Fausto ir Margaritos meilės istorija

• Pasakojimuose apie Faustą Margaritos personažo dar nėra – išskyrus Niurnbergo gydytojo J. N. Pfitzerio knygelę (1674), kur užsimenama apie Fausto meilę jo kaimynystėje gyvenančiai gražiai, bet neturtingai merginai.
• Šis motyvas ir patraukė jaunojo Gėtės dėmesį. Rašytojas išplėtoja Fausto ir Margaritos meilės liniją ir suteikia jai tragišką atspalvį.
• Jaunutės Margaritos gyvenimo drama prasideda, kai ją gatvėje užkalbina žavingas, raganos virtuvėje atjaunintas Faustas, kulminaciją pasiekia įsiliepsnojus meilės aistrai ir baigiasi mirtimi kalėjime.
• „Margaritos tragediją“ siužetinės visumos kontekste galima laikyti savarankiška, užbaigta istorija, „kūriniu kūrinyje“.
• Fausto mylimosios vardas yra senovės graikų kilmės. „Margarita“ reiškia „perlą“.
• Šią reikšmę nesunku susieti su funkcijomis, kurios yra skirtos šiai veikėjai (nekaltumas, atsidavimas ir ištikimybė, šeimos tvirtumas).
• Gretchen – malonybinė Margaritos vardo forma.
• Ar jis patiria aistrą ar meilę? Ar meilės patyrimas gali atnešti laimę? Kodėl?
,,Ola miške“:
• Faustui, kadaise norėjusiam prilygti Žemės dvasiai, gamtos pasaulis tampa artimas, leidžia pažinti save, matyti, jausti gamtos grožį, tačiau tobulybės Faustas vis tiek nepasiekia. Tampa brandesnis, išsivaduoja iš depresijos. Faustas ir toliau lieka nepasotinamas, bet nebeserga („pasveiko“), dingo kliedesiai, išgyvena džiaugsmą gamtoje. Dykinėja vienas, nevaldantis aistros Margaritai.
• Faustas jau pripažįsta gamtos viršenybę, nebenori tapti jos viešpačiu: „Tobulybės/ Nelemta man pasiekti“; „Blaškais tarp geismo siekti malonumo ir malonumo vis iš naujo tenkinti geismą“.
• Faustą valdo laukinė aistra, kuri menkina patį žmogų. Net prabudusi sąžinė jos nenumalšina.
• Mefistofelis niekina Faustą, šaiposi iš jo („trūnyt vienam kampe“, įsivaizduoti, kad esi veik Dievas“, „niekinama mina“) ir iš jų aistros („įsimylėjus kliedi“).
• Mefistofelis šaiposi ir iš Margaritos: ši labai išgyvena, kad Faustas kartais ją pamiršta, neranda vietos, gyva laukimu, neranda ramybės („Naivioji draugužė“).
Fausto ir Margaritos santykių perspektyva
• Faustas jaučia, kad jausmai praeina, o merginą sugundęs („man ir taip sunku“).
• Kalbėjimas apie pavydą („Aš jos pavydžiu netgi Kristaus kūnui“) reiškia, jog nepasitikima mylimąja, laikoma ją savo nuosavybe.
• Jų pasauliai skirtingi: vienas turi išskleisti savo galias, išjudinti uolas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!