Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo apskaita įmonėje TŪB „U“

Įvadas Mano kursinio tema – ilgalaikio materialiojo turto apskaita pasirinktoje įmonėje. Darbas susidės iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Teorinėje dalyje aptarsiu pagrindinius dalykus susijusius su su ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo apskaita, o praktinėje analizuosiu TŪB „U“ įmonės vedamą nusidėvėjimo apskaitą. Tai pagrindinis kursinio tikslas – išanalizuoti įmonės vedamą nusidėvėjimo apskaitą. Uždaviniai. Išsiaiškinti, kokį nusidėvėjimo būdą taiko pasirinkta įmonė ir ar ji laikosi kriterijų nustatytų atitinkamuose normatyvuose. Įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas palaipsniui nusidėvi. Tačiau šis procesas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas. Jos materialus daiktas savaime nesusidėvi. Ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kaip ir daugelis kitų finansinėje apskaitoje bei atskaitomybėje atspindimų procesų, sudėtingas ir nevienareikšmis, čia visuomet svarbu susitarimo ir sąlygotumo pradas, todėl be rimto teorinio pasirengimo šio proceso pavaizduoti buhalterinės apskaitos priemonėmis nepavyktų. Juolab, kad egzistuojant per ilgesnį laiką vis dėlto pastebimam fiziniam nusidėvėjimui, yra ir vadinamasis moralinis nusidėvėjimas, kai kuri nors dar visiškai neblogos techninės būklės verslo priemonė staiga „pasensta“, nes jos funkcijos gali atlikti sukurta nauja – našesnė, pigesnė ar tobulesnė kokiais nors kitais parametrais. Šio dalyko reikia niekada nepamiršti ir nustatant laikotarpį, per kurį į gaminamų ar parduodamų prekių savikainą bus įskaičiuota ilgalaikio turto vertė, ir vėliau tą turtą naudojant, nes jo analogų rinkoje gali atsirasti bet kuriuo momentu. Ypač gerai šią nuostatą išryškina šiuolaikiniai kompiuteriai. Tikriausiai niekas nė neįsivaizduoja, kiek laiko fiziškai jie galėtų būti naudojami, nes tiek metų dar nepraėjo nuo jų sukūrimo. Juk šiandien niekas nedirbtų su tris kambarius užimančiomis elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, kai tas pačias funkcijas tobuliau gali atlikti daug pigesnis kompiuteris, telpantis ant rašomojo stalo. Teorinė dalis Būtina atspindėti ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimą, su kuriuo kartais susiduria daugelis įmonių. Tačiau visų įmonių buhalteriai turi apskaičiuoti, kiek ilgalaikis turtas nusidėvi per tam tikrą laiką, ypač per ataskaitinius laikotarpius – ketvirtį ar metus. Žinoma, nusidėvėjimą galima apskaičiuoti ir kiekvieną dieną, net kiekvieną valandą ar minutę. Juk iš esmės tai tolygiai besikaupiančios sąnaudos. Tačiau šitokia apskaita, be abejo, būtų tinkama tik tuomet, jeigu būtų prasminga kasdien apskaičiuoti visas uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas, kad kiekvieną dieną būtų galima jas tarpusavyje palyginti. Deja, praktiškai tai neįmanoma,be to, ir netikslinga. Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitinį laikotarpį ir kiek jo lieka pajamoms uždirbti ateinančiais laikotarpiais, - svarbus apskaitos uždavinys ir kartais nelengvai sprendžiama problema. Kiekvienas ilgalaikis turtas nudėvimas ir naudojamas įmonėje ribotą metų skaičių. Todėl turto įsigijimo savikaina paskirstoma per visą jo naudojimo laikotarpį ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidėvėjimo sąnaudos. Ilgalaikio materialiojo turto nudėvėtosios sumos kaupiamos Nusidėvėjimo sąskaitose visą turto naudojimo laiką. Kiekvieno turto rūšiai, netgi kiekvienam objektui, turi būti išskirta atskira sąskaita, nes kiekvienas turtas įgyjamas skirtingu laiku, todėl ir skirtingai nudėvimas. Nusidėvėjimo sąskaitos iš esmės yra turtinės, tačiau jų likučiai priešingi nei turto sąskaitų – nusidėvėjimas kaupiamas kredito pusėje. Kadangi Nusidėvėjimo sąskaitos turi neįprastą turto sąskaitoms likutį, jose užfiksuotos sumos mažina ilgalaikio turto pradinę vertę. Taigi ilgalaikio turto likutinė vertė yra ateityje nudėvėtina vertė, kuri ateinančiais laikotarpiais mažės didėjant nudėvėtajai sumai, kol galiausiai Nusidėvėjimo sąskaitos likutis taps lygus Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos sąskaitos likučiui (išskyrus tuos atvejus, kai yra nustatyta likvidacinė vertė. Tuomet nudėvima iki jos.) vadinasi, ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina per visą jo naudojimo laikotarpį bus perkelta į sąnaudų, patirtų gaminant produkciją ar paslaugas, sudėtį. Apskaitoje įmonės gali pasirinkti kokius tik nori ilgalaikio materialiojo turto nudėvėjimo laikotarpius, o jų pasirinkimas priklauso nuo to, kiek ilgai įmonė tikisi tą turtą naudoti. Nustatant turto nusidėvėjimo normą, rekomenduojama atsižvelgti į : 1. Planuojamą naudingo tarnavimo laiką. Turime atsižvelgti ne į tai, kiek tas turtas gali „gyvuoti“ , koks yra jo resursas, bet į tai, kiek juo įmonė numato naudotis. 2. Planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką. 3. Technologinę bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą. 4. Teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. 5. Įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę. Yra įvairių nusidėvėjimo apskaitos metodų, kurių pasirinkimas priklauso nuo įmonės ekonominės politikos. Tai reiškia, kad įmonė gali pasirinkti skirtingus nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus. Tiesiogiai proporcingas (tiesinis) nusidėvėjimo skaičiavimo metodas Šiuo metodu skaičiuojant nusidėvėjimą daroma prielaida, kad materialusis turtas vienoda suma nusidėvi kiekvienais naudojimo metais. Vadinasi, ilgalaikis materialusis turtas bus nudėvėtas vienodomis sumomis kasmet per visą naudojimo laiką. V1 - V2 N = –––––––––, kur T N – metinė nusidėvėjimo suma; V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė (pasigaminimo savikaina); V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė; T – naudingo tarnavimo laikas metais. Dauguma įmonių vadovų linkę bent apytiksliai apskaičiuoti net kiekvieno mėnesio veiklos rezultatus. Jeigu tokioje įmonėje ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumos nebūtinai labai didelės, bet reikšmingos įmonei, jas būtina įvertinti kiekvieną mėnesį. Tuomet šioje formulėje turto naudojimo metų skaičius pakeičiamas to turto naudojimo mėnesių skaičiumi. Produkcijos kiekio nusidėvėjimo apskaitos metodas Produkcijos kiekio metodas tinka aktyviajai ilgalaikio materialiojo turto daliai objektų, kurie tiesiogiai dalyvauja produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo procese, nusidėvėjimui skaičiuoti, kai įrengimų ar kito turto nusidėvėjimas tiesiogiai priklauso nuo jomis pagamintos produkcijos ar suteiktų paslaugų kiekio. Todėl nusidėvėjimas šiuo atveju ir apskaičiuojamas atsižvelgiant į tomis priemonėmis pagamintą produkcijos kiekį. Tuomet nusidėvėjimo suma, tenkanti vienam produkcijos ar paslaugų vienetui, apskaičiuojama pagal formulę: (V1 - V2) x P N = –––––––––––––, kur Pmax N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms); V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina; V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė; P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis; Pmax – maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis. Nors ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas teisingiau nustatomas produkcijos kiekio metodu nei tiesiniu būdu, nes tiesiogiai atsižvelgiama į ilgalaikiu turtu pagamintą produkcijos kiekį, tačiau produkcijos kiekio metodas taip pat turi kai kurių trūkumų. Svarbiausias – iš anksto ne visada tiksliai galima nustatyti, kiek bus pagaminta produkcijos vienetų ar suteikta paslaugų. Dėl šios priežasties sunku įvertinti, kiek nusidėvi tam tikras ilgalaikis turtas, su juo per kurį nors laikotarpį pagaminus tam tikrą produkcijos kiekį. Tiesinis metodas taip pat turi daug trūkumų, nes kiekvieną laikotarpį skaičiuojant vienodas nusidėvėjimo sumas, gaunama tarsi „vidutinė palatos temperatūra“, neįvertinama, su kokiomis ilgalaikio turto naudojimo sąnaudomis uždirbamos pajamos. Parenkant ilgalaikio turto nusidėvėjimo, registruojamo bendrojoje finansinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje, būdą (tiesinį ar produkcijos kiekio), reikia atsižvelgti į tai, kas daugiau lemia turto nusidėvėjimą – jo panaudojimo laikas ar su tuo turtu pagamintos produkcijos kiekis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaita pagreitintais nusidėvėjimo metodais Pagreitinti nusidėvėjimo metodai taikomi rečiau. Juos taikant, pirmaisiais turto naudojimo metais į sąnaudas nurašoma daug didesnė turto nusidėvėjimo sąnaudų suma nei vėlesniais metais. Šiuos metodus tikslinga taikyti tokiam turtui, kurio našumas laikui bėgant sparčiai mažėja. Taikant dvigubą – mažėjančios vertės metodą, pirmiausia būtina nustatyti nusidėvėjimo procentą, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: Apskaičiuojant nusidėvėjimą kitu, taip pat pagreitintu, metų skaičiaus metodu, užuot apskaičiavus nusidėvėjimo normą procentais, naudojimasi eile trupmenų, kurių reikšmės kiekvienais ateinančiais metais vis mažėja. Trupmenos vardiklis, kurį sudaro numatytų ilgalaikio materialiojo turto naudojimo metų suma, yra pastovus visais apskaitos laikotarpiais. Tarkime įmonė įrengimą nutarė naudoti 6 metus, todėl trupmenos bus tokios: Nusidėvėjimas apskaičiuojamas nuo pradinės nudėvėtinos ilgalaikio turto vertės, t.y. iš pradinės vertės atėmus likvidacinę vertę. Apskaičiuodami materialiojo turto nusidėvėjimą pagreitinto nusidėvėjimo metodais, gauname gerokai didesnes nusidėvėjimo sąnaudas apskaičiuodami tiesiog proporcingu ar produkcijos kiekio metodu. Taikydami pagreitintus nusidėvėjimo metodus, visada gausime didžiausią nusidėvėjimą ilgalaikio turto naudojimo pradžioje, o mažiausią – naudojimo pabaigoje, taip pat mažiausią pelną ilgalaikio turto naudojimo pradžioje ir didžiausią – pabaigoje. Žymiai dažniau pagreitinti ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo būdai taikomi mokesčių tikslais, kai apskaičiuojamas apmokestinamas pelnas. Dar svarbu pažymėti, kad nudėvimas tik eksploatuojamas turtas. Jeigu turtas užkoncervuojamas, nėra jokio pagrindo apskaičiuoti jo nusidėvėjimą, juk joks turtas neuždirba ir pajamų. Kita vertus, remontuojamas turtas nėra laikomas nenaudojamu, todėl jo nusidėvėjimas turi būti apskaičiuojamas. Čia nepakanka ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo ar likvidavimo aktų, nes priimtas ilgalaikis turtas nebūtinai tuoj pat pradedamas naudoti. Jo nusidėvėjimo apskaita pradedama vesti tuomet, kai surašomas Ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pradžios aktas. Kai kurios ilgalaikio turto rušys apskritai nenudėvimos. Pirmiausia tai būtų žemė. Pagrindinis kiekvienos įmonės ataskaitinis laikotarpis – finansiniai metai. Tačiau neteisinga ilgalaikio turto nusidėvėjimą apskaičiuoti tik metais ir pradėti tik nuo tų metų, kada šis turtas pradedamas eksploatuoti. Todėl pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias taisykles ilgalaikio turto nusidėvėjimas pradedamas apskaičiuoti nuo sekančio mėnesio, jį atidavus aksploatuoti, pirmos dienos. Ne visuomet pavyksta teisingai nustatyti ilgalaikio turto naudojimo laiką. Tas pats ilgalaikis turtas gali būti naudojamas skirtingai Bet kuriuo atveju anksčiau ar vėliau kiekvieną ilgalaikį turtą tenka nurašyti, nes jis jau nebegali būti naudojamas įmonės veikloje arba tai daryti tampa nenaudinga. Dabar pateiksiu 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“, kurio IX skyriuje reglamentuojamas ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas: IX. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO NUSIDĖVĖJIMAS 53. Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. 54. Neriboto naudojimo laiko yra žemė, todėl jos nusidėvėjimas neskaičiuojamas. 55. Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos. 56. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, perleidimo, jo priskyrimo investiciniam turtui, kuris bus apskaitomas tikrąja verte, ar kitokio perdavimo, kai turtas nustoja būti naudojamas arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į prekių, produkcijos, paslaugų savikainą. Punktas pakeistas: Nr. VAS-8, 2005-10-20, ?in., 2005, Nr. 127-4598 (2005-10-27) 57. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato, atsižvelgdama : 57.1. į planuojamą naudingo tarnavimo laiką; 57.2. į planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką; 57.3. į technologijų bei ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą; 57.4. į teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką; 57.5. į įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę. 58. Bibliotekų fondų, meno kūrinių, muziejų eksponatų, į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus pastatų ir statinių, kurie buvo rekonstruoti arba remontuoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Jei į kultūros vertybių registrą įtraukti pastatai ar statiniai buvo rekonstruoti arba remontuoti ir dėl to buvo padidinta jų vertė, nusidėvėjimas skaičiuojamas tik nuo rekonstravimo ar remonto darbų vertės, kuria buvo padidinta pastatų ar statinių įsigijimo savikaina. Punktas pakeistas: Nr. VAS-8, 2005-10-20, ?in., 2005, Nr. 127-4598 (2005-10-27) 59. Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nenaudojamu laikomas užkonservuotas turtas. Jei turtas laikinai nenaudojamas dėl remonto, jis nepriskiriamas nenaudojamam turtui. 60. Nudėvimoji ilgalaikio materialiojo turto vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo savikainos atimant numatomą likvidacinę vertę. Likvidacinę vertę nustato įmonė. 61. Nusistatyta ilgalaikio materialiojo turto metinė nusidėvėjimo norma, naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė gali būti tikslinami gavus papildomos informacijos. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kur buvo patikslinta nusidėvėjimo skaičiavimo norma, naudingo tarnavimo laikas arba likvidacinė vertė turi būti nudėvėta per likusį (patikslintą) turto naudingo tarnavimo laiką.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!