Hominidų evoliucija

atsiradimo Žemėje, gyvųjų būtybių įvairovės ir nuostabaus jų prisitaikymo prie aplinkos problemos.Pirmosios stichiškai materialistinės idėjos apie gyvosios ir negyvosios gamtos vieningumą atsirado dar Senovės Rytuose.Tos idėjos buvo artimos ir senovės Graikijos bei Romos filosofams materialistams.Daugeliui to meto mąstytojų būdingas stichiškai dialektiškas požiūris į tai kad vieni organizmai virsta kitais, aukštesnės gyvybės formos išsirutulioja iš žemesniųjų ir t. t. Nuo mūsų eros pradžios iki XVII a. vidurio biologijoje vyravo idealistinės pažiūros apie “dieviškąją” žmogaus ir gyvų būtybių kilmę, apie jų “pirmapradį” tikslingumą ir metafizinės idėjos apie organizmų nekintamumą. Bažnyčia negailestingai persekiojo visus kitaip galvojusius.To meto biologija buvo aprašomojo pobūdžio. Ji sukaupė labai daug faktinės medžiagos apie įvairiausius augalus ir gyvūnus, kurie tuo metu dar neturėjo visų pripažintų pavadinimų. Atskirų mokslininkų bandymai susisteminti šią medžiagą buvo nesėkmingi. Žymus mokslininkas Čarlzas Darvinas yra pasakęs:”Daug kartų tvirtai buvo pareikšta nuomonė, kad žmogaus kilmė niekada nebus išaiškinta. Tamsybei dažniau pavyksta įgyti pasitikėjimą negu žinojimui ir paprastai ne tie, kurie daug žino, bet tie kurie mažai žino, įtikinamiau pareiškia, kad vieno ar kito uždavinio mokslas niekada neišspręs”. Dabar įvairūs biologijos mokslai pateikia daugybę faktų, patvirtinančių evoliucijos procesą organinėje gamtoje.Pagrindiniai evoliucijos veiksniai- kintamumas, paveldimumas ir natūralioji atranka- veikė nuo pat gyvybės atsiradimo momento.Organinis pasaulis vystėsi išliekant labiau prisitaikiusiems ir išnykstant mažiau prisitaikiusiems individams.
XVII amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje prisikaupė faktinės medžiagos, leidusios didžiam švedų botanikui ir sistematikui Karlui Linėjui gyvūnijos sistemoje skirti žmogų į vieną būrį su beždžionėmis- į žinduolių klasės primatų būrį.
Pirmasis žmogaus kilmę susiejo su organinio pasaulio evoliucijos idėja pirmosios evoliucijos teorijos kūrėjas Lamarkas. Jis teigė, kad žmogus kilo iš beždžionės, veikiant pasikeitusioms gyvenimo sąlygoms, kurios pakeitė jos sandarą, taip pat dėl vidinio beždžionės poreikio tobulėti. Ir nors žmogaus kilmės jis neatskleidė, didelę reikšmę, sprendžiant šį klausimą turėjo mokslinis jo iškėlimas ir ryšys su bendra evoliucijos idėja.
Įrodymų, kad žmogus kilęs iš gyvūnų ir būtent...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!