Gyvenimas dykumoje. Didžioji Viktorijos dykuma

• Dauguma pasaulio dykumų yra netoli 30 laipsnių šiaurės platumos ir 30 laipsnių pietų platumos, kur ima leistis įkaitęs pusiaujo oras.
• Kitos dykumos yra kalnų virtinių lietaus šešėliuose . Kai drėgnas oras praeina per kalnų masyvą, jis išsiplečia ir atvėsta, kylant nusodina didžiąją dalį drėgmės.
• Keletas dykumų, tokių kaip Gobio dykuma Kinijoje, yra tiesiog buvimas toli nuo vandenyno, iš kurio išsiskiria daugiausia atmosferos drėgmės.
• Dykumos gali susidaryti net atogrąžų pakrantėse šalia šaltų vandenynų srovių, pavyzdžiui, vakarinėje Pietų Amerikos pakrantėje.
Didžioji Viktorijos dykuma – nederlingas, sausas, negausiai gyvenamas dykumos ekoregionas pietų Australijoje. Ji driekiasi Pietų ir Vakarų Australijos valstijose ir yra sudaryta iš daugybės mažų kopų, žolynų ir druskingų ežerų. Didžiosios Viktorijos dykumos plotas – 424 400 km².
Klimatas tropinis žemyninis. Per metus iškrinta 125–250 mm kritulių.Vasarą vidutinė oro temperatūra 32–40 °C, žiemą – 18–23 °C. Per metus būna 15–20 audrų.Didžiojoje Viktorijos dykumoje niekada nesninga.
Dirvožemio ypatumai
Dykumų dirvodaros procesas menkas. Maža organinių medžiagų, be to, jos labai greitai mineralizuojasi. Vyrauja genetiškai nesusiformavę dirvožemiai, pradžiažemiai, kalkžemiai, kalciažemiai, smėlžemiai, druskožemiai. Tirpiosios druskos kaupiasi dirvožemio paviršiuje. Susidaro karbonatingos, silicingos, gipsingos, druskingos plutos.
Augalija
Tarp smėlio kauburių auga varpinės žolės (jos sutvirtina kauburius), akacijos, žemaūgiai eukaliptai. Aridinių dykumų augalija prisitaikiusi prie karšto ir sauso klimato. Šviesi žievės ir lapų spalva saugo ją nuo perkaitimo, šaknys skverbiasi gilyn arba smarkiai išsišakojusios driekiasi arti paviršiaus. Daugelis augalų plaukuoti, dygliuoti, apsitraukę vaškinėmis apnašomis, turi smulkius, standžius arba mėsingus lapus, todėl mažai garina vandens. Efemerai (trumpos vegetacijos augalai) auga tik lietinguoju periodu. Puskrūmiai vegetuoja ilgiau; jie turi ilgas ir tankias šaknis, taupiai vartoja drėgmę. Halofitai prisitaikę ne tik prie sausros, bet ir prie druskos pertekliaus.
Eukaliptas – magnolijūnų skyriaus, mirtinių šeimos augalų gentis. Paplitę daugiausiai Australijos žemyne ir dominuoja jos floroje.
Gyvūnija
Paplitę greitai bėgiojantys, greitai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!