Fotografijos istorija

 • Fotografijos istorija Lietuvoje prasideda 1839 metais, tada, kai apie naująjį išradimą buvo paskelbta pasauliui. Tų pačių metų vasarą buvo padarytos Verkių rūmų, esančių prie Vilniaus, nuotraukos. Po kelių metų Vilniuje apsilankė pirmieji uždarbiaujantys dagerotipistai. 1845 metais Vilniuje atidaryta pirmoji vilniečio Rozensono ateljė, su trumpomis pertraukomis veikusi iki 1863 m. Fotografų daugėjo, jie kūrėsi ir kituose miestuose. 1863 metais jau veikė septynios ateljė Vilniuje, trys Kaune, po dvi Šiauliuose ir Telšiuose, viena Panevėžyje. Dauguma šiose ateljė dirbusių fotografų buvo atvykę iš Prūsijos arba fotografavimo meno išmokę ten. Po sukilimo sustiprėjus rusifikacijai, padidėjo rusiškosios fotografijos mokyklos, kurios pagrindą sudarė Peterburgo dailės akademijos mokiniai, įtaka.
• Iš daugelio devynioliktojo amžiaus portretinių fotografijos ateljė išsiskyrė stambi Peterburgo Dailės akademijos dailininko Aleksandro Strausso fotoateljė Vilniuje, turėjusi didžiulę įtaką visos Lietuvos fotografijos raidai. Jos filialas veikė Kaune, o paties Strausso mokiniai dirbo Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje.
• Vyravo portretinė fotografija, tačiau jau apie 1860-uosius metus buvo pradėti sudarinėti Vilniaus vaizdų albumai. Mus pasiekė apie aštuoniasdešimt seniausių Abdono Korzono, Alberto Swieykowskio ir Vilhelmo Zacharčiko nuotraukų. Žymiausią pėdsaką paliko Juozapas Čechavičius, per du savo aktyvios veiklos Vilniuje dešimtmečius padaręs per 200 didelės meninės ir istorinės ikonografinės vertės Vilniaus miesto ir apylinkių vaizdų nuotraukų. Atsiradus momentinei fotografijai, 19 amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Vilniuje Stanislovas Fleury, broliai Mironas ir Girša Butkovskiai, o vėliau Jonas Hermanovičius, Aleksandras Daukša ir Tiburcijus Chodzka, Kaune Vladislavas Zatorskis, Palangoje Paulina Mongirdaitė išeina iš ateljė ir daro profesionalias vietovaizdžių nuotraukas.
• Fotografija gana anksti imta taikyti mokslo reikalams. 1866 metais Vilniaus observatorijoje buvo įrengtas antras pasaulyje heliografas, kuriuo iki observatorijos gaisro buvo fotografuojamos saulės dėmės. 1872 metais Aleksandras Straussas Vilniaus imperatoriškosios medicinos draugijos pranešimams iliustruoti fotografavo ligonius.
• Vos atsiradus fotografijai, ja ėmė domėtis pirmieji fotografai mėgėjai, nuotraukose fiksavę savo aplinką ir artimuosius, vėliau kūrę meninius vaizdus. Iš visų išsiskiria Benediktas-Henrikas Tiškevičius - pirmasis fotomenininkas Lietuvoje Jis tapo antros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!