Grindinis šildymas

Įvadas Statant pastatus, juose yra įrengiama daugybė inžinerinių sistemų : apšvietimo, elektros tiekimo, nuotekų, vandentiekio, vėdinimo ir kondicionavimo, taipogi ir šildymo sistemos. Lietuvoje vis labiau populiarėja grindinis šildymas. Todėl šiame darbe ir aptarsiu grindinio šildymo ypatumus, jo įrengimo subtilybes. Grindinis šildymas buvo žinomas dar Senovės Romos laikais. Jis užtikrina tinkamiausią žmogui vadinamąjį vertikalųjį temperatūros pasiskirstymą patalpoje. Dėl aukštesnės temperatūros prie grindų ir žemesnės galvos lygyje patalpoje užtikrinamas optimalus šiluminis komfortas. Grindinis šildymas užtikrina visos žmogaus buvimo erdvės šildymą aukštose ar atvirose patalpose, pvz., kambariuose su antresole arba kambariuose su atvirais laiptais į kitą aukštą, ir yra tiesiog nepakeičiamas aukštuose pastatuose, tokiuose kaip bažnyčios, sporto salės, pramoniniai objektai. 1. Grindinis šildymas Grindinis šildymas – tai, kai visas kambarys, namas ar pastatas šyla nuo grindų. Manoma, kad grindinis šildymas bene geriausiai atitinka idealaus temperatūrų skirtumus patalpoje. Esant grindiniam šildymui aukščiausia temperatūra bus kambario apačioje prie grindų, o kylant aukštyn – vis mažesnė.(1.pav.) Taip sutaupomi keli laipsniai šilumos, nes nereikia šildyti erdvės prie lubų, o savijauta esant tokiam šildymui ypač gera, nes šyla kojos. O kai kojoms šilta, šilta ir visam kūnui. 1.pav. [2] Šildomos grindys idealiai tinka vonios kambariui, prie pirties įėjimo, virtuvėje, prieškambaryje, rūsyje. Tokių grindų įrengimo technologijos, sukurtos užsienyje, yra taikomos ir Lietuvoje. Jei šios technologijos diegiamos pagal visus reikalavimus, neiškyla jokių problemų. Tačiau realybė toli gražu yra ne tokia. Norėdami sumažinti įrengimo ir eksploatacines sąlygas, lietuviai pradėjo „tobulinti“ užsienyje sukurtas technologijas. Nereikėtų pamiršti, kad grindinis šildymas, neleisdamas kauptis drėgmei ant grindų ir po kilimais, perpus sumažina patalyninių erkučių ir kitokių bakterijų populiacijas. Tai svarbu alerginių problemų turintiems žmonėms.[2] Grindys gali būti šildomos keliais būdais: elektra – kai po grindimis įrengiami  elektros kabeliais ar elektriniai kilimėliai, šiltu vandeniu – įrengiami vamzdynai, kuriais cirkuliuoja katilo šildomas vanduo ir oru – kai grindyse įrengiami kanalai, pro juos pučiamas šiltas oras. Plačiausiai naudojamas grindinis šildymas elektra ir vandeniu. Apie juos plačiau ir pakalbėsime. 2. Grindinis šildymas elektra • Šildymui elektra nereikalingas atskiras šilumos šaltinis, todėl kapitalinės tokios sistemos montavimo sąnaudos kur kas mažesnės nei prijungiant katilus; • Elektriniai grindjuosčių šildytuvai užima labai mažai vietos, be to kambaryje bus daugiau erdvės, nes nebus radiatorių. • Itin paprastas šildymo valdymas, o tai padeda gerokai sumažinti elektros energijos išlaidas; • Grindys šyla tolygiai; • Lengva ir nesudėtinga įsirengti; • Sugedus sistemai, ji nepridarys papildomų nuostolių, skirtingai nei pvz. susprogęs radiatorius. 2.1. Elektra šildomų grindų įrengimas 1. Šiluminė izoliacija 5-10 cm 2. Hidroizoliacinė plėvelė 3. Armavimo tinklas 4. Plastikiniai intarpai kabelio atstumui nuo izoliacijos išlaikyti 5. Šildymo kabelis 6. Kabelio galinė mova 7. Šildymo ir jungiamojo kabelio mova 8. Plastikinis temp. daviklio vamzdelis 9. Grindų temp. reguliatorius 10. Cementinis skiedinys 5-7 cm 11. Išlyginamasis sluoksnis, klijai 12. Grindų danga Betoninės grindys gali būti betonuojamos vienu arba dviem betonavimais. Vienu betonavimu dirbant, betono sluoksnis gali būti iki 100 mm storio, ir tai yra patogiau dirbant. Bet kokiu atveju betonavimo ir elektrinio instaliavimo darbai turi būti suderinti ir atliekami kvalifikuotų specialistų.[1] 1. Pažymimos stacionarių patalpos įrengimų vietos Grindų šildymo kabelis neturėtų būti klojamas po stacionariais baldais, pertvaromis, voniomis, dušo kabinomis, klozetais - visko, kas trukdo šilumai efektyviai sklisti į patalpą. 2. Hidroizoliacinė plėvelė [1] Hidroizoliacinė plėvelė skirta sulaikyti galimą drėgmės skverbimąsi į izoliacinį sluoksnį. Tai gali būti šalčio tiltų izoliacijoje susidarymo priežastis.[1] 3. Armavimo tinklas 5 - 10 cm storio betoniniam sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotas 4-5mm vielos armavimo tinklas, skirtas perdengimo konstrukcijai sustiprinti, tuo pat ir šildymo kabeliui pritvirtinti.[1] 4. Šildymo kabelio klojimas Kabelis išdėstomas ant armavimo tinklo ir lengvai pritvirtinamas, kad prireikus galima būtų nesudėtingai pakeisti kabelio fiksavimo vietą. Nusprendus, kad šildymo kabelis taisyklingai paklotas, jis galutinai pritvirtinamas. Taip pat tvirtinamos jungiamojo laido ir galinė movos.[1] 5. Temperatūros daviklio instaliavimas apsauginiame vamzdelyje Grindų temperatūros reguliatoriaus daviklis montuojamas sandariame apsauginiame vamzdelyje. Vamzdelio storis turi būti pakankamas, o vidinės sienelės lygios, kad prireikus būtų galima lengvai pakeisti daviklį. Vamzdelis montuojamas vienodu atstumu tarp šildymo kabelio vingių ir tvirtinamas prie armavimo tinklo. Jis negali kirsti šildymo kabelio. Vamzdelio galas užsandarindamas, paliekant labai mažą plyšelį, kad galimas kondensatas vamzdelyje susigertų i betoną, bet tuo pat betonas nepakliūtų į vamzdelį.[1] 6. Šildymo kabelio kontrolė Šildymo kabelio izoliacijos, kaip ir laidininkų varžą reikia tikrinti prieš užliejimą ir po jo. Laidininkų varžos nukrypimai nuo nominalios pažymėtos instrukcijoje negali skirtis daugiau kaip 0.95…1,10 karto. Izoliacijos varža turi būti didesnė nei 0.5 M . Matavimo rezultatai surašomi specialioje lentelėje. Pažeidus šildymo kabelį, remontuojama XBM 302 movos pagalba.[1] 7. Betoninių grindų liejimas Svarbiausias reikalavimas - kad armavimo tinklas su šildymo kabeliu būtų liejamo betono sluoksnio viduryje. Tam padeda minėti plastikiniai intarpai, ar kiti būdai. Jeigu skiedinys pilamas karučio pagalba ar reikia judėti po paruoštą užpilti paviršių, lentelių pagalba pasiruošiami takai, kad nepažeisti šildymo kabelio ir pasiruoštų atstumų.[1] Grindų šildymas pradedamas naudoti apytikriai po 4 savaičių po betonavimo, kai betonas pakankamai sukietėjęs. Grindų šildymas turi būti išjungtas vėliausiai 2 dienas prieš klojant grindų dangai. Tai rekomenduojama, kad paviršiaus drėgmė ir temperatūra būtų tokia kaip ir aplinkos, bei grindų dangos. Visos naudotos grindų dangos klojimo medžiagos (klijai, lakas ir t.t.) turi pilnai išdžiūti prieš įjungiant grindų šildymą. Klojant grindų dangą, vadovautis dangos gamintojo rekomendacijomis ir instrukcijomis.[1] 3. Grindinis šildymas vandeniu Kur kas sudėtingiau įrengti grindinį šildymą vandeniu. Šio apšildymo esmė ta, kad šiltas vanduo, tekėdamas grindyse esančiais vamzdeliais, sušildo betono masę, supančią vamzdelį. Betonas, pasižymi geru šilumos kaupimu ir laidumu, todėl grindys šyla tolygiai. Montuojant grindinį šildymą vandeniu reikia ypač kruopščiai apskaičiuoti techninius šilumos parametrus. Įrengimo darbus atlikti teisingai, laikantis šių apskaičiavimų ir darbų vykdymo technologijos. [2] Įrengiant grindinį šildymą vandeniu reikia žinoti: • Vandens temperatūra vamzdeliuose turi būti reguliuojama ir gali svyruoti nuo 35°C iki 55°C; • Atstumas tarp vamzdelių turi būti nuo 10 iki 30 cm. Prie didelių stiklo paviršių - langų vitrinų, durų vamzdelius grindyse būtina montuoti tankiau, tokio ruožo plotis – 1 m. • Optimalus liejamo betono storis - 6,5 cm, virš vamzdelio - 4,5 cm; • Į betono masę, prieš liejant, būtina dėti plastifikatorių, jie pašalina oro burbuliukus, betonas mažiau skilinėja; • Šildomas betonas plečiasi ir taip gali deformuoti mūrines sienas, todėl būtina įrengti temperatūrines siūles. Temperatūrinės siūlės - elastingos izoliacinės medžiagos, kurios turi grįžtamąją deformaciją – pvz. 1 cm storio pūsto polietileno juostos. Kad grindų danga išliktų sveika ir nesideformuotų temperatūrinių siūlių vieta ir forma turi būti pakartota ir grindų dangoje. 3.1. Vandeniu šildomų grindų įrengimas Ant pagrindo dedama šilumos izoliacija (dabar yra ir specialai grindiniam šildymui pritaikyto putų polistirolo). Ypač svarbu parinkti teisingą izoliacijos storį, kad  sumažėtų šilumos perdavimas į apačioje esančias patalpas arba gruntą. Grindyse tarp patalpų, kurių oro temperatūros vienodos, įrengiamos šilumos izoliacijos storį siūloma priimti 3,2-3,5 cm, jei naudojamas polistirolas. Jei tarp patalpų oro temperatūrų skirtumas 5°C, izoliacijos storis skaičiuojamas priimant, kad šilumos izoliacijos reikalaujama šiluminė varža turi būti ne mažesnė 1,25 m²K/W, jei skirtumas 10°C - ne mažesnė 2,62 m²K/W. Gali būti, kad šildomos grindys montuojamos ant grunto, tuomet izoliacijos sluoksnio šilumos varža turi būti ne mažesnė 2,86 m²K/W. Šis storis taip pat turi būti naudojamas, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpų viršija 10°C. Virš izoliacijos išvedžiojami vamzdeliai (labiausiai tinka minkšti, laidūs šilumai polietileniniai vamzdeliai) ir visa ši konstrukcija padengiama betono sluoksniu. Betonas, kuriuo užpilami vamzdeliai, turi sudaryti tam tikro storio sluoksnį. Jei sluoksnis bus per plonas, vamzdelių paklojimo vietose betonas perkais: susidarys "karšti" ruožai grindų paviršiuje. Jei betono sluoksnis per storas - daug šilumos akumuliuos betono masė, didės energijos sąnaudos, bus sudėtinga valdyti grindų darbo temperatūros režimą. Nustatyta, kad optimalus betono sluoksnis sudaro 6,5 cm. Šiuo atveju betono storis virš vamzdelio - apie 4,5 cm. Į jo masę, prieš jį liejant, dedami plastifikuojantys priedai. Plastifikatorių paskirtis: paversti betoną vienalyčiu, pašalinti oro burbuliukus ir sumažinti skilinėjimo tikimybę. [4] Vamzdžių išvedžiojimo būste pavyzdys Išvados Grindinis šildymas vis labiau populiarėja Lietuvoje ir pasaulyje, dėl sukuriamo didžiausio komforto, lyginant su kitais šildymo būdais. Šiluma pasiskirsto tolygiai visame patalpos plote. Nesukelia rūpesčių dėl dizaino suderinamumo su aplinka. Taupoma šiluminė energija dėl naudojamos žemos šilumnešio temperatūros. Taip pat grindinį šildymą galima pritaikyti įvairios paskirties patalpose. Bet kaip ir visi geri dalykai taip ir grindinis šildymas turi trūkumų. Grindys šildančios patalpas labai džiovina orą. Jei patalpose nėra drėgna, sausas oras džiovina nosies bei gerklės gleivines ir mažina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms. Šiuo metu Vokietijos šildymo ir vėdinimo specialistai rekomenduoja šildomas grindis įrenginėti tik sanitariniuose mazguose, skalbyklose, holuose ir virtuvėse. Kitos paskirties patalpose tokį šildymą reikėtų derinti su oro drėkinimo sistemomis. Dar vienas trūkumas yra tas , kad dėl didelio grindų inertiškumo praktiškai neįmanoma reguliuoti patalpų temperatūros pagal pageidavimą. Asmenys norintys įsirengti grindinį šildyma turetų nuspręsti kokiu būdu šildomų grindų jie noretų. Vandeniu šildomų grindų eksplotacija yra pigesnė, bet įrengimas brangesnis, o elektra šildomų – eksplotacija yra brangesnė, o įrengimas pigesnis. Literatūros sąrašas 1. Elektra šildomų grindų įrengimas. In ASA [interaktyvus]. 2006, gegužė [žiūrėta 2006m. gegužės 16d.]. Prieiga per internetą : 2. Grindys, šildomos vandeniu - taupu, jauku ir sveika. In Termogija [interaktyvus]. 2006, gegužė [žiūrėta 2006m gegužės 16d.]. Prieiga per internetą: 3. Vandeniu šildomų grindų įrengimas. In ASA [interaktyvus]. 2006, gegužė [žiūrėta 2006m. gegužės 16d.]. Prieiga per internetą :

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!