Geografija

Tekėdama upė graužiasi tokios formos vaga, kuri geriausiai tiktų vandeniui ir nešmenims plukdyti. Dėl to svarbu išsiaiškinti, kokią reikšmę turi vagos forma vandens tekėjimui upėje.
Kadangi vanduo teka žemyn veikiamoas sunkio jėgos, tai jis juda ten, kur gali lengviau prasiskverbti. Kitaip tariant, upė turi potencinės energijos ir teka taip, kad jos tekėjimo greitis būtų didžiausias, o energijos nuostoliai dėl trinties – mažiausi. Trintis labiausiai pasireiškia prie upės krantų ir dugno, tačiau svarbi ir vidinė vandens trintis bei oro pasipriešinimas vandens paviršiuje.
Yra du tekėjimo tipai – laminarinis, arba sluoksninis, ir turbulentinis, arba sūkuringas. Laminarinis tekėjimas yra horizontalus vandens judėjimas tarpusavy nesimaišančiais sluoksniais. Šitaip tekėdama upė turėtų sruvnti virš dugno nuosėdų jų nepajudindama. Upėse vyraujantis turbulentinis vandens tekėjimas yra netvarkingas, tekmėje gausu vertikalių ir horizontalių, slenkančių pasroviui sūkurių.
Turmulentiškumas priklauso nuo tekėjimo greičio, kuris savo ruožtu priklauso nuo tekančio vandens energijos, likusios įveikus trintį. Manoma, kad normaliomis sąlygomis trinčiai įveikti išeikvojama apie 95% upės energijos.
■ Jei greitis didelis, įveikus trintį lieka daugiau energijos, taigi vandens turbulentiškumas padidėja. Dėl to didėja upės galia ardyti ir nešti pasroviui dugno nuogulas. Kuo greičiau upė teka, tuo daugiau ir didesnes daleles gali plukdyti. Plukdomos medžiagos vadinamos upės nešmenimis.
■ Kai upės greitis mažas, ji turi mažiau energijos trinčiai įveikti. Turbulentiškumas slopsta ir gali tapti nepastebimas akimi. Nuogulos upės dugne lieka nepajudintos. Kadangi nuo turblentiškumo priklauso nešmenų kiekis, tai jam mažėjant daugėja dugno nuogulų.
1) vagos formos ir skerspjūvio ploto;
2) vagos dugno ir krantų šiurkštumo;
3) vagos nuolydžio.
1. Vagos forma
Ji dažniausiai apibūdinama terminu hidraulinis spindulys, t. y.upės vagos skerspjūvio ploto ir sąlyčio perimetro santykiu. Skerspjūvio plotas gaunamas sudauginus vagos plotį ir vidutinį gylį. Sąlyčio perimetru ( arba vagos šlapiuoju perimetru) vadinamas sausumos ir vandens sąlyčio linijos vagos skerspjūvyje ilgis.
Nuo skerspjūvio formos priklauso didžiausio greičio taško vieta tame skerspjūvyje. Tiesios vagos skerspjūvis yra maždaug simetrinis, o vingiuotos – asimetrinis, todėl vandens tėkmės ddidžiausio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!