Flora ir augalija

Kiekvieno krašto gamtos įvairovė priklauso nuo daugybės veiksnių: geografinės padėties, klimato, istorinės raidos, reljefo, žmonių veiklos. Augalai, būdami pirminiais maisto medžiagų gamintojais, sukuria sąlygas visiems kitiems organizmams įsikurti ir gyvuoti.
Bet kurioje teritorijoje, nesvarbu, ar ji visai maža, ar labai didelė, aptinkamų augalų rūšių visuma vadinama flora. Kiekvienos rūšies augalai prisitaikę prie tam tikrų sąlygų, todėl įsikuria ir klesti ne bet kur, o tik ten, kur sąlygos jiems palankiausios. Prie vienodų arba labai panašių sąlygų prisitaikę augalai sudaro vienokias ar kitokias grupuotes, kurios vadinamos bendrijomis. Konkrečios teritorijos augalų bendrijų visuma vadinama augalija.
Dabartinė Lietuvos flora formuotis pradėjo pleistoceno epochoje, baigiantis paskutiniam – Viurmo – ledynmečiui, maždaug prieš 13 tūkst. m. Vėlyvuoju ledynmečiu buvo du daliniai klimato atšilimai. Pirmasis vadinamas biolingo laikotarpiu. Tada ledynai iš dabartinės Lietuvos teritorijos atsitraukė ir sustojo šiaurinėje nūdienės Latvijos dalyje. Antrasis atšilimas, kai ledynai atsitraukė iki Skandinavijos vidurio, vadinamas alerodo laikotarpiu.
Prieš pirmąjį atšilimą tik pietinėje Lietuvos dalyje, ant kurios nebuvo užslinkęs ledynas, plytėjo tundra. Joje vyravo prie žemės prigludę krūmokšniai driados. Tuo metu plito viksvos, kiečiai, miglinių ir balandinių šeimų augalai. Biolingo laikotarpiu tundrą pakeitė miškatundrės – beržų arba beržų ir pušų retmiškiai. Paskui vėl prasidėjo atšalimas – viduriniojo driaso laikotarpis.
Alerodo laikotarpiu staiga atšilus, tundroje ėmė augti beržynai ir pušynai, kuriuose, manoma, pasitaikydavo ir drebulių. Klimatas buvo sausas, todėl atviruose smėlynuose augo šviesomėgės žolės ir krūmai. Pietvakarių Lietuvoje atsirado šilumamėgių medžių ir krūmų: liepų, guobų, ąžuolų, lazdynų. Klimatui atšilus ir ištirpus amžinajam įšalui, prasidėjo pelkėjimas. Pelkėse paplito žaliosios samanos, kiminai, susidariusiuose ežeruose ėmė augti vandens augalai. Maždaug prieš 11 tūkst. m., vėl staiga atšalus, prasidėjo vėlyvasis driasas. Atšalus sumažėjo miškų, ypač pušų. Vėl ėmė vyrauti žoliniai augalai ir žemaūgiai krūmokšniai.
Maždaug prieš 10 tūkst. m. klimatas iš esmės pasikeitė, prasidėjo ligi šiol trunkanti šilto klimato epocha – holocenas. Pirmuoju šios epochos laikotarpiu, kuris vadinamas preborealiu, ėmė gausėti pušų ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!