Free Pascal

 1. Paskaita 1. Paskalio alfabetas ir gramatika 2 1.1. Kas yra programavimo kalba? 2 Kaip žmonės bendrauja su kompiuteriais 2 Paskalio programavimo kalba 2 Kaip atrodo programa? 2 1.1. Programa 2 1.2. Paskalio alfabetas 3 1.3. Gramatika – sintaksė ir semantika 4 1.4. Kalbos leksemos 4 1.5. Vardai arba identifikatoriai 4 1.6. Baziniai ir standartiniai žodžiai 5 1.7. Literalai - skaičiai ir eilutės 5 Skaičiai 5 Simbolių eilutės 6 1.2. Programa 7 1.8. Operatoriai 8 1.9. Skyrybos ženklai 8 1.10. Programos tekstas (kodas) 9 1.3. Programa 9 Kaip veikia ši programa 9 1.11. Programavimo stilius 10 1.12. Komentarai 11 1.4. Programa 11 1.13. Kintamieji ir jų esmė 11 1.5. Programa 12 1.6. Programa 12 1.14. Kintamieji ir jų aprašymas 13 1.15. Priskyrimo operatorius 14 1.16. Atminties Sritis 14 1.7. Programa 14 Paskalio alfabetas ir gramatika 1.1. Kas yra programavimo kalba Kaip žmonės bendrauja su kompiuteriais Šnekamoji kalba leidžia žmonėms bendrauti tarpusavyje. Šiais laikais žmonėms tenka bendrauti su kompiuteriais. Yra žmonės kuri nuolat bendrauja su kompiuteriais tai programuotojai. Jie rašo programų tekstus kompiuteriams kaip rašytojai arba korespondentai žmonėms. Programuotojai rašydami programų tekstus, naudojasi formalia dirbtine kalba. Jos pagalba ir galima parašyti programos tekstą. Ne privaloma žinoti formalių programavimo kalbų teoriją. Užtenka tik suprasti, kad programavimo kalba tai įsakymai ir komandos kompiuteriui informacijos apdorojimui. Paskalio kalbos istorija Paskalio programavimo kalbą sukūrė žymus informatikas N. Virtas (Niklaus Wirth) iš Šveicarijos apie 1970 metus. Iš pradžių Paskalio kalba buvo vartojama mokymo tikslams, nes Paskalis yra patogi kalba aiškinant programavimo principus. Tačiau, dėl savo aiškumo ir universalumo Paskalis gerai tinka praktiniams uždaviniams. Paprastas, logiškas, turi nedaug konstrukcijų, o ir pačios konstrukcijos yra nesudėtingos ir lengvai suprantamos. Kartu jis turi gerą apsaugą nuo klaidų. Paskalio kalba skiriama ne tik žmogaus bendravimui su kompiuteriu, bet tai ir patogi priemonė algoritmavimo idėjoms ir metodams užrašyti, kad su jais galėtų susipažinti kiti bendraminčiai – programuotojai. Paskalio kalba ir vaizdine aplinka Dephi Išmokai Paskalio kalbą – kiekvienas gali žengti toliau ir greitai išmokti progumuoti su labai populiaria vaizdine aplinka Dephi. Pirmoji tokia populiari vaizdinė aplinka buvo Visual Basic, sukurta firmos Microsoft. Vaizdinė aplinka Visual Basic naudoja programavimo kalbą Basic, o Dephi –Paskalį ir sėkmingai konkuruoja su Visual Basic Kaip atrodo programa? Panagrinėkime labai paprastą programą, užrašytą Paskaliu. Kompiuterius gauna pradinius duomenis – du skaičius, iš kompiuterio gauname rezultatą –skaičių sumą. 1.1. Programa program Mano_Suma; var X, Y, Suma: Integer; begin X :=5; Y :=10; Suma:= X+Y; Writeln('Mano Suma:', Suma); ReadLn; {Stabdymas} end. Ši programa susideda iš komandų – įsakymų dviejų skaičių 5 ir 10 apskaičiuoti suma. Programavimo kalba Programavimo kalba tai kalba, kuri susideda iš komandų (įsakymų), kuriuos gauna kompiuteris informacijos apdorojimui. Galima pasakyti, programavimo kalba yra panaši į karinius įsakymus ir komandas, kurie vykdomi ir niekada nediskutuojami. Bet kompiuteris turi savo vidinę kalbą, kur įsakymai ir komandos, aprašomi skaitmeniniais kodais – dvejetainių skaičiais. Kompiuterio kalba arba kodai paprastam žmogui atrodo kaip slapta užkoduota informacija. Kad įveikti kliūtį tarp žmogaus (programuotojo) ir kompiuterio reikia programą parašyta Paskalio programavimo kalba išversti į kompiuterio kalbą. Šį darbą atlieka programa vadinama transliatoriumi (angl. translator – vertėjas). Transliatorius Transliatorius tai speciali programa, kuri išverčia programų tekstą į vidinę kompiuterio kalbą. Išverstą programą kompiuteris jau gali vykdyti. Kiekviena programavimo kalba turi hierarchine struktūrą, jos žymesnis lygis yra alfabetas. Paskui seka žodžiai, toliau sakiniai – operatoriai ir reiškiniai, toliau paprogramės (procedūros ir funkcijos) pagaliau programa. Kiekvienas aukštesnis lygis yra suformuotas iš elementų einančių žemiau. Pav., žodžiai yra suformuoti iš alfabeto simbolių, o operatoriai yra suformuoti iš žodžių. 1.2. Paskalio alfabetas Kiekvienos kalbos mokymas prasideda alfabetu arba ženklų rinkinio. Paskalio kalba turi tokį alfabetą: • A,B,C, …Z, a, b, c,…,z; – lotyniškos didžioji ir mažieji raidės; • 0, 1,..,9 – skaitmeniniai simboliai; • “_” – pabraukimo ženklas, kuris skaitosi alfabeto simboliu; • Specialius ir skyrybos simboliai. Specialūs simboliai (bet ne visi) ir jų kombinacijos dažnai naudojami aritminių operacijų žymėjimui. Specialūs ir skyrybos simboliai ir jų pavadinimai Simbolis Pavadinimas Simbolis Pavadinimas + pliusas := priskyrimas - minusas = lygu (lygybės) * žvaigždutė > mažiau / pasviręs brūkšnys (į dešinę) = mažiau arba lygu : dvitaškis ' Apostrofas yra ir kompiuterio abėcėlės simbolis. Jis gali būti panaudotas ir tekste. Kaip tada jį užrašyti? Apostrofai kaip simboliai Jeigu simbolių eilutėje apostrofas pats simbolis, tai jis rašomas dukart, kad būtų atskirtas nuo eilutės pradžią ir pabaigą žyminčių apostrofų. Pav.: 'Mano vardas 'Adomas” 1.2. Programa program Mano_eilutė; var X0,X1, X2, X3, X4, X5, X6: String; begin X1:='Labas pasauli, aš programuotojas'; {simboliu eilutė} X2:='ABBA'; {simboliu eilutė} X3:='Čia yra eilutė'; {simboliu eilutė} X4:='2003.02.01'; {simboliu eilutė} X5:='Mano vardas ''Adomas'''; {simboliu apostrofas (') pats simbolis} X5:=''; {tuščia simboliu eilutė} X0:=chr(10)+chr(13); {kita eilutė} Writeln(X1,X0,X2,X0,X3,X0,X4,X0,X5, X6); {išvedimas} ReadLn; {Stabdymas} end. Tuščią simboliu eilutę Gali būti ir tuščia simboliu eilutė, sudaryta iš dvejų vienas po kito einančių apostrofų: ' ' Programuotojai dažnai naudoja tuščią simboliu eilutę savo tikslams. 1.8. Operatoriai Šnekamoji kalba turi daug žodžių, kurie yra komandos arba instrukcijos iš anksto determinuotų ir galutinių veiksmų vykdymui. Pvz.: “Stok”, ”Eik”, “Aplink”, “Dešinėn”, “Kairėn”. Mes minėjome, kad dirbtinė programavimo kalba tai nurodymai (įsakymai ir komandos) kompiuteriui apdoroti informaciją. Įvairūs nurodymai kompiuterio programai yra aprašomi sakiniais. Tie sakiniai aprašo konkrečius kompiuterio atliekamus veiksmus ir yra vadinami operatoriais. Operatorius Operatorius vadinama atskiri sakiniai iš bazinių ir kitų žodžių (nors vienas bazinis žodis), nurodanti išbaigtą veiksmą, kurį reikia atlikti Kiekvienoje programoje yra taip vadinamas “tuščias operatorius” – kabliataškis (;). Jis nieko nedaro, todėl ji ir vadina “tuščiu” operatoriumi, bet jis labai svarbus. Tuščias operatorius Tuščias operatorius tai kabliataškis (;), kuris ne aprašo jokių veiksmų programoje, bet visi kiti operatoriai būtinai skiriami su “tuščiu” operatoriumi. Kitaip sakant, Tuščias” operatorius uždaro bet kurio operatoriaus veiksmus.. 1.9. Skyrybos ženklai Nedirbtinoje kalboje atskiri žodžiai jungiami į tam tikras grupes: žodžių jungtis, sakinius. Jeigu šnekamoje kalboje tokias grupes skiria pauzės ir intonacija, tai rašomojoje kalboje – grafiniai skiriamieji ženklai. Tai tokie ženklai: taškas – (.), kablelis – (,), kabliataškis – (;), dvitaškis – (:), šaukštukas – (!), skliaustukas – (?), skliaustai – ( ), kabutės – (“ “), daugtaškis – (…). Kiekvienas skyrybos ženklas nedirbtinoje kalboje turi savo semantinę esmę, pav. taškas skiria tik sakinius. Paskalis nors ir dirbtinė kalba, bet turi savo skyrybos ženklus. Jos grafiniai vaizdai dažnai sutampa, pav., su nedirbtine lietuvių kalba, bet praktiškai nesutampa semantinė esmė. Paskalio skyrybos ženklai Grafinis vaizdas Pavadinimas Semantine esmė ; kabliataškis tuščias” operatorius, skiria operatorius , kablelis elementų sąrašo skyriklis () skliaustai skliaustai aritminių ir loginių operacijų skyrybai ' ' kabutės pažymi, kad tarp dvejų kabučių simbolinė eilutė {} riestiniai skliaustai skliaustai komentarams (komentarų ribos) : dvitaškis kintamųjų tipu aprašymo skyriklis 1.10. Programos tekstas (kodas) Panagrinėkime nesudėtingą programą, kurį į kompiuterio ekraną išveda pranešimą “Labas pasauli, aš Paskalio programuotojas”. 1.3. Programa program Mano_Programa; const Tekstas='Labas pasauli, aš Paskalio programuotojas'; begin WriteLn(Tekstas); ReadLn; {Stabdymas} end. Kaip veikia ši programa Šios programos tekstą sudaro šešios eilutės. 1) Programos eilutėje program Mano_Programa; yra programos vardas. Kaip vadinti programą, sugalvoja programuotojas. Kompiuteriui programos vardas nerūpi. Svarbu tik, kad vardas būtų prašytas taisyklingai. Programos vardas yra svarbus programuotojui, kad jis vieną programą gali atskirti nuo kitos. Tuo tarpu kompiuteriui jis nenurodo jokių veiksmų. Programos vardas “Mano_Programa” parašytas be tarpų.Vietoje tarpo varde naudojamas pabraukimo ženklas _ Tarpas pagal Paskalio sintaksė yra skyrybos ženklas. Pirmosios eilutės gale yra specialus simbolis ; – kabliataškis (tuščias operatorius). Jo semantinė prasmė – žymėti operatorių arba aprašymų pabaiga. 2) Programos eilutėje vienas bazinis žodis const Jo semantinė prasmė – žymėti, kad čia bus aprašomos viena arba kelios konstantos (angl. costants). Konstantos programos vykdymo metu nekeičia savo reikšmės. 3) Programos eilutėje aprašyta konstanta: Tekstas='Labas pasauli, aš Paskalio programuotojas'; Aprašyti konstantą tai nurodyti jos vardą ir reikšmę. Būtent, tai ir vykdo trečia eilutė. Konstantos vardas – Tekstas, jos reikšmė – simbolių eilutė. Dvi kabutės, kurie supa simbolių eilutę, yra požymis kad leksema Tekstas yra konstanta ir konstantos vardas yra žodis Tekstas. 4) Programos eilutėje begin yra vienas žodis – tai yra signalas kompiuteriui, kad prasideda operatorių dalis. Operatoriai aprašo konkrečius kompiuterio atliekamus veiksmus. 5) Programos eilutėje yra vienas operatorius WriteLn(Tekstas); Tai standartinės procedūros vardas. Ši procedūra į kompiuterio ekraną išveda pranešimą. 6) Programos eilutėje yra vienas bazinis žodis end. Žodžio gale yra taškas.Taškas informuoja kompiuterį apie programos teksto pabaigą. Nagrinėdami parašytą programą, pažymėsim, kad žodžiai Program, const, begin, end baziniai, o žodis WritenLn – standartinis. Jis žymi standartinę procedūrą, kuri į kompiuterio ekraną išveda pranešimą – programos vardą. Du žodžiai Mano_Pirmoji_Programa, Tekstas kuriuos mes sugalvojome patys, yra vardai arba identifikatoriai. Vardo Mano_Pirmoji_Programa semantinė prasmė – programos pavadinimas, o vardo Tekstas semantinė prasmė – konstantos pavadinimas. Programoje aktyviai naudojame operatorių kabliataškį (;). Tai “tuščias” operatorius”, kad užbaigti kažkokius programos veiksmus. Todėl reikia dėti kabliataškius tarp greta einančių operatorių, bet nebereikia kabliataškio po paskutinio operatoriaus (prieš end) – nebėra ką nuo jo atskirti. Nebus klaidos, jeigu ten ir padėsime kabliataškį: tada bus laikoma, kad po kabliataškio eina dar vienas –operatorius – “tuščias” operatorius (neatlieka jokio veiksmo. Paskalio kalboje viskas, kas yra tarp dviejų bazinių žodžių begin ir end – yra veiksmai. Jų gali būti labai daug ir skirtingų. Operatoriai begin ir end dar vadinami operatoriaus skliaustai. Vaizdingai jie panašus į knygos viršelius. Knygoje tarp viršelių yra turinis, o tarp operatorių begin ir end – programos operatoriai. 1.11. Programavimo stilius Iš patirties žinoma, kad 25% laiko išnaudojama programos kūrimui, o likusį jos palaikymui, tai yra pakeitimams ir atnaujinimui. Aiškiai parašyta programa labai palengvina jos palaikymą. Jūsų sukurtos programos pradžioje beveik visada neveiks teisingai. Jums reikės surasti kompiuterio programos klaidas (suderinti programą). Kad palengvinti tokį darbą, rašant programų tekstus, siūlome priimti tokius susitarimus: • Vienoje eilutėje dėsim po vieną operatorių. • Baziniai žodžius rašysime visada mažomis raidėmis. • Vardus rašysime didelėmis ir mažomis raidėmis, bet pirmoji raide visada bus didelė. • Jeigu vardas yra iš dvejų ir daugiau žodžių, tai pirmąją raidę rašysime didele, pav., Mano_Pirmoji_Programa. Mūsų susitarimus galima įvykdyti, nes programa-transliatorius, kuri vers Paskalio programą į kompiuterio kodus, neskiria didelių ir mažų raidžių. Jus galite parašyti standartinį vardą WriteLn ir kaip WRITELN. Bet tai prieštarauja mūsų susitarimams, o seka joms turi būti WriteLn. Programavimo stiliai Programavimo stiliaus esmė - leksemos vardo sąmoningas išrinkimas. Jos vardas turi aiškiai atspindėti jos semantinę prasmę. Pvz. vardas Atlyginimas aiškiai atspindi kintamosios esmę, kur mes talpinsime jos reikšmę. 1.12. Komentarai Komentarai – tai paaiškinimai skirti žmogui, bet ne kompiuteriui. Kompiuteris nekreipia dėmesio į komentarus ir programą jis vykdo taip lyg tų komentarų nebūtų. Todėl komentaruose galima rašyti bet kokį tekstą. Komentarais paaiškinamos sunkiai suprantamos programos vietos. Žinoma, galima pasirinkti ilgus vardus ir juose aiškinti tai, kas yra komentaruose. Tačiau tokį ilgą vardą vėliau tektų dar daug kartų rašyti ir atlikti dar daugiau darbo. Kartu ilgi vardai ilgina programą ir daro ją sunkiau įskaitoma. Komentarai padeda pasiekti kompromisą: galima naudoti trumpesnius, bet išsamius ir aiškius (pakomentuotus) vardus. Panagrinėkime Paskalio programą – trijų kintamųjų A, B, C vidurkiui rasti su komentarais: 1.4. Programa program VidurkioSkaičiavimas; {Antrašte: programos pavadinimas} var A, B, C, Vidurkis: Real; {Kintamųjų aprašymas} begin {Programos pradžios operatorius} WriteLn ('Įvesk tris skaičius:'); {Užklausa įvedimui} ReadLn (A,B,C); {Įvedimas} Vidurkis:= (A+B+C)/3; {Skaičiavimas} WriteLn ('Vidurkis: ', Vidurkis: 10: 2); {Rezultatu išvedimas} ReadLn; {Stabdymas} end. {Programos pabaigos operatorius} Jeigu nėra klaidu, ekrane bus matomas programų prisistatymas, argumentų užklausa: Įvesk tris skaičius ir mirksintis kursorius. Jis informuoja, kad programa laukia klaviatūra įvedamų duomenų. Kintamųjų reikšmes galima įvesti viena eilute, atskiriami jas tarpais, pavyzdžiui, 2 4 1 Po skaičių įvedimo reikia spausti klavišą ENTER. Po to ekrane pamatysim toks vaizdas: Įvesk tris skaičius: 2 4 1 Vidurkis: 2.33 1.13. Kintamieji ir jų esmė Kompiuteris atlieka programoje užrašytas komandas (nediskutuoja bet atlieka) informacijos apdorojimui. Apdorota informacija jis įrašo į atmintį. Bet kur kompiuteryje saugoma jau apdorota informacija? Mes ryžtingai sakome, kad informacija saugoma kintamuosiuose. Kintamasis Kintamuoju vadinama įvardinta kompiuterio atminties sritis skirta duomenų saugojimui. Programoje duomenys nurodomi vardais, o kompiuterio atmintyje saugomos tų duomenų reikšmės. Kitaip tariant , kintamasis saugo duomenis. Kad geriau suprastumėte kintamųjų esmę, panagrinėsime pavyzdį. Tarkime, kad jūs turite piniginę.Tada jūs galite pasakyti, kad yra kintamasis vardu LitaiManoPiniginėje ir Paskalio programoje šį kintamąjį aprašyti šitaip: var LitaiManoPiniginėje: Integer; Jeigu jūs padėjote į piniginę 100 litų, tai kintamasis LitaiManoPiniginėje gaus reikšmę 100 . Šį veiksmą galima pažymėti priskyrimo operatoriumi LitaiManoPiniginėje:= 100; ir pasakyti tokią frazę: “Kintamasis vardu LitaiManoPiniginėje turi reikšmę 100” arba pasakyti tokią frazę: “Kintamasis vardu LitaiManoPiniginėje saugo reikšmę 100”. Dabar aišku, jeigu kintamasis LitaiManoPiniginėje turi reikšmę 100, tai 100 litų yra saugoma kintamajame vardu LitaiManoPiniginėje o tai jūsų piniginėje. Jeigu jūs gaunate premiją 50 litų, tai kintamojo LitaiManoPiniginėje reikšmė pasikeis ir bus lygi 150, o piniginėje bus 150 litų, o ne 100. Reiškia, sena kintamojo reikšmė pasikeis į naują ir kintamasis LitaiManoPiniginėje saugos naują reikšmę. Tuomet jus galite pažymėti šį veiksmą priskyrimo operatoriumi: LitaiManoPiniginėje:= LitaiManoPiniginėje + 50; Kintamojo esmė Duomenų saugojimą kompiuteryje galima įsivaizduoti kaip saugojimą kintamuosiuose. Kintamojo esmė ir yra toks saugojimo procesas. Kartais sakoma: kas suprato kintamųjų esmę, tas suprato ir programavimo esmę. Panagrinėkime Paskalio programa vardu LitaiManoPiniginėje_Var1 1 variantą: 1.5. Programa program LitaiManoPiniginėje_Var1; {Programos pavadinimas} var LitaiManoPiniginėje:Integer; {Kintamojo tipo aprašymas} begin LitaiManoPiniginėje:= 100; {Jūsų piniginėje yra 100 litų} WriteLn ('Kintamasis LitaiManoPiniginėje saugo reikšmė yra:', LitaiManoPiniginėje); {Jūs gavote premiją 50 litų} LitaiManoPiniginėje:= LitaiManoPiniginėje +50; {Jūsų piniginėje tapo 150 litų} WriteLn ('Kintamojo LitaiManoPiniginėje reikšmė pasikeitė:', LitaiManoPiniginėje); ReadLn; {Stabdymas} end. Panagrinėkime Paskalio programa vardu LitaiManoPiniginėje_Var2 2 variantą 1.6. Programa program LitaiManoPiniginėje_Var2; {Programos pavadinimas} var LitaiManoPiniginėje:Integer; {Kintamojo tipo aprašymas} Premija:Integer; {Kintamojo tipo aprašymas} begin LitaiManoPiniginėje:= 100; {Jūsų piniginėje yra 100 litų} WriteLn ('Kintamojo LitaiManoPiniginėje reikšmė yra: ', LitaiManoPiniginėje); {Jūs gavote premiją 50 litų, } Premija:=50; WriteLn ('Kintamojo Premija reikšmė yra: ', Premija); LitaiManoPiniginėje:= LitaiManoPiniginėje +Premija; {Jūsų piniginėje tapo 150 litų} WriteLn ('Kintamojo LitaiManoPiniginėje reikšme pasikeitė: ', LitaiManoPiniginėje); ReadLn; {Stabdymas} end. 1.14. Kintamųjų aprašymas Kiekvienam Paskalio programos kintamajam, nurodoma, kurio tipo reikšmės jis gali įgyti. Kintamieji aprašomi kintamųjų aprašų skyriuje. Jis pradedamas baziniu žodžių var Kintamojo aprašymo sintaksė yra tokia:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!