Galileo Galilėjus

Italų mokslininkas Galileo Galilėjus (1564-1642) padarė atradimų jėgos, traukos ir judėjimo srityse. Šiuolaikinė astronoija prasidėjo nuo tada, kai vokiečių astronomas Johanas Kepleris (1571-1630) atrado planetų judėjimo dėsnius, o Galilėjus pagamino teleskopą dangui stebėti. XVIII a. išradėjai, kaip antai škotas Džeimsas Vatas (1736-1819), pagamino pirmąsias garo mašinas. Padarė pažangą ir chemija, kai mokslininkai nustatė, kad viskas susideda iš tokių pat cheminių elementų kaip deguonis ir vandenilis.
Žmonija nenori gyventi be didžiųjų žmonių: tą savaitę, kai mirė Mikelandželas, gimė Galileo Galilėjus.
Laimė ir nelaimė pasiskirstė jo likime labai netolygiai: iš tikrųjų audringas buvo jo gyvenimo saulėlydis, o jaunystėje daugiavaikio, kilmingo, tačiau neturtingo Venčenco Galilėjaus vyriausiasis sūnus buvo liksmas ir laimingas. Jis mokėsi Florencijoje – mieste, kuris pakerėjo jį visam gyvenimui, vėliau Pizos universitete, kur iš karto pradėjo nuobodžiauti per scholastikos paskaitas, žavėjosi literatūra, tapyba, mėgo groti liutna.
Tėvas norėjo, kad sūnus taptu mediku, ir galbūt būtų tėvas pasiekęs savo, jeigu ne Euklido ir Archimedo knygos, traukusios Galilėjų kaip magnetas. Jo filosofinės simpatijos dar nenusistovėjusios, o žinios gana paviršutiniškos. Suprantama, jis buvo girdėjęs apie naująją pasaulio sistemą, pasiūlyta lenkų astronomo Kopernikas, tačiau: “Aš buvau įsitikinęs, - rašė Galilėjus, - kad naujoji sistema – gryniausia nesąmonė. Aš klausinėdavau daugelį iš buvusiųjų paskaitose ir pamačiau, jog jiems šios paskaitos buvo neišsenkantis pašaipų objektas”. Taip, tada dar buvo skaitomos paskaitos apie Koperniko teiginius. Tačiau praeis metai, ir idiotiško juoko kaukės pavirs neapykantos grimasomis, bejėgiškumo žiaurumo šypsena prieš nemirtingą didžiojo lenko atradimą.
...Studentų ir smalsuolių minia apsupo įžymųjį Pizos bokštą: šiandien jaunasis profesorius mėtys nuo jo viršūnės įvairius daiktus, norėdamas įrodyti, jog skirtingo svorio kūnai iš to paties aukščio krinta vienodą laiką.
...Tūkstančiai gelsvų liepsnos liežuvėlių vos plevena, kai užgieda Pizos katedros choras, ir, virpant žvakių liepsnelėms, Galilėjus pastebi, kaip įsisiūbuoja, didysis sietynas.
Ar svyravimai priklauso nuo laiko? Čia, katedroje, jis atrado svyravimų izochronizmo principą.
Jaunojo profesoriaus vardas greitai išpopuliarėja, ir tai daugeliui nepatinka....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!