Gamybinės praktikos ataskaita: Alytaus aplinkos apsaugos departamentas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS MIŠKŲ FAKULTETAS EKOLOGIJOS KATEDRA Alytaus aplinkos apsaugos departamente atliktos gamybinės praktikos ataskaita Atliko: Tikrino: AKADEMIJA 2006 TURINYS Psl. ĮVADAS ......................................................................................................................................... 1. Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir įgyvendinimas , Lietuvos pasirengimas narystei ES programos (NAPP) aplinkos dalies įgyvendinimas .................................................... 2. Mokesčių apskaičiavimas už aplinkos tarša metodika ................................................................ 3. Atliekų tvarkymas , jų surinkimas bei antrinis panaudojimas ; sąvartynai ................................. 4. Standartų ir technologijų laikymasis............................................................................................ 5. Valymo įrenginiai (oro, vandens ) .............................................................................................. 5. 1 Oro kokybė ir matavimo prietaisai .......................................................................... 5.2. Vandens kokybė ...................................................................................................... 5.3. Nuotekų valymo būdai ............................................................................................ 5.4. Išsklaidytoji tarša .................................................................................................... 6. Gamtos išteklių naudojimas , naudingųjų iškasenų karjerai , pažeistų žemių tvarkymas, gyvenviečių želdiniai , vietinės reikšmės saugomos teritorijos , jų išdėstymas, steigimo tvarka ................................................................................................................................ 7. Biologinės įvairovės apsauga ...................................................................................................... IŠVADOS ....................................................................................................................................... ĮVADAS Šių metų balandžio 10-21 dienomis turėjome galimybę atlikti gamybinę praktiką Alytaus aplinkos apsaugos departamente. Šios praktikos tikslas – susipažinti su aplinkos apsaugos departamento darbu, aplinkos apsaugos teisiniais aktais, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus bei ekologo pareigybe, aplinkosauginėmis programomis, ekologiniu švietimu. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė yra vienas iš pagrindinių aplinkos apsaugos valdumo būdų. Ji užtikrina valstybės nustatytų teisės normų aplinkos apsaugos srityje įgyvendinimą ir aplinkos apsaugos valdymo efektingumą. Aplinkos apsaugo valstybinės kontrolės vykdymas (inspektavimas) yra svarbiausia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų funkcija. Lietuvoje pagrindinė aplinkos apsaugą reguliuojanti įstaiga yra Aplinkos ministerija. Atskiruose Lietuvos regionuose ir miestuose aplinkos apsaugą organizuoja vietos savivaldybės. Šioje gamybinės praktikos atskaitoje panagrinėsiu , kaip aplinkos apsauga organizuojama Alytaus aplinkos apsaugos departamente. Alytus - Pietų Lietuvos centras, išsidėstęs abipus Nemuno upės. Didžioji miesto dalis įsikūrusi viename iš gražiausių Nemuno vingių visoje ilgoje jų virtinėje- atroda, kad čia Nemunas nesugebėjo susirasti tiesaus kelio žemyn ir padarė didelį- net 12 km ilgio posūkį, kurio siauriausia vieta tesiekia 4 km. Paskutinis ledynmetis ir plati Nemuno upės tėkmė suformavo nepaprastai išraiškingą, vaizdingą bei savitą Alytaus kraštovaizdį, kurio puikumą papildo miestą juosiantys parkai ir miškai, užimantys1268,2 ha- beveik trečdalį miesto teritorijos. Ne kiekvienas miestas galėtų didžiuotis tokia žalumos gausa, turtingu kultūros paveldu. Miesto sodas bei miesto teritorijoje slūgstantys Alytaus bei Radžiūnų piliakalniai įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamų vertybių sąrašą. Mieste rasime unikalių gamtos kampelių- Vidzgirio botaninį draustinį, lenynmečio palikimą, Likiškių kalvas. Alytų puošia jaunimo parkas su vienintelėmis Lietuvoje metalo- plastiko skulptūromis, brandaus pušyno Kurorto parkas bei daugybė skverų, tolygiai išsidėsčiusių visoje miesto teritorijoje. Didžiąją dalį miesto miškų prižiūri Alytaus miškų urėdija, kitas žaliąsias teritorijas bei parkus administruoja Alytaus miesto savivaldybės VšĮ Alytaus parkai. 1. Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir įgyvendinimas, Lietuvos pasirengimas narystei ES programos (NAPP) aplinkos dalies įgyvendinimas Aplinkosaugos politika – tai kryptingi veiksmai , kuriais siekiama reguliuoti teršimą, teritorijų bei gamtinių išteklių naudojimą. Šių veiksmų pagrindinis tikslas yra išvengti gamtinės aplinkos kokybės degradacijos, arba ją išlaikyti, arba ją pagerinti jos kokybę, tai teisinių struktūrų kūrimas bei įgyvendinimo priemonių nustatymas. Aplinkosauga ES sutartyse: -Romos sutartis ( įsigaliojo 1958 m.); -Vieningas Europos aktas (įsigaliojo 1987 m.); -Europos Sąjungos sutartis (Matricho sutartis , įsigaliojo 1993 m.); -Amsterdamo sutartis (įsigaliojo 1999 m.); -Nicos sutartis ( pasirašyta 2001 m. ratifikuojama ). ES aplinkosaugos politikos tikslai: • Darnus vystymasis; • Aplinkos kokybės apsauga , tausojimas ir gerinimas ; • Sveikatos apsauga; • Protingas ir racionalus gamtos išteklių naudojimas; • Aukšto lygio apsauga; • Tarptautinių priemonių inicijavimas , sprendžiant regionines ir pasaulines aplinkos problemas . Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo tvarka ir reikalavimai Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas. Taisyklės reglamentuoja taršos prevencijos ir kontrolės priemones, numatytas Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ( žin.,1997 , nr.104-2615 ), Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme (žin.,1999 , nr. 98-2813 ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (žin.,1998 , nr. 61-1726 ) ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (žin.,1997, nr.112-2824).Taisyklėse nustatomos ūkinės veiklos vykdytojų. Leidimų projektus derinančių ir leidimus išduodančių institucijų, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir pareigos išduodant, atnaujinant, koreguojant ar panaikinant leidimus. Išduodant leidimus, įvertinamas įmonių techninis bei ekonominis pasirengimas saugiai eksploatuoti įrenginius bei vadovaujantis aplinkosaugos principais: • eksploatuojant ūkinės veiklos objektus, neturi būti pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybės normos; • turi būti laikomasi LR tarptautinių įsipareigojimų ir atsižvelgiama į vietos aplinkos sąlygas; • turi būti taikomos visos prieinamos taršos prevencijos priemonės, ypač švaresnių technologijų naudojimas; • gamtos ištekliai turi būti racionaliai ir kompleksiškai naudojami, o energija naudojama efektyviai. Tuo tikslu stebimas ir kontroliuojamas medžiagų ir žaliavų naudojimas gamyboje; • turi būti vengiama atliekų susidarymo. Kai atliekos susidaro, jos turi būti panaudojamos, o arba jas tvarkyti taip, kad išvengtume neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti; • turi būti numatytos priemonės galimai aplinkos ir jos komponentų taršai išvengti ar ją riboti, esant neatsitiktinėms sąlygoms; • nustatyta tvarka turi būti vykdomas ūkio subjektų aplinkos monitoringas; • išduodant leidimus, įvertinama galimybė naudoti mažiau pavojingas medžiagas ; • turi būti užtikrintas kitų suinteresuotų asmenų bei visuomenės informavimas ir jos dalyvavimas leidimų išdavimo procese. Išduodama energetikos metalų gamybos ir apdirbimo, naudingųjų iškasenų pramonei bei chemijos pramonei. 2. Mokesčių apskaičiavimas už aplinkos tarša metodika Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymas buvo priimtas 1991 m. Mokesčiai būna dviejų dalių: 1. Mokesčiai už apmokestinamus gaminius , pakuotes; 2. Mokestis už aplinkos teršimą. Įmonės, išsiėmę leidimus , turi mokėti mokesčius už gamtinius išteklius (vandenį , durpes , smėlį). Leidimus sudaro kelios dalys: 1dalis - leidimas reikalingas toms įmonėms, kurios paima, panaudoja ar realizuoja daugiau kaip 10m3 gamtos išteklių per metus. Mokestis mokamas kas ketvirtį. Jei įmonė gamtinių išteklių iškasa daugiau, tai tokia įmonė sumoka valstybei už iškasta gamtos išteklių perteklių , jei iškasa mažiau negu numatyta jos normose, tai moka mažiau. 2dalis - mokesčiai už aplinkos teršimą. Mokamas mokestis už išleidžiamas į aplinką nuotekas. Įmonė moka tada, kai nuotekų išleidžiama daugiau kaip 10 l per parą. 3dalis - mokesčiai už oro taršą. Įmonės moka mokesčius už stacionarius taršos šaltinius. Mokesčio už aplinkos teršimą paskirtis – ekonominėmis priemonėmis skatinti teršėjus mažinti aplinkos teršimą, vykdyti atliekų prevebciją ir tvarkymą, neviršyti teršalams nustatytų išmetimo į aplinką normatyvų, taip pat iš mokesčių kaupti lėšas aplinkosaugos priemonėms įgyvendinti. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos Normatyvas - nustatyta tvarka įteisintas tam tikro teršalo kiekio, apmokestinamuoju laikotarpiu leidžiamo išmesti į aplinką, rodiklis. Didžiausios leidžiamos taršos normatyvas - didžiausio tam tikro teršalo kiekio, leidžiamo išmesti į aplinką per laiko vienetą, rodiklis. Laikinai leidžiamos taršos normatyvas - laikinai leidžiamo išmesti į aplinką per laiko vienetą tam tikro teršalo kiekio, nustatomo konkrečiam objektui, kol bus galima nustatyti didžiausios leidžiamos taršos normatyvą, rodiklis. Stacionarus taršos šaltinis - taršos šaltinis, esantis nekintamoje vietoje. Mobilus taršos šaltinis - motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus. Asmuo - fizinis asmuo, juridinis asmuo, kitas, neturintis juridinio asmens teisių, asmuo.  Mokesčio objektas Mokesčio objektas - išmetami į aplinką neigiamai veikiantys žmogų ir aplinką fizikiniai, biologiniai ir cheminiai teršalai. Mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių moka asmenys, teršiantys aplinką iš ūkinei-komercinei veiklai naudojamų mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veikla besiverčiančių asmenų transportą. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai ir tarifų koeficientai nustatomi teršalams ir teršalų grupėms pagal jų kenksmingumą aplinkai. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, pateikti šio įstatymo 1 priedėlyje, nustatomi vienai teršalų tonai. Stacionarių taršos šaltinių išmetamiems į aplinką teršalams, kuriems nustatytas laikinai leidžiamos taršos normatyvas, mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, pateikti šio įstatymo 1 priedėlyje, didinami taikant koeficientą 1,2. Ši nuostata pradedama taikyti po 3 metų nuo įstatymo įsigaliojimo datos. Asmenys, įgyvendinantys priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į aplinką ne mažiau kaip 10 procentų skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas nuo priemonės įgyvendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus. Jei teršalų išmetimo sumažinimo priemonė nustatytu laiku neįgyvendinama arba negaunamas planuotas efektas, mokestis už aplinkos teršimą už visą nesumokėtą laikotarpį sumokamas arba išieškomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda mokama už stacionarių taršos šaltinių išmetamą į aplinką normatyvus viršijantį teršalų kiekį. Jos dydis apskaičiuojamas normatyvus viršijantį teršalų kiekį dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir šiam teršalui nustatyto koeficiento, nurodyto 2 priedėlyje. Įkainius už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių vienai tonai sunaudotų degalų, o lėktuvams - pakilimo ir nusileidimo ciklui nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos pagal šio įstatymo 1 priedėlyje nurodytus apmokestinamų teršalų tarifus. Mobiliems taršos šaltiniams įkainis už aplinkos teršimą, atsižvelgiant į taršos šaltinio technines savybes, yra koreguojamas (mažinamas ar didinamas) taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotų institucijų nustatytus koeficientus. Mokesčiu už aplinkos teršimą neapmokestinamos transporto priemonės, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos. Apmokestinamų teršalų sąrašą ir jų grupes nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos. Asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką apskaitą. Mokestį už aplinkos teršimą apskaičiuoja ir moka mokesčio mokėtojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Mokestis už aplinkos teršimą  iš stacionarių taršos šaltinių mokamas pagal faktiškai per ataskaitinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį, už teršimą iš mobilių taršos šaltinių (išskyrus lėktuvus) - pagal sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį kuro kiekį, už teršimą iš lėktuvų - pagal nusileidimo ir kilimo ciklų skaičių. Mokestis už aplinkos teršimą mokamas kas ketvirtį arba kas pusę metų, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Mokestis sumokamas per 30 dienų nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Naujiems taršos šaltiniams mokestis už aplinkos teršimą skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią pradėta aplinką teršianti ūkinė veikla. Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už ataskaitoje pateiktus duomenis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą, įstatymų nustatyta tvarka skiria šiame įstatyme numatytas baudas. Už nuslėptą teršalų kiekį nustatyta tvarka mokamas mokestis už aplinkos teršimą ir bauda. Baudos dydis apskaičiuojamas nuslėptą teršalų kiekį dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą tarifo, nurodyto šio įstatymo 1 priedėlyje, ir iš šiam teršalui nustatyto koeficiento, nurodyto 2 priedėlyje. Asmenims, kurie netvarko privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, apmokestinamų teršalų kiekis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatytas metodikas. Mokesčio už aplinkos teršimą 10 procentų mokama į valstybės biudžetą, 20 procentų - į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą ir 70 procentų - į atitinkamos savivaldybės gamtos apsaugos fondą.  Oro kokybė mieste 2004 m. rugsėjo mėn. Aplinkos apsaugos agentūra pradėjo vykdyti Alytaus miesto oro kokybės tyrimus pasyviais sorbentais. Bus įvertintas oro teršalų (sieros dioksido – SO2, azoto dioksido – NO2 ir lakiųjų organinių junginių – LOJ, ozono) vidutinių koncentracijų erdvinis pasiskirstymas Alytaus miesto aglomeracijoje. Mieste stebėjimai pasyviais sorbentais vykdomi Pramonės rajone, Rūtų - Jotvingių gatvių sankryžoje ir Likiškėlių g. šalia lopšelio–darželio „Boružėlė“. Atliekami kontroliniai teršiančių medžiagų emisijų iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių į atmosferą patikrinimai. Aptariamuoju laikotarpiu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento analitinės kontrolės skyrius patikrino teršalų emisijas vienoje miesto įmonėje ( uždarojoje akcinėje bendrovėje „Dzūkijos vandenys”). Nustatyta formaldehido, fenolio koncentracijos. Normatyvų viršijimų nenustatyta. Patikrinti 179 mobilūs taršos šaltiniai (t.y. 138 transporto priemonė su Otto varikliais bei 41 – su Dyzelio varikliais) ir nustatyta, kad 32 arba 17,9 % iš jų viršijo leistinus normatyvus (t.y. 26 arba 18,8 % transporto priemonių su Otto varikliais bei 6 arba 14,6 % - su Dyzelio varikliais). Radiacinė situacija Mieste nuolat sekama radiacinė situacija. Su Danijos Karalystės pagalba pastatyta nenutrūkstamo radiacinio ryšio monitoringo stotis ant miesto savivaldybės administracinio pastato stogo. Į bendrą Lietuvos Respublikos ir Europos sistemą kas valandą kompiuteriu pateikiami radiacinio fono duomenys. Jeigu radiacinis fonas didelis, šie duomenys tikslinami kas 0,5 val., kas 15 min. ir t.t. Aptariamuoju laikotarpiu radiacinis fonas Alytuje nebuvo padidėjęs. Nemuno upės vanduo Aptariamuoju laikotarpiu Nemuno upės vandens kokybė buvo stebima imant mėginius žemiau ir aukščiau Alytaus miesto. Pagal organinių medžiagų (BDS-7) reikšmes Nemuno upės vanduo aukščiau miesto buvo III klasės, t.y. mažai užterštas, žemiau miesto – IV klasės, t.y. vidutiniškai užterštas, pagal mineralinio azoto (amonio jonų, nitritų, nitratų) reikšmes I klasės, t.y. labai švarus ir fosfatų reikšmes – I klasės, t.y. labai švarus. Nustatytas naftos produktų kiekis – 0,04 mg/l, lyginant su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, stebimas naftos produktų sumažėjimas. Detergentų nustatyta 0,02 mg/l koncentracija. Biogeninių medžiagų (azoto, fosforo ir silicio), kurios svarbios gyvybės vystymuisi vandenyje ir jų koncentracija priklauso nuo biologinių bei biocheminių procesų, kiekiai išlieka panašiame lygmenyje kaip ir 2003 m. III ketvirtyje. 3. Atliekų tvarkymas, jų surinkimas bei antrinis panaudojimas; sąvartynai Atliekų tvarkymas yra vienas iš svarbiausių aplinkosaugos uždavinių Atliekų apskaita drausmina atliekų tvarkymą , leidžia surinkti statistinę informaciją, padeda sekti atliekų judėjimą Atliekos būna pavojingos ir nepavojingos. Pavojingos atliekos yra – naftos ir vandens emulsijų atliekos , odos ir kailių išdirbimo dumblas, dervos , klijai , medicinos atliekos , latekso atliekos , , tepalai , muilai, atliekos su gyvsidabriu , akumuliatoriai , radioaktyviosios atliekos. Nepavojingos atliekos - užterštas gruntas , pelenai , valymo įrenginių dumblas , gyvulinės kilmės riebalai , šlakai.. Atliekos , kurių negalima maišyti vadinamos nesuderinamomis. Pavojingų atliekų maišymuisi naudojamas reitingo grupės numeriai (RGN ). H-vyksta egzoterminė reakcija , skiriasi didelis šilumos kiekis. F – egzoterminė reakcija , užsidega mišinys ar susidarę produktai. G –sumaišius skiriasi netoksiškos dujos (N, CO2) , gali sprogti. GT – skiriasi toksiškos dujos (H2S, HCN). GF- skiriasi dujos ( H2, C2H2 ). E- sprogimas, P- vyksta polimerizacija, išsiskiria daug šilumos, degios ir toksiškos dujos. S- toksiškos medžiagos suskystėja. U- gali būti pavojingos pasekmės. Pavojingas atliekas tvarkančios įmonės turi turėti licenzijas, kuriose nurodyta , kokias pavojingas atliekas gali tvarkyti. Pavojingos atliekos turi būti identifikuojamos , jų negalima skiesti, maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Tai daryti galima tik pav. atliekų naudojimo ar šalinimo įmonėje. Pagal poveikį pavojingos medžiagos skirstomos į : toksiškas , kancerogenines , koroziją sukeliančias , sprogstančias savaime , užsiliepsnojančias , bei radioaktyviasias. Organinės kilmės atliekos yra – lapai , medžių šakos , smulkinta žolė. Organines atliekas galima kompostuoti. Atliekų kompostavimas – tai biocheminis procesas , kai organiniai junginiai , veikiami O2 ir šilumamėgių organizmų , transformuojami į neorganines medžiagas ir CO2. Esmė yra grąžint natūralų gamtos ciklą. Anaerobinis kompostavimas –bedeguoninis, kai susidaro riebiosios rūgštys, aldehidai, dujos. Aerobinis –deguoninis , kai baltymai suyra iki CO2 , H2O , NH3. Susidaro labai sudėtingos antrinės organinės medžiagos , kurios įeina į humuso sudėtį. Skylant organinėms medžiagoms susidaro druskos. Pagamintame komposte esančios mineralinės medžiagos ir humusas teigiamai veikia dirvos savybes, pagerina maisto medžiagų santykį , vandens režimą , praturtina mikroflorą ir –fauną. Kompostas naudojamas kaip trąša ir dirvos struktūrai gerinti. Daromas iš gyvulinės ir augalinės kilmės organinių atliekų. Kartais pridedama mineralinių priedų – pelenų , kalkių , cemento gamybos atliekų , kreidos . Augalinės atliekos :silosas , durpės , šiaudai , medienos atliekos , lapai , žolė. Gyvulinės: mėšlas , srutos , valymo įrenginių dumblas , pieno , mėsos atliekos. Organinių atliekų kompostavimas žemės ūkyje: Aktyvusis kompostavimas (stambiose komposto gamybos įmonėse ; aktyviai maišant ir aeruojant; 1-2 mėm.) Pasyvusis kompostavimas (aerobin4mis ir anaerobin4mis sąlygomis ; kas 1-3 mėn. maišoma ; pigesnis; 0.5-2 metai. Lauko sąlygomis kompostuojama specialiose aikštelėse. Aikštelės dugnas turi būti nelaidus . Komposto pagrindas iš purių medžiagų-augalų , durpių. Aukštis iki 2m. nes atliekos susislegia , kaista , pūva. Paviršius padengiamas puriom medžiagom – kad nesusidarytų plutelė ir nesklistų kvapas. Optimali drėgmė 40-70%. Kai per sausa –drėkinama. Turi būti tinkamas C ir N santykis (15:1-30:5) , kad palaikytų optimalų organizmų aktyvumą. Optimalus pH – 6-8. Kompostavimo įmonėje 4 zonos – atliekų kaupimo , organinių atliekų sumaišymo , komposto brendimo , sandėliavimo. Vyksta 3 fazės: 1.-temperatūros kilimas , 2.-aukšta temperatūra , 3.-lėtas temperatūros kritimas .Svarbiausia yra 2 fazė , nes žūva patogenai , piktžolių sėklos , intensyviai mineralizuosi organinės medžiagos. Kompostavimas pasibaigęs , kai temperatūra susilygina su aplinkos. Geras kompostas yra juodas , birus , netepantis rankų , be kvapo , sterilus. Paruoštas kompostas džiovinamas , kai kada atliekos smulkinamos , sijojamos. Netinkamas naudoto miškininkystėje , sąvartynų rekultivavimui. Atliekos gali būti panaudojamos ir pašarui. Pvz:. žuvims-pieno , mėsos perdirbimo pasterizuotos atliekos. Vermokompostavimas. Perdirba sliekai-per 5d. dingsta kvapas , 2 kartus sumažėja tūris , o sliekų tūris padidėja net 3 kartus. Tinka beveik visoms atliekoms . Po to sliekai šalinami. Biofermentacija – kompostuojama spec. Biofermentatoriuose. ( 60 m. ilgio , 4m. skersmens besisukantys būgnai. Kompostas pagaminamas per 1-3 dienas. Skystos atliekos panaudojamos laukų drėkinimui , kartu juos tręšiant. 1) pelenai. Sudegus organinėms medžiagoms , pelenai naudojami kaip trąša ir kaip dirvos kalkinimo priemonė. 2)nuotekų dumblas. Naudojamas dirvoms tręšti , bet draudžiama tręšti 2-4 kategorijų dumblu , kurių pH

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!