Idėjos, akcentuojamos I.Mero romane „Lygiosios trunka akimirka”

Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra komplikuotas. Jame dažniau ar rečiau pasitaiko įvairių problemų ir sunkumų, kurie bėgant laikui verčia žmogų priimti sunkius sprendimus kurių jis nenori priimti. Tokios patirtys leidžia suprasti žmonių kančias, o tų kančių nagrinėjimas padeda suprasti tam tikras žmogaus elgesio priežastis. Idėjos- tai atsakymai į ištikusias ar iškeltas problemas. Taigi, šioje kalboje, remdamasis Icchoko Mero kūriniu „Lygiosios trunka akimirką“, aptarsiu žmogaus moralines kolizijas, asmens pasirinkimo laisvę, įdejas kurias mano manymų labiausiai akcentuoja kūrinio autorius.
Viena iš romano idėjų- neprarasti humaniškumo ypač tai sudėtinga išgyvenant moralinę koliziją: ar pačiam likti gyvu, bet nužudyti kitus, o gal žūti, bet išgelbėti kitus? Moralinės kolizijos tai negalėjimas apsispręsti. Dažniausiai moralines kolizijas priverstas jausti žmogus yra vaizduojamas kaip abejojantis žmogus. Jis abejoja dėl savo moralinių aspektų. Pavyzdžiui, tai, kas reikalauja moralaus pasirinkimo, galbūt prieštarauja žmogaus asmeniniam supratimui. Asmeninis supratimas gali būti nemoralus pasirinkimo atžvilgiu ir taip kelia didelių abejonių, stengiantis pasverti, kaip elgtis būtų geriausia. Tokias moralines kolizijas išgyvenantys žmonės dažniausiai yra tie, kurie užspeičiami į kampą ir verčiami rinktis, nors galbūt jie to nenori daryti. Tai apsunkina žmogaus gyvenimą, nes kylančios moralinės kolizijos dažniausiai žaloja žmogų. Tokias moralines kolizijas patyrė ir išgyveno rašytojo Icchoko Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“ vaizduojamas pagrindinis veikėjas Izaokas Lipmanas. Veikėjas, gyvenantis žydų gete, kaip ir daugelis jo gyventojų, patiria prievartą bei suvaržymus. Svarbu paminėti tai, kad net ir išgyvendamas tai, jis savo tėvo Abraomo Lipmano priverčiamas dalyvauti lemtingoje šachmatų kovoje su geto prižiūrėtoju Šogeriu. Ši kova šachmatais yra iš gyvenimo ir mirties, kurioje laimėdamas Izaokas pasmerktų save, tačiau pralaimėdamas jis pasmerktų sušaudymui žydų geto vaikus. Abraomo Lipmano, Izaoko tėvo, sugalvotos sąlygos priverčia herojų jausti moralinę koliziją, kuri vyksta šešiolikoje kūrinio skyrių, prilygstančių šachmatų žaidimo interpretacijai. Tose dalyse herojus apsprendžia, koks pasirinkimas būtų moraliausias ir tinkamiausias, kad apsaugotų ir save, ir kitus, kad ir kaip tai padaryti yra sunku...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!