Gėrio ir blogio kova J . Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“

Gėrio ir blogio kova J . Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“

Gėrio ir blogio kova yra dažniausiai akcentuojamas aspektas, kuris parodo tam tikrą konfliktą būdingą dramoms ir kitiems panašios koncepcijos kūriniams. Gėris ir blogis čia atsispindi kaip tam tikra priešprieša, kuri suvokiama per siužetą, o šis – per kūrinio veikėjų patirtis ir išgyvenimus. Svarbiausia paminėti tai, kad būtent gėrio ir blogio kova regima ir lietuvių literatūroje. Vienas tokių pavyzdžių – XX a. dramaturgo, prozininko, vertėjo, eseisto ir kultūros veikėjo Juozo Grušo tragikomedijoje pavadinimu „Meilė, džiazas ir velnias“. Net pavadinimas išduoda apie atitinkamą gėrio ir blogio kovą. Tad kokia ji, argumentuotai ir svariai aptarsiu šioje kalboje.

Gėris ir blogis matomas žmogui kovojant pačiam su savo vidumi, patiriant prieštaringus jausmus. Tai labai dažnas atvejis, kada regima gėrio ir blogio kova, žvelgiant per veikėjo paveikslą ir jo patiriamas patirtis bei išgyvenimus. Tai rodo, koks žmogus komplikuotas ir kaip jo viduje viskas chaotiška ir net pačiam veikėjui sunkiai suprantama, tad jis elgiasi vienaip, tačiau širdyje jaučiasi visai kitaip, kas sukuria tam tikras priešpriešas žmogaus viduje. Atitinkamai apžvelgiant šią situaciją, Juozo Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“, iškyla keli veikėjų paveikslai, kurie idealiai nusako šią situaciją. Pirmasis toks paveikslas galėtų būti Juliaus paveikslas, per kurį išryškėja gyvenimo tragizmo pajauta ir sudėtingi jausmai. Julius susiduria su gyvenimo tragizmu, kuris jo vidų skirsto į du klodus. Viename jų jis visiškai užsidaręs nuo pasaulio ir jo visiškai nesupranta, o kitame – jis vis dar nuoširdžiai tikisi pažinti pasaulį ir svarbiausius jo slėpinius. Pavyzdžiui, Julius labai užsidaręs ir pats vienas išgyvena, pats vienas ir džiaugiasi. Jis savo jausmais su kitais dalintis nemato reikalo ir tai kyla būtent iš tos pozicijos, kur matoma, kad Julius visiškai nesupranta gyvenimo prasmės, o kartu su ja ir viso pasaulio, kuris jam atrodo kaip beprotnamis. Julius netgi galvoja, kad šis pasaulis beviltiškas, jis neturi ateities, o pakeisti nieko jau negalima. Tad Julius nebetiki niekuo. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, dar nemirusiai Juliaus vilties kupinai sielos dalelei yra vis dar svarbu suprasti pasaulį ir jo prasmę, tad jis iš paskutinių jėgų jį bando suprasti, kad ir kaip būtų sunku. Juk jis žmogus ir jis kovoja su savo paties tragizmu. Kaip antrąjį veikėją būtų idealu paminėti Luką. Lukas yra maištaujantis paauglys, kuris taip pat nesupranta pasaulio ir viskuo jame šlykštisi, nes jam atrodo, kad jis pamestas visų, jo gyvenimas beviltiškas ir tai susiję su tuo, jog visa jo šeima jį apleido. Nepaisant visko, būtent tokie baisūs jausmai jam kyla vien todėl, kad jam tiesiog trūksta šilumos ir nėra nei vieno žmogaus, kuris jį suprastu ir palaikytų. Tad Lukas su savimi kovoja pats. Taigi, gėris ir blogis bei šių aspektų kova matoma įžvelgiant paties žmogaus kovojimą su savo blogybėmis, patiriant prieštaringus jausmus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!