Geoterminė energija

1992 m. Jungtinių Tautų konferencijoje "Aplinka ir plėtra" (UNCED) buvo priimta aplinkos apsaugos ir tarptautinės veiklos programa remtinai plėtrai XXI amžiuje (Earth Summit). 1997 m. Hararėje vykusiame World Solar Summit buvo priimta "Pasaulio saulės programa 1996-2005" (World Solar Programme 1996-2005), konkretizuojanti Earth Summit sprendimus. Ši programa patvirtinta 104 šalių delegacijų ir 17 valstybių vadovų dalyvavusių pasitarime bendru sutarimu.
Lietuvoje geoterminio lauko energijos potencialas sudaro 6 000x1018 J (iki 3 km gylio). Tai: a) seklieji geoterminiai ištekliai iki 200 m gylio, b) hidroterminiai ištekliai – vandeningųjų horizontų energijos resursai, c) petroterminiai – karštų sausų uolienų energijos resursai.
Lietuvoje nuo 1994 m. naudojami lengviausiai pasiekiami seklieji geoterminiai ištekliai. Šiuo metu yra įrengta per 100 geoterminių šilumos sistemų, kurių bendra galia siekia 1 MW.[4]
Žemės energijos panaudojimas yra labai įvairus - gali tenkinti centralizuotų ir pavienių vartotojų poreikius, suteikti jiems komfortą ir nekenkia aplinkai. Žemės energiją galima paversti šiluma arba elektra, rasti būdų kompleksiškam hidrosferos išteklių pritaikymui, ypač gydymo, poilsio ir sveikatos profilaktikos srityje, žemės ūkyje (daržininkystėje, žuvivaisoje, linų perdirbime, grūdų ir šieno miltų džiovinime ir kt.), pramonėje (žuvų, medienos, vaisių ir daržovių džiovinime ir kt.).
Žemės energijos išteklių išgavimas susijęs su: karštomis sausomis uolienomis; karštu požeminiu vandeniu; žemos temperatūros požeminiu ir gruntiniu vandeniu; gruntu (dirvožemiu).
Žematemperatūrinę Žemės šilumą galima naudoti, taikant šilumos siurblius: šaltinis - šilumokaitis - šilumos siurblys - vartotojas.
Aukštatemperatūrinę Žemės šilumą galima naudoti per šilumokaičius tiesiogiai: šaltinis šilumokaitis vartotojas.
Geoterminę elektros energiją galima gauti iš karštų sausų uolienų, slūgsančių Vakarų Lietuvoje 2,5 - 4,5 km gylyje, kurių temperatūra turėtų būti 100-145oC. Geoterminę elektros energiją taip pat galima gauti ir pritaikant šilumos siurblius. [1]
Dėl kasmetinio Žemės paviršiaus įkaitimo atsiradusią energiją panaudoti lengviau. Tokia energijos rūšis galėtų būti naudojama, kad palaikyti namuose norimą temperatūrą: vasarą vėsinti, žiemą – šildyti. Tačiau šis būdas nelabai gali būti naudojamas elektrai gaminti. [2]
Nors Žemės šiluma yra neaprėpiama, tačiau praktiškai panaudoti galima tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!