ĮVADAS
Žmogų nuolat veikia gamtinė jonizuojanti spinduliuotė – radiacija. Radiacijos poveikio mes nejaučiame, negirdime, neužuodžiame, bet jos poveikis gyviems organizmams yra labai didelis. Gamtinės radiacijos poveikis gyviems organizmams laikomas nekenksmingu, bet dėl žmogaus veiklos bei avarijų į aplinką gali patekti daugiau radioaktyvių medžiagų.
Maži jonizuojančiųjų spindulių kiekiai skatina vėžines ligas, dideli – suardo ląsteles, pažeidžia organizmo audinius ir sukelia greitą mirtį. Didelių kiekių poveikis pajuntamas greitai – per keletą valandų ar dienų, o mažų kiekių poveikio rezultatai išryškėja ne anksčiau kaip per keletą metų ar net per vieną du dešimtmečius. Genetiniai pokyčiai įvyksta tik kitoje kartoje arba tolesnėse kartose. Jeigu žmogus gauna didelę apšvitos dozę jis miršta per keletą valandų ar dienų dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo.
RADIACINĖ AVARIJA. JOS POVEIKIS.
Radiacinė avarija - tai įvykis, kai, eksploatuojant įrengimus ar šaltinius, dėl įvairių priežasčių galima nenumatyta žmonių apšvita, viršijanti didžiausias jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) leistinas apšvitos dozes, bei aplinkos užteršimas radioaktyviomis medžiagomis.
Įvykus radiacinei avarijai, aplinkoje gali pasklisti radioaktyviosios medžiagos. Kuo daugiau tokios medžiagos pasklinda, tuo didesnis jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) pavojus. Radioaktyviąsias medžiagas, patekusias į orą, išsklaido vėjas. Jos ilgainiui nusėda ant žemės ir vandens paviršiaus. Jeigu radioaktyviosios medžiagos sklando ore, yra pavojus, kad jų žmonės ir gyvūnai gaus su maistu, vandeniu ir įkvėpiamu oru. Patekusios į organizmą jos žaloja plaučius, skydliaukę ir kitus vidaus organus. Radioaktyviosios medžiagos ore arba ant žemės paviršiaus iš išorės švitina ir žmones, ir gyvūnus. Radioaktyviosios medžiagos gali nusėsti ir ant drabužių ir ant odos. Toks radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas žmogus yra pavojingas aplinkiniams. Tačiau neužterštas radioaktyviosiomis medžiagomis, o tik apšvitintas žmogus nėra pavojingas kitiems.
Radioaktyvioji tarša galima:
• įvykus radiacinei avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje;
• įvykus radiacinėms avarijoms kaimyninių valstybių atominės energetikos objektuose, kai į aplinką išsiveržia didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis;
• įvykus avarijai transporte, kai pervežamos radioaktyviosios medžiagos;
• nukritus kosminiam aparatui ar kitam skraidančiam objektui, kuriame yra radioaktyviųjų medžiagų;
• įvykus avarijai objekte, turinčiame lokalų...
Šį darbą sudaro 1558 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!