Ilgalaikis eksporto finansavimas

Didėjant tarptautinės prekybos reikšmei, vis daugiau šalių renkasi atviros rinkos ekonomikos kelią, įsitraukia į pasaulio ekonomikos procesus. Globalizacijos įtaka neaplenkė ir Lietuvos, kuriai 2001 – 2005 m. buvo būdinga dinamiškai auganti tarptautinė prekyba ir persiorientavimas į naujas rinkas. Lietuviškos produkcijos eksportas 2001 m. išaugo beveik 27 proc., 2002– 20 proc.,2003 šis augimas sumažėjo iki 8,7 proc, bet 2004 vėl padidėjo iki 20,3 proc. Šiandien eksportuojama 39 proc. Lietuvoje sukurto vidaus produkto, o eksportas tapo viena iš pagrindinių nacionalinės ekonomikos plėtros varomųjų jėgų.
Užsienio prekybos plėtra skatina Lietuvos ūkio struktūrinius pokyčius, palengvina integravimosi į pasaulio ekonomiką procesą. Eksportas Lietuvos ekonomikai turi milžinišką reikšmę, nes mažos valstybės vidaus rinka yra palyginti siaura ir ekonomikos plėtros galimybės be eksporto yra gana ribotos. Lietuvos įmonės stengiasi užmegzti glaudžius ekonominius ryšius su kitų šalių verslininkais, ieško naujų prekių realizavimo rinkų.
Prekybos finansavimas- terminas vartojamas nustatyti įvairiems metodams, naudojamiems gauti iš finansinių institucijų lėšas mokėjimui už gaunamą iš pardavėjo produkciją arba finansiškai paremti pardavimus. Finansuojamas gali būti tiek eksportas (lėšas gauna pardavėjas0, tiek importas (lėšas gauna pirkėjas). Šiuo metu, sparčiai vystantis Lietuvos ekonomikai tarptautinės prekybos finansavimo terminas tampa vis svarbesnis įmonių veikloje. Šiame kursiniame darbe apžvelgiamas ilgalaikis eksporto finansavimas, jo būdai, jų privalumai bei trūkumai.
Šio kursinio darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos ilgalaikio eksporto finansavimo metodus bei jų naudojimą.
Uždaviniai, keliami šiame darbe – trumpai apžvelgti pastarųjų metų eksporto situaciją Lietuvoje, aprašyti ilgalaikio eksporto finansavimo metodus, jų naudojimo galimybes bei privalumus.
Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva buvo integruota į Sovietų Sąjungos sistemą ir jokios savarankiškos prekybos, tarptautinio bendradarbiavimo ar eksporto bei importo politikos nevykdė. Tik tapus savarankiška valstybe, pasidarė būtina užmegzti ekonominius ryšius su kitomis pasaulio šalimis, stabilizuoti ūkio aprūpinimą materialiniais ištekliais apsaugoti gyventojus nuo būtiniausių prekių stygiaus.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tarptautinė prekyba labai suaktyvėjo, kadangi Lietuva nėra taip gerai ekonomiškai išsivysčiusi kaip kitos ES šalys, todėl valstybė turėtų rūpintis, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!