas, 1958; Gudelis, 1960; Lukoševičius, 1976 ir kt.); • 100 km (Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija, 1976); • 94 km (Janukonis, 1979); • 75 km (Hupfer, 1979); • 96 km (Gudelis, 1983); • 99 km (Tarybų Lietuvos enciklopedija, 1985); • 88,3 ir 89,75 km (Žaromskis, 1995). • Priklausančios Lietuvai Kuršių nerijos dalies ilgis: Pasaulinėje praktikoje kranto linijos ilgio matavimus priimta atlikti naudojantis stambiausio mastelio žemėlapiais arba aerofotonuotraukomis. • Pasaulinėje praktikoje kranto linijos ilgio matavimus priimta atlikti naudojantis stambiausio mastelio žemėlapiais arba aerofotonuotraukomis. • Viena pagrindinių problemų, sudarant topografinius žemėlapius - kranto linijos mobilumas laike ir erdvėje. • Kranto linija - riba, skirianti jūrą nuo sausumos tykos (štiliaus) metu. • Kranto ilgio nustatymas priklauso nuo žemėlapio detalumo. • Žemėlapiai turėtų būti sudaryti vienu metu. • Kranto linijos ilgio nustatymui turi įtakos: geodezinių (tiek lauko, tiek ir kameralinių) darbų tikslumas, spaudos klaidos, popieriaus deformacijos ir t.t. • Kai kurių (ypač lauko geodezinių darbų bei vienodumo laike) problemų būtų galima santykinai išvengti, nustačius kranto ilgį iš aerofotonuotraukų. • „Kranto linijos padėties neapibrėžtumas laike ir erdvėje atima bet kokią galimybę kalbėti apie jos „tikrojo“ ilgio nustatymą, nepriklausomai nuo to, kokiais būdais tai būtų atliekama: ar ypatingai tiksliais matavimais gamtoje, ar kokiais nors matavimais žemėlapiuose“ (N. Volkovas). Iš žemėlapyje išmatuotos vingiuotos linijos, kranto ilgį galima apskaičiuoti: • 1. pagal N. Volkovą; • Baltijos jūros Lietuvos kranto linijos ilgio kartometriniai duomenys (Žilinskas, 1997) G. Žilinsko sudaryti Kuršių nerijos, žemyninio bei viso kranto linijos ilgių kitimo priklausomybių nuo duomenų, gautų atlikus matavimus skirtingo mastelio žemėlapiuose, grafikai. Gauta gera ryšių tarp krantų ilgių ir žemėlapių mastelių dydžių koreliacija (r), kuri leidžia sudaryti regresines lygtis. • Ryšiai tarp Kuršių nerijos kranto ilgių (L, m) ir žemėlapių mastelių (N) (Žilinskas, 1997) • 2. sudarant regresines kreives • G. Žilinsko sudaryti Kuršių nerijos, žemyninio bei viso kranto linijos ilgių kitimo priklausomybių nuo duomenų, gautų atlikus matavimus skirtingo mastelio žemėlapiuose, grafikai. Gauta gera ryšių tarp krantų ilgių ir žemėlapių mastelių dydžių koreliacija (r), kuri leidžia sudaryti regresines lygtis. • Iš gautų lygčių nustatomas redukuotas kranto ilgis, kur kranto linija būtų 1:1 mastelio žemėlapyje. • G. Žilinsko nuomone šis būdas yra reprezentatyviausias, o kranto ilgis artimiausias tikrovei). Kuršių nerijos kranto linijos pokyčiai 1955-1994 m. laikotarpiu • Didelio geografinio objekto (pvz., Kuršių marių) kranto zona ilgalaikiams morfologiniams pokyčiams tirti geriausiai tinka lyginamoji kartometrinė analizė (LKA). • LKA – tai metodas, kuriuo atliekamas tiriamo objekto linijinių (metrinių), plokštuminių (planimetrinių) ir erdvinių (stereometrinių) charakteristikų įvairiais laikotarpiais palyginimas, remiantis įvairialaike kartografine medžiaga. • Kranto zonos dinaminiuose tyrimuose dažniausiai lyginama skirtingos kilmės kartografinė medžiaga: ◦ archyviniai jūrlapiai; ◦ didelio tikslumo šiuolaikinės satelitinės nuotraukos; ◦ senieji topografiniai žemėlapiai; ◦ fotogrametriniai kranto zonos objektų planai. • Tokiais atvejais tenka atsižvelgti į daugelį papildomų analizuojamos medžiagos charakteristikų – skirtingus analizuojamų kartografinės informacijos šaltinių sudarymo tikslus, mastelius, skirtingas kartografines projekcijas ir koordinačių sistemas (Povilanskas, 1998). • • Kranto linijos pokyčiai Kuršių nerijos marių kranto zonoje 1955-1994 m. laikotarpiu (Povilanskas, 1998) • R. Povilansko atlikta lyginamoji kartometrinė naudojama Kuršių nerijos kranto linijos ir slenkančiųjų kopų dinamikos tyrimams. Naudojant žemėlapius ir batimetrines nuotraukas, nustatyti Kuršių nerijos marių kranto linijos pokyčiai 1955-1994 m. laikotarpiu. • Lyginant 1955-1994 m. ir 1910-1955 m. laikotarpių duomenis, matomi kranto linijos pokyčiai. santykinai stabilūs krantai (40% viso Kuršių nerijos marių kranto ilgio; iš jų 64% sudaro krantai, kur kranto linijos ilgio pokyčiai 10 km (kranto priaugimas). Litodinaminę molų įtaką iš esmės reguliuoja hidrodinaminiai procesai. Tik dėl jų priekrantinėje jūros dalyje pasiskirsto ir persiskirsto nešmenys, prasideda krantų abrazija arba nešmenų akumuliacija. Litodinaminę įtaką didina uosto ir įplaukos kanalo gilinimo darbai, iškastos medžiagos iš kranto zonos išvežimas arba jos supylimas į tokias priekrantės vietas, kuriose šio tipo medžiaga visai nebūdinga. Ji pakeičia dugno pobūdį, daro didžiulę įtaką visam gamtos kompleksui. • Litodinaminę molų įtaką iš esmės reguliuoja hidrodinaminiai procesai. Tik dėl jų priekrantinėje jūros dalyje pasiskirsto ir persiskirsto nešmenys, prasideda krantų abrazija arba nešmenų akumuliacija. Litodinaminę įtaką didina uosto ir įplaukos kanalo gilinimo darbai, iškastos medžiagos iš kranto zonos išvežimas arba jos supylimas į tokias priekrantės vietas, kuriose šio tipo medžiaga visai nebūdinga. Ji pakeičia dugno pobūdį, daro didžiulę įtaką visam gamtos kompleksui. • Svarbu paminėti, jog hidrotechniniams įtvarams turime priskirti ir įvairios paskirties vamzdynus. Jų poveikį sudaro tiek paties vamzdyno mechaninė įtaka aplinkai, tiek jais išleidžiamos nuotekos (Žaromskis, 1996). Literatūra • Kirlys V. (2000). Bangų pasiutpolkės Klaipėdos uoste. http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2000/056/5bangu.html • Kompleksinė krantotvarka (2008). Krantotvarkos terminų žodynėlis. http://www.ku.lt/coastlearn/kk/glossary.html • Povilanskas R. (1998). Kuršių nerijos marių kranto linijos ir priekrantės morfologiniai pokyčiai 1955-1994 m. laikotarpiu. Geografijos metraštis, 31 t., p. 224-234. http://www.geo.lt/metrastis/31/PDF/224-235.pdf • Vikipedija (2008). Laisvoji ensiklopedija. Molas. http://lt.wikipedia.org/wiki/Molas • Žaromskis R. (1996). Lietuvos Baltijos jūros krantotyros ir krantotvarkos problemos. Geografijos metraštis, 29 t., p. 150–193. http://www.geo.lt/metrastis/29/PDF/160-173.pdf • Žilinskas G. (1997). Baltijos jūros Lietuvos kranto ilgis bei jo nustatymo problemos. Geografijos metraštis, 30 t., p. 63-71. http://www.geo.lt/metrastis/30/PDF/63-71.pdf • Žilinskas G. (1998). Kranto linijos dinamikos ypatumai Klaipėdos uosto poveikio zonoje. Geografijos metraštis, 31 t., p. 99-109. http://www.geo.lt/metrastis/31/PDF/99-109.pdf • Žilinskas G. (2007). Baltijos jūra. http://www.viskas.eu/readarticle.php?article_id=32 Ačiū už dėmesį!

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!