Glacigeninio reljefo formavimasis Rietave

• Lietuvos vakarai, Telšių apskritis, Žemaitija.
• Rietavas yra 25 km į pietus nuo Plungės. Išsidėstęs Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose-Vakarų žemaitijos plynaukštėje.
• Būdingas jūrinis klimatas.
5-30 km pločio plynaukštėje vietovaizdžiai gana monotoniški, vyrauja banguota moreninė lyguma, didžiausias kritulių kiekis, tankiausias Lietuvoje upių tinklas. Plynaukštė apima Salantų, Kartenos, Plungės ir Rietavo apylinkes. Toliausiai į pietus, į Karšuvos žemumą išsikiša Vilkyškių kalvagūbris. Vakarinėje plynaukštės dalyje, palei kairį Minijos krantą nutįsęs Endriejavo kalvagūbris.
Tai maždaug 110 m aukštyje plytinti aukštumos žemesnė pakopa, kurią iš vakarų įrėmina pakraštinių moreninių darinių lankas , aukščiausiai pakylantis ruožo viduryje ties Endriejavu. Kalvagūbris sudaro vakarinę aukštumos briauną, tuo tarpu aukštumos šlaitas labai nevienodo statumo ir pločio. Siauriausia plynaukštė yra šiaurinėje dalyje, kur susilieja su aukštumos šlaitu, nesudarydama aiškesnės pakopos, kaip, pavyzdžiui, Platelių–Salantų ruože. Plynaukštė beveik išnyksta ir pietiniame aukštumos šlaite. Tuo tarpu šiaurės vakarinėje dalyje Vakarų žemaičių plynaukštės, o ir visos aukštumos šlaitas yra itin lėkštas, nusitęsiantis iki pat Salanto senslėnio. Todėl plynaukštės ir Vakarų Žemaičių lygumos riba čia yra sutartinė ir veda 50 m aukščio izohipsėmis. Endriejavo kalvagūbris iškyla iki 148 m absoliutinio aukščio, gūbriai išsidėstę glausčiau, kalvotumas statesnis. Kalvagūbrio atribota plynaukštė sudaro dubumą, kurios paviršius plokščias, bet nuolaidėjantis į pietus. Rietavo dubumos pakraščiuose (110–120 m NN) vyrauja moreninė lyguma, kalvynų papėdėje nuklota iš jų atitekėjusių upelių smėlingomis senovinėmis deltinėmis sąnašomis. Žemesnė pietinė dalis (90–100 m NN) nuklota limnoglacialinėmis nuogulomis. Arčiau vidurio kalvynų pasitaiko pavienių didokų lėkštų smėlėtų kalvų, kaip alkos kalnas į šiaurę nuo Rietavo, iškilęs iki 150 m absoliutinio aukščio.
Vyrauja smulkios kalvos.
Reljefo formavimasis po paskutinio apledėjimo
Pagrindiniai reljefo dariniai
Intensyviausiai linijinės erozinės formos kūrėsi Vidurio Lietuvos fazės metu. Tuomet griovos ir raguvos suraižė ir Žemaičių aukštumų pašlaites.
Judančių ledynų poveikis reljefui priklauso nuo žemės paviršių sudarančių uolienų sudėties ir ledyno dydžio ir pasireiškia ardomąja veikla, irimo produktų pernaša ir akumuliacija.
Pietų Lietuvos fazės ledyno traukimosi metu ledyno plaštakų sandūroje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!