Fondai, kurie remia švietimą

ĮVADAS Kiekvienos tautos ateitis priklauso nuo jaunimo. Taigi mokymo įstaigos misija yra išugdyti asmenybes, turinčias pakankamai gebėjimų, įgūdžių, žinių ir tvirtas dorovines nuostatas, leidžiančias aktyviai dalyvauti tautos ir valstybės gyvenime. Visa tai sunku būtų įvykdyti be paramos. Svarbu ne tik, kaip paramą vertina ją gaunantis, bet ir kaip priima visuomenė. Nūdienos politinės aktualijos patvirtina, kad labai dažnai visuomenė faktų neanalizuoja, o vadovaujasi emocijomis, refleksais bei instinktais. Dauguma Lietuvos žmonių galvoja, jeigu būtų turtingi, nedvejodami skirtų pinigų paramai. Tačiau vargu ar beveik 90 proc. žmonių Lietuvoje gyvena taip blogai, kad negalėtų padėti kitam, pradedant nuo paprasčiausių dalykų. Pavyzdžiui, nestatyti automobilio neįgaliesiems skirtose vietose nieko nekainuoja. Jeigu daugiau žinotume apie paramos teikimo būdus, formalumus (sutartis, ataskaitas ir pan.), galimybes pasinaudoti mokesčių lengvatomis, potencialius gavėjus, kiekvienas dažniau ir drąsiau paremtų. Rėmėjai atiduoda savo turtą (pinigus, laiką, talentą...) veltui, tikėdamiesi taip sukurti naujas gyvenimo ar veiklos galimybes jų stokojantiems. Ar tai atitenka tiems, kuriems labiausiai to reikėtų? Pagal duodančiojo patirtis ir informaciją – be abejo, taip, antraip jisai paramą atiduotų kitam – vertesniam; pagal vertinančiojo – be abejo, ne, nes remiamasi kita patirtimi, kita informacija, o kartais ir kitais motyvais. Šiuolaikiškos ir aktualios problemos, kurios paskatino pasirinkti šią darbo temą, tai nepakankamas švietimo finansavimas, nepakankama mokslo kokybė. Finansavimo sistema neskatina Lietuvos aukštojo mokslo kokybės plėtros, studijų turinys neatitinka darbo rinkos poreikių. Keliami įvairiausi klausimai: kuo naudingi ir ar mes pakankamai žinome apie švietimo rėmimo fondus? Kas ir kodėl teikia paramą? Kokie lėšų paieškos metodai, ir ar žinome paramos gavėjo įsipareigojimus? Kokie uždaviniai, tikslai ir prioritetai? Kas įgyvendina? Kas gali dalyvauti? Kaip finansuojama? 1. ESAMA ŠVIETIMO BŪKLĖ Lietuvos švietimo sistema pagal didelę dalį formaliojo švietimo rodiklių nedaug atsilieka nuo ES šalių vidurkio ar jį lenkia. Yra galimybė vykdyti švietimo reformą lygiagrečiai su kitomis Europos šalimis, įgyvendinant bendrus Bolonijos proceso reikalavimus. Pagal mokinių pasiekimų tyrimų rodiklius Lietuva darė sparčią pažangą bendrojo lavinimo sistemoje. Aukštesni nei ES vidurkis Lietuvos jaunimo pagrindinio ir bendrojo lavinimo programų baigimo rodikliai ir žemesni ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodikliai. Labai didelė dalis jaunimo įgyja aukštąjį išsilavinimą, tačiau išsilavinimo kokybė ir įgyta kompetencija nepakankamai atitinka verslo ir visuomenės poreikius. Aukštajam mokslui skiriama gana didelė bendrojo vidaus produkto dalis, bet lėšų, tenkančių vienam studentui, kiekis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Aukštojo mokslo studijų programose pernelyg mažai skiriama dėmesio sprendimų priėmimo, vadovavimo ir tyrėjo, analitiko gebėjimų ugdymui. Profesinio mokymo programose pernelyg mažai skiriama dėmesio specifinių ūkio sektoriui gebėjimų, praktinių įgūdžių ugdymui. Dabartinė rengiamų kvalifikacijų struktūra nebeatitinka darbo rinkos poreikių. Be to, nepaisant jaunimo aktyvumo siekiant viduriniojo ir aukštojo mokslo, Lietuvos mokymosi visą gyvenimą rodikliai yra vieni prasčiausių ES: Darbininkų rengimas ir perkvalifikavimas yra silpniausia suaugusiųjų švietimo grandis. Greta darbininkų mokymosi poreikiai yra mažiausiai tenkinami visų amžiaus grupių specialiųjų poreikių, socialinės rizikos asmenų, vyresnių ir kaimo vietovių gyventojų. [3] Neracionalus švietimo įstaigų tinklas, bendradarbiavimo tarpusavyje ir su socialiniais partneriais gebėjimų stoka. Pernelyg centralizuotas įstaigų valdymas ir finansavimo sistema deramai neskatina konkurencijos ir iniciatyvos. Lietuvoje yra gana plačiai ir tolygiai išvystytas profesinio rengimo įstaigų tinklas, tačiau pasenusi minėtų įstaigų techninė bazė neužtikrina, kad parengtų absolventų praktinės žinios bei įgūdžiai atitiktų darbo rinkos poreikius. Trūksta visų švietimo lygmenų įstaigų bendradarbiavimo tarpusavyje ir su darbdaviais, kuris leistų efektyviau ir profesionaliau parengti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus. Kartu Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio pagal mokinių profesinio mokymosi pasirinkimą maža pagrindinį išsilavinimą įgijusių jaunų žmonių dalis ateina mokytis į profesinio mokymo įstaigas ir įgyja profesinę kvalifikaciją. [3] Žmogiškieji ištekliai mokslinių tyrimų srityje taip pat neatitinka dabartinių ir ateities ūkio poreikių. Mažas tyrėjų skaičius – lyginant, kokį procentą visų dirbančių gyventojų sudaro tyrėjai, matyti, kad Lietuva beveik du kartus atsilieka nuo ES vidurkio. Be to, vos 6,6 proc. visų tyrėjų dirba verslo įstaigose, o tai žemiausias lygis tarp ES narių. Aukštas tyrėjų vidutinio amžiaus vidurkis lemia prognozuojamą dar didesnį jų trūkumą artimiausioje ateityje, kai pasitraukus vyresnės kartos mokslininkams gali nepavykti jų pakeisti jaunesniais. Nors Lietuva turi vieną didžiausių pasaulyje santykinį studentų skaičių, šiuo metu Lietuvos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriaus darbo jėga neatitinka šiuolaikinių šio sektoriaus poreikių tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektu. Tyrėjo profesija tebėra nepatraukli, o stebimas protų nutekėjimas ateityje gali gerokai susilpninti šalies intelektines galimybes, ūkio plėtros, ypač daug žinių reikalaujančiose srityse, perspektyvas. Mokiniui ir studentui tekusių lėšų suma, palyginti su vienam gyventojui tekusia bendrojo vidaus produkto dalimi, per 2000-2005 metais sumažėjo nuo 26,8 iki 22,5 poc. Palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, mokiniui ar studentui tenkančios lėšos Lietuvoje yra mažesnės 2,5 karto. [2] 2. RĖMIMO FONDAI Egzistuoja du pagrindiniai švietimo finansavimo šaltiniai. Valstybiniai bei privatūs fondai. Valstybinai finansinės paramos teikėjai, kuriems priskiriamos nacionalinės (pvz., JAV – Baltijos fondas) ir tarptautinės institucijos (Phare Demokratijos programa), lėšas gauna iš vienos ar daugiau šalių – rėmėjų mokesčių įplaukų. Būdamos atskaitingos mokesčių mokėtojams, jos priverstos skirti pinigus „saugioms“ organizacijoms, anksčiau sėkmingai įgyvendinusiems savo projektus. Minėtos institucijos pasižymi biurokratiniu darbo pobūdžiu, todėl kreipimasis į šiuos rėmėjus gali būti daug laiko reikalaujantis bei sudėtingas procesas. [5] Privatūs asmenys, fondai ir korporacijos savo lėšas aukoja nevienodai. Fondai būna įvairūs: nuo didelių tarptautinių (pvz., G. Soroso įkurtas Atviros visuomenės institutas) iki mažų šeimos fondų (Knut ir Alice Wallenberg fondas). Paraiškos minėtiems fondams yra trumpesnes – jas lengviau parengti, todėl ir spendimus šie fondai priima greičiau nei valstybiniai. Deja, šis privalumas išnyksta, nes trūksta informacijos apie šiuos rėmėjus. Abu fondų tipai – tiek valstybiniai, tiek privatūs, vadovaujasi apibrėžtomis nuostatomis, kurias galima skirstyti į šias kategorijas: • konkrečios interesų sritys (pilietinė visuomeninė, švietimo reforma...); • konkrečios visuomenės grupės (katalikai, studentai, benamiai); • konkretūs geografiniai regionai (Baltijos šalys, Rytų Europa...); • konkrečios organizacijų rūšys (ligoninės, universitetai, bažnyčios...); • konkretūs tikslai (finansinė parama įrangai įsigyti, konferencijai organizuoti, veiklai pradėti...). [5] Kreipdamiesi paramos į fondus ir tarptautines programas, paprastai žinome, ką ir kodėl šie rėmėjai remia. Tokią informaciją jie atskleidžia skelbdami viešus konkursus teikti paraiškas paramai gauti, savo interneto svetainėse arba metinėse ataskaitose. Kiekvienas projektas turi uždavinius ir tikslus, būna nurodyta kas gali dalyvauti, kaip projektas finansuojamas. [5] 2.1. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas yra biudžetinė įstaiga, įsteigta 1993 metais. Fondo steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2004 metais VMS fondas tapo Europos mokslo fondo nariu. Fondo remiamos veiklos kryptys: • mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Lietuvos mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetines kryptis, ir projektai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas programas: • fondo inicijuotos aktualios valstybei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai; • mokslininkų grupių ar atskirų mokslininkų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai; • mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai, įgyvendinami pagal tarptautines sutartis; • ūkio subjektų užsakymu mokslo ir studijų institucijų vykdomi mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai; • valstybės pagalba ūkio subjektams, atliekantiems mokslinius darbus ir jų rezultatų pritaikymą ūkinėje veikloje; • aukštųjų mokyklų vadovėlių, mokslinių monografijų ir kitų mokslo veikalų rengimas; • mokslinių konferencijų rengimas ir kitų mokslo renginių organizavimas; • stipendijos doktorantams, aktyviai vykdantiems mokslinius tyrimus; • mokslininkų stažuočių programa; • valstybes paskolos aukštųjų mokyklų studentams. [3] 2.2. Struktūrinė parama Europos Sąjungos struktūrinė parama nuosekliai mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES narių ar atskirų regionų. Jos pamatines vertybes galima išreikšti dviem žodžiais – „solidarumas“ ir „sanglauda“. Pagrindinės investicijų kryptys. 2007-2013 metais Lietuvos švietimui ir mokslui plėtoti ES ir Lietuvos biudžetas atseikės beveik 4 mlrd. Lt struktūrinės paramos. [4] Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines problemas ir finansuoja: • švietimą ir profesinį mokymą; • paramą įsidarbinant; • mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą; • socialinės ekonomikos projektus; • švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą. ES piliečiams siūlomos galimybės gyventi, mokytis ir dirbti kitose šalyse labai padeda geriau suprasti kitas kultūras, tobulėti asmenybėms ir išnaudoti visą ES potencialą. Didelis trikdis skirstant 2004-2006 metų paramą buvo nesusišnekėjimas tarp ministerijų. Būta daug biurokratinio stumdimosi tarp ministerijų tarpusavy derantis dėl taisyklių, veiksmų. Visa tai vyksta dėl to, kad nėra sistemos. [6] 2.3. Finansavimo paieška Norint gauti paramą, pirmiausia reikia ieškoti tokių fondų, kurie kelia reikalavimus, atitinkančius sugebėjimus bei patyrimą, kurių poreikiai ir interesai sutampa su jų pačių interesais bei įtikinti juos finansuoti projektą, pateikti profesionaliai parengtą paraišką ar kitais būdais. Tai gali būti: • Paraiškos fondams, ministerijoms, savivaldybėms dalyvauti konkursuose paramai gauti • Prašymai fondams, organizacijoms įmonėms paremti pinigais, produktais, paslaugoms • Sutartys pervesti procentus nuo pardavimų, atlyginimų, mokesčių Žinoma, paraiškos pateikėjus ne visuomet lydi sėkmė. Jų įgūdžiai ir patirtis kaupiami ne tik ieškant rėmėjų ir rašant paraiškas, bet ir mokantis iš savo darbo rezultatų. Finansavimo šaltinių suradimas bei paraiškos rengimas trunka nemažai laiko. Paraiškos rengimas yra pagrindinis uždavinys. [5] 2.4. Paramos gavėjo įsipareigojimai Parama - tai nesavanaudiškas ir neatlygintinas rėmimas. Tačiau rėmėjai gali teisėtai prašyti paramos gavėjus prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Finansų ministerija nustatė, kad leistini tik šie paramos gavėjo įsipareigojimai paramos teikėjui: • reklamuoti paramos teikėją. Vienok išlaidų, kurias patiria paramos gavėjas reklamuodamas paramos teikėją, suma neturi viršyti 10 procentų šio paramos teikėjo suteiktos paramos vertės. Jeigu reklamuodamas paramos gavėjas patiria viršijančių išlaidų, tokiu atveju reklamuojamo asmens suteiktų piniginių lėšų, kito turto arba suteiktų paslaugų vertė laikoma paramos gavėjo pajamomis, kurios apmokestinamos teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl, jeigu paramos gavėjo sąnaudos, vykdant reklaminį įsipareigojimą paramos teikėjui, sudaro per 10 proc. suteiktos paramos vertės, tai visa suteiktosios paslaugos vertė priskiriama paramos teikėjo reklamos sąnaudoms ir paramos gavėjo realizacinėms pajamoms, gautoms už suteiktas reklamos paslaugas, ūkinę - komercinę operaciją įforminant atitinkamais dokumentais. • teikti ataskaitas paramos teikėjui apie gautos paramos panaudojimą, paramos gavėjo veiklą (tiek finansinę, tiek aprašomąją ataskaitą, kas ir kaip buvo padaryta, sunaudojant gautą paramą); • grąžinti nepanaudotą paramos dalyką; ("laiku neišleidai gautos paramos - grąžink") • panaudoti paramos dalyką paramos teikėjo nurodyta tvarka (pvz., įsipareigoti už gautą paramą surengti neįgaliųjų vaikų vasaros stovyklą., arba surengti konferenciją apie narkomanijos prevenciją, arba paramai gautas lėšas išleisti pagal sąmatą, kuri gali būti paramos sutarties priedas). [1] IŠVADOS • Mokslo, intelektinė bazė liko beveik ta pati, jei ir ūgtelėjo, tai nedaug.. Vienam studentui tenka bene mažiausias finansavimas tarp ES šalių, o vienam dėstytojui – didžiausias studentų skaičius, vadinasi, ir darbo krūvis. Reikalingas didesnis finansavimas • Darbui reikalingas finansinis pagrindas. Ne tik užsienio ar Europos Sąjungos pinigai, bet ir pati Lietuva turi aprūpinti ir maitinti savo mokslininkus bei mokslo jaunimą. • Vykdomos švietimo reformos nesudaro sąlygų tinkamai finansuoti mokslą ir užtikrinti kokybišką darbą. • Atotrūkis tarp mokslo ir gamybos, tiek institutai, tiek aukštosios mokyklos nepakankamai remiami. Aukštųjų mokyklų laboratorijose nėra naujausios aparatūros, šiuolaikinių kompiuterių programų. • Paramos gavėjai susiduria su įvairiais sunkumais. Projektų atrankos kriterijai nėra pakankamai tiksliai apibrėžti, neproporcingai didelė administracinė našta, vilkinamas projektų atrankos procesas. Ne visi sugeba pasinaudoti parama. • Valstybiniai fondai pasižymi biurokratiniu darbo pobūdžiu. • Privatūs fondai greičiau priima sprendimus dėl paramos ir jiems lengviau paruošti paraiškas. • Esamos galimybės ne visada būna išnaudotos, ypač atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinančios institucijos, kasdien tiesiogiai bendraudamos su paramos gavėjais ir žinodamos, kokios priemonės yra veiksmingos, ir kurios ne tokios veiksmingos, į šią veiklą galėtų įnešti didelį ir vertingą indelį. • Jeigu daugiau žinotumėm apie paramos teikimo būdus, būtų daugiau rėmėjų . • Norint gauti paramą reikia kuo geriau susipažinti su rėmėjo interesais, ir su pačia finansavimo paieškos procedūra. • Paraiškos rengimas yra pagrindinis uždavinys. LITERATŪRA 1. Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo. Įstatymas 350 2000,12.29. (Valstybės žinios. 2001, sausio 9, nr. 3-53, p. 6.). 2. Esamos būklės analizė. Iš :Nacionalinė bendroji strategija [interaktyvus]. [žiūrėta 2007m.spalio3d.].Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!