Gražinos paveikslas A. Mickevičiaus poemoje

XIX a. Visuomenėje moterys buvo matomos kaip namų šeimininkės. Jos negalėjo balsuoti ir buvo priklausomos nuo vyrų. Tačiau Adomas Mickevičius savo poemoje „Gražina“ kunigaikščio žmoną vaizduoja kaip lygiavertę pačiam valdovui.
Šios moters graži ne tik išorė, bet ir vidus. Ji buvo vyriškos dvasios. Gražinai nerūpėjo moteriški darbai, o kovos ir medžioklė buvo jos mėgstamiausi dalykai. Savarankiškai viską atlikdavo, pati priimdavo sprendimus, be vyro pagalbos ar žinios. Nedaugelis to laiko moterų išdrįsdavo be vyro žinios kažką daryti. Gražina nemėgo atvirauti, daugumą minčių slėpė savyje „nuo svetimų mintis paslėpti mėgo“. Kunigaikštienė buvo teisinga, neleisdavo neteisingumui klestėti. Dėl didelio Gražinos proto ir supratingumo, žmonės eidavo pas ją prašyti patarimų. Rimvydas, kai nebežinojo kaip pasielgti, taip pat ėjo su kunigaikštiene pasitarti, nes ji visad rasdavo išeitį. Taigi, Gražina buvo ne tik graži, bet ir protinga.
Gražina mylėjo savo vyrą. „Su vyru ji dalinosi viskuo džiaugsmais, širdim...“ . Jai buvo svarbiausia dvasinis ryšys su vyru. „Ji liūdesy paguosdavo valdovą, jai brangūs buvo vyro reikalai. Su Gražina protingai pasitarus aiškėjo bylos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!