Fantastinės ir mokslinės hipotezės apie gyvybės Žemėje kilmę

Žemėje kilmę.
Kaunas
2010
Įvadas
Kaip ir iš kur atsirado gyvybė Žemėje – vienas labiausiai žmoniją dominančių klausimų. Ši žmonijos neatskleista paslaptis gali didžiuotis versijų gausa. Astrobiologai, astrofizikai, kvantinės kosmologijos specialistai, kitų mokslo šakų atstovai ieško šio atsakymo visur: Žemėje ir danguje. Vieni spėja, kad gyvybė buvo kitų civilizacijų atnešta iš svetur, tolimųjų galaktikų, kiti, mažiau aistringos vaizduotės, apsiriboja tuo, kad ją galėjo žemėje pasėti ir kokie nors dangaus kūnai, pavyzdžiui į žemę krentantys meteoritai. Dar kiti priežasties ieško juodosiose kosmoso skylėse ar šalia jų vyksatančiuose procesose, žvaigždėse, asteroiduose, kometose, žemės gelmėse ir t.t.
Visą gyvybinį žemės organizmą sudaro vienos ir tos pačios ląstelės. Baltymus sudaro aminorūgštys. Visi genai formuojasi iš molekulių (nuklidų), kurios prisitvirtina prie pagrindo, sudaryto iš fosfatų ir cukraus (ribozės). Visa tai patikrinta ir gerai žinoma, tačiau esminis klausimas – kaip ir iš kur Žemėje atsirado gyvybė, neatsakytas iki šiandien. Taigi toliau čia pateiksiu keletą mokslinių ir fantastinių versijų. Apie tai kas yra pati gyvybė ir kur jos šaknys?
Gyvybė iš pirmykščio sultinio?
Mokslas nagrinėja tris hipotezes. Pirmoji spėja, kad gyvybė atsirado savotiškame pirmykščiame sultinyje. Jame – sekliose senovinėse jūrose – nuo karščio, ultravioletinių spindulių poveikio ir žaibų susidarydavo iš pradžių paprasčiausios, paskui vis sudėtingesnės organinių medžiagų molekulės; vykstant autokatalizei jos pamažu virsdavo biomolekulėmis – nukleorūgštimis, aminorūgštimis, baltymais ir kitomis. 1953m. JAV mokslininkai Haroldas Juris (Urey) ir S. L. Mileris (Miller) paprastu bandymu įrodė, kad iš tikrųjų tam tikromis sąlygomis aminorūgštys galima gaminti mėgintuvėlyje. Tos biomolekulės, kaip manoma, jungėsi į stambesnius agregatus, o iš jų galiausiai susidarydavo paprastos ląstelės, gebančios daugintis. Ta hipotezė, prie kurios taip buvo linkstama, susilaukė ir prieštaravimų. Svarbiausias skeptikų argumentas buvo tas, kad šitaip susidarantys agregatai ir primityvios ląstelės nebūtų ištvėrusios nepalankių to meto aplinkos sąlygų.
Gyvybė atsirado vandenyje?
Kita hipotezė, iškelta 1970m., spėja, kad gyvybė išsivystė vandenynų dugne, prie vadinamųjų hidroterminių plyšių. Pro tuos plyšius, dar vadinamus juodaisiais dūmytojas, iš žemės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!