Hidroenergetika

Hidroenergetika – atsinaujinančios energetikos rūšis, kurioje energija išgaunama iš judančio vandens jėgos. Nors hidroelektrinėse pagamintos energijos kaina ir eksploatavimo išlaidos nėra didelės, statyba brangi ir ilgai trunkanti. Statant užtvankas suformuojami tvenkiniai užlieja dideles teritorijas, ypač lygumose, ir padaroma nemenka žala aplinkai. Didžiausias ekonominis, socialinis ir aplinkosaugos efektas pasiekiamas tuomet, kai vandens ištekliai naudojami ne tik energijai gauti, bet sukuria puikią infrastruktūrą kitiems vandens ūkio sektoriams (vandens lygio reguliavimui, žvejybai, rekreacijai, laukų drėkinimui ir pan.). Didžiausias hidroenergetinis potencialas yra kalnuose bei sraunių didžiųjų pasaulio upių atkarpose. Kai kuriose šalyse hidroenergija sudaro energetikos pagrindą: Paragvajuje 100 %, Albanijoje 99 %, Norvegijoje 95 %, Brazilijoje 82 %. Kai kuriose ekonomiškai silpnose šalyse hidroenergija yra dominuojanti (Namibijoje 95 %, Tanzanijoje 61 %), tačiau gyventojų prieiga prie elektros energijos dėl neišplėtoto tiekimo ir paskirstymo yra nepakankama (Namibijoje 34 %, Tanzanijoje 12 %). Siekiant veiksmingai gaminti elektros energiją gaunamą iš hidroelektrinių, turi būti užtikrintas vandens tiekimas ištisus metus. Hidroelektrinės skirstomos atsižvelgiant į gaminamos elektros energijos galingumą: galingos, vidutinės ir mažos hidroelektrinės.
Hidroelektrinės taip pat skirstomos pagal maksimaliai išnaudota vandens slėgį: aukšto slėgio, vidutinio ir mažo slėgio. Priklausomai nuo vandens slėgio hidroelektrinėse naudojamos skirtingų tipų turbinos. Veikimo principas visų turbinų panašus - vandens slėgis patenka į turbinos mentes, kuriuos pradeda suktis ir trumpai sakant iš mechaninės energijos gaunam elektros energiją.Lyderiai hidroenergijos plėtroje yra Norvegija, Islandija ir Kanada. Aktyviausioji hidraulinės inžinerijos XXI amžiaus pradžioje yra Kinija, kurių hidroelektrinių gaminama energija yra daug galimybių, energijos šaltinį. Kinijoje yra apie pusė visų pasaulio mažųjų hidroelektrinių.
4 Hidroakumuliacines
5 Potvynių – atoslūgių
Vaginės HE vandens slėgis sudaromas užtvanka, patvenkiančia upės, upelio srauto tėkmę ir pakeliančia vandens lygį iki viršutiniame bjefe numatytos amplitudės. Jos labai populiarios. Statomos prie pagrindinių upių žemumų, kur vandens nutekėjimas yra žemesnis.
Derivacinės skirstomos į: atviras, pusiau atviras ir uždaras. Paprastai statomos didesnių vingiuotų upių vagų ruožuose. Populiariausios pusiau atviros ir atviros derivacinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!