Homero "Odisėja"

Homero poemos parašytos hegzametru. Kiekviena suskirstyta po 24 giesmes. Homeras pasakoja apie herojus visai ramiai, objektyviai, nesijaudindamas jų pasiekimais ar nelaimėmis. Homeras pirmasis Europos poetas. Išmintingas, senas, aklas dainius – tokį jo paveikslą buvo susikūrę Antikos žmonės ir perdavė jį vėlesnėms kartoms. Homeras sukūrė du epus: „Iliadą“ ir „Odisėją“, kurie yra svarbūs senovės graikų mitologijos šaltiniai. XVIII amžiuje suabejota jo autoryste, poemų vieningumu ir net poeto egzistavimu. Taip atsirado vadinamasis Homero klausimas. Vėliau būta įvairių nuomonių. Paskutiniais mūsų amžiaus dešimtmečiais dauguma tyrinėtojų įsitikinę, jog abi poemos sukurtos to paties autoriaus pagal vieningą planą, o kai kurie mano, kad poemos užrašytos paties Homero, kad jos nėra sakytinės kūrybos rezultatas. Jokių žinių apie Homero gyvenimą neišliko. Manoma, kad jis gyveno VIII a. pr. m. E. Manoma, kad Homeras gimė Smirno mieste, Lidijos srityje, Mažojoje Azijoje. Homeras reiškia „neregys“, todėl atsirado legenda, kad poetas buvo aklas. Kita vertus, Homeras taip pat – „įkaitas“ - tai galėjo nurodyti jo socialinę padėtį. Senovės graikai neabejojo, kad Homeras gerai matė. Daugiau nei du šimtus metų jo poemas iš kartos į kartą perduodavo keliaujantys dainiai - aedai. VI amžiuje pr. m. e. Atėnų tirono Pisistrato įsakymu jos buvo pirmą kartą užrašytos. Dar po šimto metų atsirado pirmosios Homero skulptūros. Savaime suprantama, kad jau niekas tuo laiku nebežinojo, kaip poetas iš tiesų atrodė, tačiau visuose to meto biustuose jis vaizduojamas kaip normaliai matantis žmogus. Legenda liudija: Homeras buvo palaidotas Chioso saloje. Yra išlikę IV a. pr. m. e. monetų iš Chioso. Homeras jose panašus į Dzeusą su plačiai atmerktomis, gerai matančiomis akimis. Iodenos (Italija) miesto muziejuje yra išlikęs tos pačios epochos bronzinis biustas. Manoma, kad šis biustas - senesnio marmurinio Homero biusto kopija. Beje, ir čia Homeras „gerai mato“. Yra ir daugiau Homero gerą matymą liudijančių kūrinių. Taigi kodėl mūsų laikais taip paplitusi nuomonė, kad Homeras buvo aklas? Kada tokia nuomonė atsirado ir kodėl? Pasirodo, Homeras regėjimo „neteko“ Aleksandrijoje - Aleksandro Makedoniečio pastatytame mieste. Aleksandrija tapo helenistinės kultūros centru. Plutarchas pasakoja, kad Aleksandras Makedonietis savo žygiuose nesiskyrė su „Iliados“ tekstu. Pasak jo, Aleksandras Makedonietis šią knygą laikė didžiausia vertybe, todėl visai suprantama, kad miesto centre buvo pastatyta Homero šventykla, o pats poetas - sudievintas. Tačiau Aleksandrijos išminčiams ankstesnis Homero įvaizdis atrodė ne toks intelektualus. Jų nuomone, poetas negalėjo atrodyti kaip paprastas mirtingasis. Jis turėjo įgyti nepaprastų bruožų. Ginčo ir diskusijų meną puikiai įvaldę helenistinės epochos filosofai, auklėti pagal Platono ir Aristotelio mokymus, mėgo pabrėžti išrinktųjų aklumo aiškiaregystę kaip pranašumą, leidžiantį išsiskirti iš „aklos“ minios. Dabar neabejojama, kad Homeras iš tikro buvo, spėjama, kad Iliadą jis parašė jaunystėje, o Odisėją – senatvėje. HOMERAS „ODISĖJAS“ FABULA Jau dešimt metų kaip baigėsi Trojos karas, visi achajai jau sugrįžę į savo gimtinę, bet Odisėjas vis negrįžta namo. Atėnė prašo Dzeusą padėti. Dzeusas pritaria. O tuo tarpu Atėnė nukeliauja į Itakę, pas Odisėjo sūnų Telemachą įkvėpti į širdį jam drąsos, kad uždraustų jaunikiams pirštis jo mamai ir Odisėjo žmonai – Penelopei. Atėnė, pasivertusi senu Odisėjo bičiuliu Mentu, nusileido Itakėn ir kreipėsi į Telemachą įkvėpdama jį pakalabėti su jaunikiais ir surinkus grupę vyrų, išplaukti į Spartą ir Pilą pasiteirauti apie tėvą. Telemachas bando griežtai pasikalbėti su jaunikiais, bet šie pareiškia jog niekur neis iš Odisėjo namų kol Penelopė neišsirinks vieno iš jų. Jaunikiai eikvoja visus jų turtus ir puotauja ištisas dienas. Atėnė, pasivertusi Telemachu, surenka vyrus ir paprašo greitojo laivo. Ryte Telemachas išplaukia į Pilę ir Lakedemonę. Ten sužino jog jo tėvas Odisėjas laikomas Kalipsės jos saloje ir negali iš ten ištrūkti. Jaunikiai tuo tarpu galvoja kaip pražudyti išplaukusį Telemachą. Atėnė praneša Dzeusui kur yra Odisėjas ir Dzeusas pasiuntė Hermį liepti Kalipsei paleisti Odisėją ir leisti plaukti jam plaustu, sunertu tvirtai. Kalipsė paleido Odisėją ir jis sėkmingai išplaukė. Staiga Odisėją pamato Poseidonas ir, nežinodamas jog Dievai liepė Kalipsei jį paleisti, sukelia didžiulę audrą. Odisėjui padeda Inonė Leukotėja jam duodama raištį. Taip Odisėjas patenka į Fajakų salą. Ten susipažįsta su Nausikaje. Nausikajos palieptas nukeliauja į jos tėvo, Alkinojo, namus. Iki Alkinojo namų jį vedė Atėnė, apsuptą tiršto rūko, kad jo nepažintų miestiečiai. Odisėjas, pamatęs Aretę, Alkinojo žmoną, apkabino jos kelius ir ėmė maldauti pagalbos. Ji ir Alkinojas Odisėjo išklausė ir pažadėjo, kad surinks vyrus ir padės išplaukti į Itakę. Odisėjas liko Alkinojaus rūmuose miegoti ir sekančią dieną vyko puota ir žaidimai. Puotos metu dainavo aklas, nuostabaus balso savininkas Demodokas. Jis pradedėjo dainuoti apie Trojos karą ir nesusivaldęs Odisėjas pravirko. Alkinojas tai pastebėjo ir pradedėjo klausinėti, kas jis esąs. Odisėjas pasakė savo vardą, iš kur jis atvyko ir pradėjo pasakoti savo klajones po Trojos karo, grįžtant namo: Pirmiausiai Odisėjas ir jo vyrija pateko Ismarėn, išgrovė kikonų pilį ir išžudė žmones. Pradėjo puotauti. Kiti kikonai, kaimynai, užklupo juos bepuotaujančius ir nužudė po šešis vyrus iš kiekvieno Odisėjo laivo (jų buvo dvylika). Likusieji spėjo pabėgti ir pateko pas taikiuosius latofagus. Jie maitinasi lotoso lapais ir kas tų lapų paragauja pamiršta savo gimtinę ir nori likti ten amžiams. Keli Odisėjo draugai paragavo lotoso lapų ir Odisėjas turėjo juos verkiančius jėga pririšti prie suolų ir kuo greičiau plaukti toliau, kad kas kitas lotoso lapų neužsimanytų paragauti. Yrėsi jie toliau ir apsistojo saloje, netoli kiklopų žemės, kurioje ganėsi didžiulės bandos ožkų. Kitą rytą Nimfos atvarė didelį būrį jų, kad vyrams būtų ko valgyti. Kiekvienas laivas gavo po devynias ožkas, o Odisėjo laivas dešimt. Permiegojo dar vieną naktį toje saloje ir ryte Odisėjas su savo laivu ir keliais vyrais nusprendė nuplaukti į gretimą kiklopų žemę apsidairyti. Ten pamatė uolą, kurioje gyveno milžinas vienaakis kiklopas. Odisėjas didžiajai daliai bendražygių liepė saugoti laivą, o su dvylika vyru nuėjo į uolos vidų. Milžino, vardu Polifemas, Poseidono, jūrų valdovo, sūnaus, viduje nebuvo, jis ganė savo avių bandas. Uoloje buvo labai daug maisto. Odisėjas su vyrais susikūrė ugnį ir bevalgydamį laukė kiklopo. Grįžęs kiklopas, užėjo į uolą ir užstūmė išėjimą didžiuliu akmeniu. Suvalgė kelis Odisėjo vyrus ir užmigo. Ryte kiklopas vėl iškeliavo ganyti avių, tuo tarpu Odisėjas sugalvojo planą kaip ištrūkti iš uolos. Grįžusiam milžinui jie pasiūlė vyno ir jį nugirdė. Kiklopas užmigo ir Odisėjas išdūrė jam vienintelę akį. Polifemas pradėjo šaukti ir atstūmė nuo uolos akmenį, kad išbėgtų avys. Milžinas pradėjo čiupinėti avių nugaras, o Odisėjas ir jo vyrai buvo pasislėpę avių papilvėse. Taip jie sėkmingai ištrūko iš kiklopų žemės ir nuplaukė toliau. Odisėjas ir jo vyrija pateko į Ajolijos salą, kurioje gyveno Ajolas, visų vėjų dievas. Jis Odisėjui davė užrištą maišą su nepalankiais jam vėjais. Tokia Ajolo pagalba Odisėjo vyrija sėkmingai plaukė devynias paras. Jau buvo netoli Itakės, bet Odisėjo vyrai neištvėrė ir iš smalsumo atrišo maišą. Iš maišo išlindo visi vėjai, kilo baisiausios audros ir vėl visus laivus nubloškė antgal į Ajolo salą. Antrą sykį Ajolas nepadėjo, laivai yrėsi toliau. Septintąją dieną atvyko į lestrigonų šalį Telepilą. Lestrigonai buvo milžinai ir išžudė daug Odisėjo draugų ir nuskandino laivų. Liko tik vienas Odisėjo juodansnapis greitasis laivas ir jo įgula. Yrėsi laivai sparčiai tolyn. Laivas atplaukė į Ajajos salą, kur gyveno Kirkė. Helijas buvo jos tėvas. Odisėjas pasiuntė kelis vyrus apsidairyti. Jie priėjo Kirkės rūmus ir išgirdę jos balsą dainuojantį, nebijodami pašaukė. Kirkė išėjo ir pakvietė juos vidun. Vyrai įėjo į vidų ir Kirkė juos pavertė kiaulėmis, tik vienintelis Eurilochas, supratęs klastą, nenuėjo į vidų ir nubėgo pas Odisėją pasakyti kas nutiko. Odisėjas susiruošė eiti į Kirkės rūmus. Pakely sutiko Hermėją, kuris davė stebuklingų žolelių apsaugančių nuo Kirkės burtų. Odisėjas atėjo pas Kirkę ir ji labai nustebo kai jis nepavirto kiaule, kaip jo draugai. Kirkė pradėjo klausinėti Odisėją ir leido jam pasikviesti savo vyrus likusius prie laivo ir prižadėjo atversti jo draugus atgal į žmones. Kirkė juos visus vaišino vynu ir geriausia mėsa. Odisėjas su savo draugais pas Kirkę praleido metus ir jau ruošėsi važiuoti namo. Kirkė pasakė Odisėjui, kad jis dar turi nukeliauti į Hado karalystę pas akląjį žynį Teiresiją. Iš pat ryto Odisėjas su savo juoduoju laivu ir vyrais išplaukė link Hado karalystės. Hado karalystėje Odisėjas susitiko daug pažįstamų šmėklų, tarp kurių buvo jo mama, Achilas, Alkmenė, Epikastė, Tironė, Chloridė. Odisėjas susirado žynį Teiresiją ir žynys jam pasakė jo likimą. Kad, kai Odisėjas pasieks Trinakijos salą ten bus daug dieviškų Helijo jaučių. Odisėjui ir jo vyrams nevalia tų jaučių liesti, o jei palies tai Teiresijas išpranašavo, jog liks gyvas tik vienas Odisėjas, be laivo, ir grįš į Itakę suvargęs, nusiminęs ir ras ten įžūlius vyrus, eikvojančius Odisėjo turtus. Odisėjas viską išklausęs grįžo į savo laivą ir jie nuplaukė atgal pas Kirkę. Kirkė jiems papasakojo apie sirenes. Kad kai jas priplauks Odisėjas vyrams užlipdytų ausis vašku, o pats prisirištu prie stulpo ir, kad vyrai jo žūtbūt nepaleistų, nes sirenės savo balsais pavergia kiekvieno širdį. O vėliau jis turėsiąs pasirinkti pro kur plaukti, ar pro pabaisą Skilę, ar pro Charibdę. Odisėjas su įgula priplaukė sirenes. Sekdami Kirkės patarimus sėkmingai praplaukė pro jas. Toliau vyrai priplaukė pabaisas Skilę ir Charibdę. Odisėjas nusprendžia plaukti pro Skilę ir ji pagrobia šešis laivo vyrus. Tuomet jie atplaukė į žaviąją Helijo salą. Kaip ir minėjo žynys Teiresijas saloje buvo begalės galvijų. Odisėjas visus perspėjo, kad galvijų neliestų, bet vyrai jo nepaklausė. Kai Odisėjas užmigo jo draugai papjovė jauučius ir nulupo jų odas. Rytą tai pamatęs Odisėjas pradėjo melsti dievą Dzeusą atleidimo. Odisėjas ir jo draugai, išbuvę saloje dar septynias dienas, išplaukė. Beplaukiant kilo baisios audros ir žuvo visi Odisėjo bendražygiai. Dėšimtąją dieną Odisėjas priplaukė Kalipsės salą. Taip Odisėjas užbaigė savo pasakojimus. Alkinojas, išgirdęs kokie buvo Odisėjo nuotykiai, pilni kančių, nusprendė padėti jam grįžti namo ir apdovanoti. Fajakai išplukdino Odisėją iš salos. Deivė Atėnė jį pavertė elgeta ir nuvedė pas kiauliaganį Eumają. Sekančią dieną Atėnė pas Eumają atveda ir Telemachą, sėkmingai išvengusį jaunikių spąstų. Odisėjas, atgauna savo pavidalą ir leidžiasi atpažinamas Telemacho. Jie abu ruošiasi keršyti jaunikiams. Grįžta į savo rūmus, kur Penelopę spaudžia jaunikiai norėdami, kad ji pgaliau išsirinktų vieną iš jų. Penelopė sugalvojo dar vieną gudrybę. Ji pasako, kad pasirinks tą, kuris sugebės įtempti Odisėjo lanką. Visi žino, kad lanką gali įtempti tik pats Odisėjas, tad jaunikių pastangos buvo bergždžios. Eletos pavidalu Odisėjas prieina prie lanko ir pirmu bandymų jį įtempia, peršauna strėlę per dvylika žiedų ir prasideda žudynės. Odisėjas paprašė, kad Telemachas uždarytų ir nieko neleistų į tą kambarį, kol nebus sutvarkyti visi nužudytų jaunikių kūnai. Pagaliau Penelopė pamato Odisėją ir nesusitvardo džiaugsmu. Tema: Odisėjo klajonės ir nuotykiai grįžtant gimtojon Itakėn po Trojos karo. Pagrindinė mintis: Dievai baudžia tuos, kurie yra to nusipelenę savo nedorai darbais ir bando padėti tiems, kurie yra to verti. Problema: Kaip Odisėjui grįžti gimtinėn? Kodėl Odisėjui ir jo įgulai vis kas nors sutrukdo plaukti sėkmingai namo? PAGRINDINIAI VEIKĖJAI ODISĖJAS Apibūdinimas Citata Atsargus „Kitą kažką sumanei tu, deive, tiktai nepaleisti“ „Tu gudragalvis esi, ir tau atsargumo netrūksta, žodį kiekvieną sakai, pirmiau pagalvojęs kaip reikia.“ Darbštus „Ėmėsi kirst Odisėjas, ir darbas jam sekėsi greitai“ „Prekinį laivą Išmintigas „Kol nepaleis sijų išklibę sąsparos visos, tol aš sedėsiu čionai ir vargą kantriai kentėsiu. O kai plaustą pabaigs ardyt mušdamos bangos – šoksiu ir plauksiu tuomet, nelaukdamas nieko geresnio.“ Kantrus Kerštingas Sako Telemachui apie jaunikius „Turim abu susitarti, kaip nenaudėliais atsikratyti

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!