Hipertekstas

Hiperteksto koncepcija nenauja. Tik anksčiau ji nebuvo plačiai paplitusi ir neturėjo net savo pavadinimo.
Enciklopedijose bei žodynuose galima rasti seniausių hiperteksto formų. Hiperteksto idėją ten išreiškia tekstų susiejimas prasminiais bei aiškinamaisiais ryšiais. Paprastai enciklopedijoje ar žodyne pateiktą informaciją jums vis reikia papildyti - tai kaskart atitinka šuolis iš straipsnio į kitą šaltinį - kitą straipsnį.
Hipertekstu vadinama hierarchinė teksto struktūra su nuorodomis į teksto fragmentus, kurie gali būti tame pačiame arba kitame do­kumente.
Hipertekstais ypač patogu pasidarė naudotis, kai paplito kompiu­teriai, nes tada nereikia ieškoti nuorodų vartant elektroninės knygos puslapius, o tiesiog nušokama į rodyklės rodomą vietą. Ta vieta gali būti ne tik toje pačioje, bet ir kitoje knygoje, ir net kitame į Internetą įjungtame kompiuteryje, esančiame bet kuriame pasaulio krašte.
Hipertekstu išreiškiamas lankstus informacijos pateikimo būdas, kai informacija (tekstas) išdėstoma ne nuosekliai, bet pagal tam tikrą autoriaus parinktą sistemą, nurodant galimus perėjimus.
Vienareikšmiškai apibrėžti hipertekstą sunku. Vieni autoriai apibūdina jį kaip rašytinę medžiagą, susietą ryšiais, kurių neįmanoma tinkamai pavaizduoti popieriuje, kiti hipertekstą supranta kaip tam tikrą kompiuterinio teksto kūrimo principą, dar kiti mano, jog tai yra ypatingai struktūrizuotas, sudėtingas tekstas.
Žodžiu „hipertekstas" norima pasakyti, jog tekstas yra kitoks nei įprastinis: priešdėlis hiper reiškia daugiau, didesnį. Įprastinis tekstas pateikiamas taip, kad būtų galima skaityti jį nuo pradžios iki galo. Tokio teksto autorius veda skaitytoją žingsnis po žingsnio, kad jis suprastų dėstomą temą. Hipertekstinis dokumentas leidžia skaitytojui naudotis informacija taip, kaip jam tuo metu atrodo tinkamiau.
Taigi hipertekstinis dokumentas yra susijusių dokumentų raizgalynė, be pradžios ir be pabaigos. Jis reikalauja iš skaitytojo tam tikrų pastangų: skaitytojas turi nuolatos kontroliuoti savo skaitymą, atsiminti, ką skaito, ką perskaitė, ko ieško.
Hipertekstiniam dokumentui skaityti yra daug kelių. Vienas skaitytojas skaito vienaip, kitas - kitaip. Taip kiekvienas susikuria tam tikrą savitą skaitomojo teksto erdvę.
Išvardysime svarbiausius hipertekstinio dokumento darbo principus, lyginant juos su įprastiniu tekstu.
1. Hipertekste nėra griežtai numatytos sekos, pagal kurią atskiri informacijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!