Floristikos teorija

Lietuvoje pradžioje buvo papročiai su pagonišku tikėjimu, o krikščionybės atėjimas įtakojo ir kai kurias tendencijas. Lietuviai garbino giraites ir pavienius medžius, laikė juos šventus ir nepaliečiamus.
Labai senas lietuvių paprotys- virš Kalėdinio stalo pakabinti iš medžio išdrožtą paukštį arba iš šiaudų sukomponuotą sodą. Tikima, kad tada susirenka mirusiųjų vėlės. Kalėdinės eglutės paprotys atkeliavo XIX a. iš vakarų Europos. Sutinkant pavasarį, pagerbiami visžaliai ir sprogstantys medžiai. Buvo tikima, kad jų gyvybės jėgos gali padėti atgyti Žemei ir žmonėms. Buvo gerbiami: kadagys, blindė, žilvytis.
Dauguma Velykų papročių yra paimti iš pagoniškų pavasario švenčių. Kiaušinis- naujos gyvybės atsiradimo simbolis žemėje. Trumpiausios metų nakties papročių ir apeigų šventė- Joninių naktis (Kupolinės arba rasos šventė). XIX a. pab. pradėtos švęsti Kupolinės (birželio 24d. kaip ir dabar). Mūsų protėviai įsivaizdavo visatą kaip medį, kurio šaknis- kaip požeminė karalystė, kamienas- antžeminė, laja- dangaus karalystė.
Mirusiųjų laidojimo apeigose, gėles naudojo saikingai, atsižvelgiant į mirusiojo amžių, rūbus. Į karsto vidų dėdavo rūtų arba kitų gėlių šakeles su baltais žiedais. Merginoms prisegdavo rūtų vainikėlį, o vaikinams- vainikėlis buvo dedamas ant krūtinės virš karsto.
Po II pasaulinio karo, gėlių komponavimo menas vystėsi Sovietų Sąjungos meistrų įtakoje. Turėjo įtakos japonų ikebana- savo linijų grakštumu, o Europietiškos puokštės pasižymėjo savo forma, spalvingumu. XXa. 70-mečio gale, grįžta vėl į madą Bydermėjerio puokštė. Taip pat buvo teminės kompozicijos, o šalia vystėsi Europietiška dekoratyvioji kompozicija, pasižyminti daugelio gėlių panaudojimu.
Senovės Egipte apeigų metu gėlėmis gausiai puošdavo rūmus ir šventyklas. Egiptiečiai interjerą išpaišydavo ryškiomis spalvomis, brangius baldus inkrustuodavo augaliniais ornamentais, rūbai būdavo teisingų linijų, spalvinė gama buvo švarių tonų. Pagrindiniai aspektai: augalų savitumas (lotoso žiedai, vijokliai, palmių pluoštas); koloritas (tamsiai mėlyna, žalia, juoda, auksinė, balta, kūno ir oranžinė, rožinė (šiek tiek)); komponavimas- gėlių simbolika. Kultūrą charakterizuoja vainikai, girliandos, kabinamos ant kaklo, mažos puokštelės, nedidelės kompozicijos ant rūbų, floristinės apykaklės ir floristinės lazdos-kaip valdžios simboliai. Viskas griežtai simetriška, augalinė medžiaga sugrupuota poromis. Visi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!