Eutanazijos problema. Ar leistina žmogui pasitraukti iš gyvenimo savo noru?

Jei mūsų gyvybė priklauso mums patiems, tai turime teisę mirti kada panorėję-tai yra Ryškiausia mūsų visuomenės nuostata.
Lietuvoje daug diskusijų sukėlė motinos, padėjusios numirti savo sūnui atvejis. Būdama nepakaltinama, dėl nuolatinio sūnaus psichologinio spaudimo, ji nusižengė savo pagrindinei moralės nuostatai bei suleido mirtiną dozę vaisų, žmogui, kurį mylėjo labiausiai.
Kitas visuomenę sukrėtęs eutanaziją pateisinantis atvejis, iškilo dar praėjusiais metais, kuomet nepagydoma liga sirgęs 49 m. vyras, surašė savotiška testamentą, išdėstė įsitikinimą, kad žmogus, negalintis gauti pagalbos, yra stumiamas į savižudybę, tačiau savo konkrečiu atveju tai negalėjo įgyvendinti fiziškai. Jo ligos diagnozė buvo- šoninė ameotrofinė sklerozė. Tai viena sunkiausių nervų sistemos ligų, kuria sergant nyksta viso organizmo raumenys. Per 60 kg. svėręs vyras, ligai įsisukus tesvėrė vos 34 kg. Nuo diagnozės praėjus 1,5m., ligonis jau visiškai nekalbėjo, sunkiai vaikščiojo, beveik nevaldė rankų, vos nurydavo net ir labai skystą maistą, sunkiai kvėpavo, nebenulaikė galvos. Taigi viena rytą jis tiesiog užduso.
2. taupo valstybės lėšas, prasmingesniems gydymams(prieš keletą metų buvo paskaičiuota, jog žmogaus gyvybei palaikyti pasaulyje teko 60 procentų visų gydymo išlaidų).
Tiesa, pagal LR galiojančius įstatymus, ligoniai turi teisę atsisakyti gydymo ir taip pasirinkti mirtį. Šia įstatymo nuostata gali naudotis ir tie, kuriems pasveikti nebelikę vilčių. Tačiau onkologai teigia, kad jų pacientai niekada to nedaro- nutraukti gydymą arba suleisti kokių nors vaistų, dažniausiai prašo ligonių artimieji, žinantys beviltišką jų dalią. Ligoniai, kol dar gali kalbėti, matyti ir sąmoningai protauti, patys niekada neprašo nutraukti jų gyvybės, jie tikisi pagerėjimo. Pačiam ligoniui viltis miršta paskutinė.
Giminės dažnai žinodami jų padėtį, dažnai kreipiasi į gydytojus, prašo padauginti morfijaus ir baigti jų bei artimo sergančio žmogaus kančias. Tačiau gydytojui atsisakius, nėra žinoma ar giminės patys to nepadarydavo. Tačiau čia reikia pažymėti, jog tai, ką žmogus jaučia, ko geidžia, ką laiko vertybe yra subjektyvios pažiūros, to žmogaus išgyvenimai ir troškimai, niekas kitas išskyrus ji patį, negali jų įvertinti ir tikrai negali geriau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!