Gyvsidabrio paplitimas gamtoje
Gyvsidabris – tai retas metalas, Žemėje jo yra nedideli kiekiai. Gamtoje labai išsisklaidęs ir telkiasi sulfidinėse rūdose. Gyvsidabrio sulfidinių rūdų ir gyvsidabrio randama Ispanijoje, Kinijoje, Italijoje, Ukrainoje, JAV, Š.Kaukaze, Užkaukazėje, Jakutijoje, Vid.Azijoje, Altajuje. Cinoberis ( gyvsidabrio rūda ) susidaro šalia naujų vulkaninių uolienų ir karštų versmių. Labai retai kai kuriose uolienose pasitaiko gryno gyvsidabrio lašelių. Šiek tiek gyvsidabrio randama atmosferoje, dirvoje, vandenyje, jis gali kauptis gyvūnų ir žmonių organizmuose. Žemėje yra ~ 500000 t gyvsidabrio rūdos išteklių.
Svarbiausieji gamtiniai junginiai
Svarbiausias gyvsidabrio rūdos metalas – cinoberis HgS. Žinomi dar 26 reti gyvsidabrio mineralai; svarbesnieji:
timanitas HgSe
koloradoitas HgTe
montroiditas HgO
kalomelis Hg₂Cl₂
livingstonas HgSb₄S₇
korderoitas Hg₃S₂Cl₂
Gyvsidabrio rūda turinti ~ 1% gyvsidabrio, laikoma sodria, 0,2 – 0,3% - paprasta, 0,02 – 0,06% - skurdžia. Rūdoje būna stibio, vario, švino, cinko, volframo, aukso, sidabro priemaišų; arsenas žalinga priemaiša. Grynas gyvsidabris gaunamas pirometalurginiu būdu – deginant cinoberį: HgS + O2 àHg + SO2 arba hidrometalurginiu būdu – elektrolizuojant HgS, ištirpintą šarminiame natrio sulfido tirpale.
Gyvsidabrio lydiniai
Gyvsidabris reaguoja su visais metalais, net su auksu, sudarydamas lydinius, vadinamus amalgamomis. Amalgama susidaro metalui ištirpus gyvsidabryje. Amalgamacijos procesas naudojamas jau šimtmečius, siekiant išskirti auksą, sidabrą, kitus tauriuosius metalus iš rūdų. Taip pat amalgamomis buvo naudojamos kaip vienas iš būdų dengti dirbinius tauriaisiais metalais, tačiau tai yra labai nuodingas technologinis procesas (pakaitintą sidabruojamą, auksuojamą ar pan. Daiktą reikia palaikyti amalgamoje, vėliau gyvsidabrį išgarinti. Tokiu būdu ant daikto lieka plonas tauriojo metalo sluoksnis). Geležis su gyvsidabriu amalgamų nesudaro, todėl gyvsidabrį galima vežioti geležinėje taroje. Stomatologų naudojamą amalgamą sudaro 70% gyvsidabrio ir 30% vario.
Gyvsidabrio ir jo junginių fizikinės savybės, naudojimas
Gyvsidabris – tai sidabrinis, baltas, sunkusis metalas, chemiškai atsparus, neaktyvus, sunkiai atiduodantis savo elektronus, netirpstantis vandenyje. Jis yra vienintelis metalas, išliekantis skystas kambario ir net žemesnėje temperatūroje. Kai aplinkos temperatūra 0 oC ir daugiau, metalinis gyvsidabris garuoja – virsta gyvsidabrio garais. Jo lydymosi temperatūra labai žema ( -38,87...
Šį darbą sudaro 1052 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!