Gėrio ir blogio kova V.Goldingo romane "Musių valdovas"

„Gyvenime buvau ne kartą sukrėstas ir priblokštas, suvokęs, ko tik mes, žmonės, nesugebame vieni kitiems padaryti...‘‘ – šiais žodžiais garsus anglų rašytojas Viljamas Goldingas prabilo Europos rašytojų simpoziume. Akylai stebėdamas gyvenimą, žmones, įvykius, V. Goldingas, romano „Musių valdovas“ autorius, vis labiau įsitikino, kad žmonija serga. Jo manymu, rašytojo uždavinys – nustatyti diagnozę ir gydyti. Kur yra riba tarp žmogaus ir žvėries? Į šį klausimą bandysiu atsakyti remdamasis Goldingo romanu „Musių valdovas“.
Romane V. Goldingas vaizduoja berniukus, sudužus lėktuvui, atsidūrusius negyvenamoje saloje. Čia puikus klimatas, daugybė vaisių ir nė vieno suaugusiojo. „Suaugusieji mumis dabar negali pasirūpinti“, – todėl patys priversti prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir už jaunesniuosius likimo brolius. Naujuosius salos gyventojus jungia draugystė, bendri troškimai, įgyta laisvė. Ko griebiasi berniukai pirmiausia? Iš pradžių surengia rinkimus, išrenka vadu simpatingąjį Ralfą, nusistato gyvenimo taisykles, tačiau jos pasmerktos žlugti – dėl visko kaltas jaunatviškas neatsakingumas. Jie stato šėtras ir budi prie laužo, kad dūmus pastebėtų praplaukiantys laivai. Bet štai, prabėgus vos kelioms dienoms, jie lyg kvaitulio apimti įnirtingai sukasi ratu, skanduodami: „Nudobk žvėrį! Perpjauk gerklę! Liek jo kraują!” Pirmas drebančia ranka pralietas kraujo lašas, manau, tirpdo tą ribą tarp žvėries ir žmogaus. Kerštu springsta Džekas su savo „gentimi”, karštligiškai persekiodamas savo buvusį draugą Ralfą. Nesijausdami saugiai vaikai pradeda bijoti paslaptingo žvėries, kuris visus baugina naktį ir neleidžia miegoti. Dalis jaunuolių grupės atsiskiria ir tampa medžiokliais – pasismailinę medines ietis jie pradeda ne tik medžioti šernus, bet ir tykoti žvėries, kurį žada negailestingai nudobti. Taip jėga pradeda užvaldyti vaikų protus. Įsimintinas šernės medžioklės epizodas. Žvėrių banda guli, besimėgaudama medžių paunksme, o Džekas su savo medžiokliais užpuola, kupiną motinystės palaimos šernę. Ji, nors ir sunkiai sužeista, bėga nuo savo užpuolikų. Gaudynės tęsiasi laukymėje, ten, kur žydi margaspalvės gėlės, o tykiam kaitriam ore plevena peteliškės. Autorius sugretina du labai skirtingus vaizdus – šernės medžioklę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!