Pastaruoju metu ėmė sparčiai vystytis nauji geografinės informacijos surinkimo, apdorojimo, analizavimo ir pateikimo vartotojui metodai, tai yra geografinių duomenų bankų ir geografinių informacinių sistemų (GIS) kūrimas ir taikymas aplinkos apsaugos, gamtos išteklių valdymo srityje. Kas tai yra GIS? "Tai kompiuterių ir programinės įrangos sistema, kurios pagalba surenkami, tvarkomi, atnaujinami, analizuojami ir modeliuojami erdviniai duomenys, naudojami planavimo ir valdymo uždaviniams spręsti" (David Rhind). Galima apibūdinti ir paprasčiau: "Tai kompiuterinė sistema, kuri saugo ir naudoja duomenis, apibūdinančius objektus žemės paviršiuje"(D.Rhind).
Iki pastarojo meto praktiškai nebuvo daug parašyta apie GIS vystymąsi pasaulyje. Pirmas toks apibendrinimas atliktas straipsnių rinkinyje "American Cartographer" (1988). GIS sistemos pasirodė kartu su pirmosiomis operacinėmis sistemomis (tai buvo Kanados Geografinė Informacinė Sistema). Pirmosios vartotojui skirtos sistemos pasirodė 1980 metų pradžioje. JAV kompanija ESRI sukūrė pirmąją savo programos ARC/INFO versiją 1982 metais. Jos vėlesnės versijos tapo vienos iš labiausiai vartojamų GIS programų pasaulyje. Europoje GIS imta taikyti žemės kadastro srityje ir aplinkos apsaugos duomenų bazių kūrime. Apie 1980 metus Didžiojoje Britanijoje imta sparčiai kurti visos šalies topografinę duomenų bazę. Kanadoje viena iš pirmųjų svarbių pritaikymo sferų buvo miškų ūkio valdymas - medienos išteklių skaičiavimas, kirtimo plotų parinkimas ir informacijos pateikimas vietinėms (provincijos) struktūroms. Kinijoje ir Japonijoje buvo kuriamos aplinkos monitoringo sistemos.
Paprastai GIS sukūrimui ir eksploatavimui naudojami: geografinių duomenų (žemėlapių) įvedimui - digitaizeriai, duomenų apdorojimui, analizei ir saugojimui - kompiuteriai su specialiomis programomis, duomenų pateikimui - printeriai ir ploteriai. Kuriant geografinių duomenų bazę naudojama kartografinė medžiaga: žemėlapiai, planai ir schemos bei joje esanti informacija - reljefas, vandenys, kelių tinklas ir kiti objektai. Norint, kad žemėlapis patektų į kompiuterį, naudojamas digitaizeris. Jį sudaro specialus stalas su didelio tikslumo įrenginiu (pele), kuriuo atliekamas linijų "kopijavimas" (principas panašus į plotų planimetravimą) ir perkėlimas į kompiuterį, kur vyksta jų vektorizavimas, topologijos kūrimas, ir kompiuterio atmintyje sukuriama skaitmeninė žemėlapio forma. Taip paruošiama viena iš geografinės informacinės sistemos dalių....
Šį darbą sudaro 1851 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!