Finansinės priemonės

Finansų sistemoje cirkuliuoja finansinis turtas ir pinigai.
Finansų rinkos, būdamos viena iš svarbiausių kiekvienos valstybės finansų sistemos dalių, atlieka svarbiausią ekonominę funkciją – perskirsto laikinai laisvas lėšas tarp ekonominių vienetų (valstybės ūkio subjektų ir individualių asmenų, kurie neužsiima verslu). Finansų rinkose lėšų tiekėjai ir lėšų vartotojai, atlikdami finansines operacijas, prekiauja finansiniu turtu.
Finansinis turtas sukuriamas skolintis ir skolinti lėšas. Iš kitos pusės finansinis turtas pagimdo finansinius įsipareigojimus tų ekonominių vienetų, kurie juos išleidžia (emituoja). Finansų sistemoje viso finansinio turto suma yra lygi visų finansinių įsipareigojimų sumai.
Finansinis turtas įvardijamas emituojamais finansiniais instrumentais (Lietuvos bankas juos įvardija finansinėmis priemonėms).
Kadangi anksčiau dauguma finansinių priemonių buvo spausdinamos kaip popierių lakštai, todėl ir vadinami vertybiniais popieriais.
Šiandien finansinės priemonės, išleidžiamos tik elektronine forma (nebeturi materialiosios formos), tačiau ir toliau vadinamos vertybiniais popieriais (taip pat ir Lietuvos finansų rinkose). Nors tai nebeatitinka realios situacijos, tačiau tradicija išlieka.
1. Pagal finansinių priemonių prekybos pobūdį, t.y. ar jomis tiesiogiai prekiauja savininkai ar ne. Vyriausybės ir verslo įmonių vertybiniai popieriai gali būti pardavinėjami rinkoje, net jeigu ir nedalyvauja jų emitentai. Tokios finansinės priemonės (vertybiniai popieriai) vadinamos viešosios apyvartos objektais. Jos turi antrinę spekuliacinę rinką, kurioje pardavinėjamos rinkos kaina, nedalyvaujant emitentams.
Indėliai, draudimo polisai, paprastieji bei įsakomieji vekseliai negali būti pardavinėjami antrinėje rinkoje. Šios finansinės priemonės neturi viešosios spekuliacinės rinkos. Suėjus grąžinimo (išpirkimo) terminui, jos parduodamos emitentams.
2. Pagal finansinių priemonių palūkanų normų pobūdį, t.y. ar jos suteikia pastoviąją palūkanų normą ar ne.
Pastoviąją palūkanų normą visam jos egzistavimo periodui paprastai turi valstybės iždo obligacijos, vietinių valdžios institucijų emituojamos obligacijos. Tačiau dauguma finansinių priemonių turi kintamąsias palūkanų normas, kurios priklauso nuo rinkos ir kitų sąlygų pasikeitimo.
3. Pagal finansinių priemonių išpirkimo (padengimo) terminą, t.y. laikotarpis kuriam praėjus finansinės priemonės turi būti išpirktos. Pvz., kai kurių valstybių obligacijos emituojamos nuo 1 metų iki 40 metų ir ilgiau, o iždo vekseliai išleidžiami tik 31 dienai arba banko indėliai, kuriuos galima...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!