Europos geležinkeliai

ĮVADAS

Pasaulio transportą sudaro keturios pagrindinės transporto rūšys: jūrų, oro, kelių bei geležinkelių transportas. Tai yra seniausia savaeigė transporto rūšis, kuri pirmiausia sujungė jūrų uostus su toliau nuo jūros esančiais pramoniniais rajonais bei lėmė spartų pramonės centrų augimą. Plėtojantis geležinkelių tinklui labai sumažėjo kinkinių ir nešulinio transporto svarba. Nors atsiradus kelių ir oro transportui geležinkelių svarba ženkliai sumažėjo (ypač tai matėsi po antrojo pasaulinio karo), tačiau šiuo metu laikantis žaliojo kurso geležinkelių svarba vėl išaugo. Šiame darbe mano pagrindiniai tikslai yra:

1. Išsiaiškinti kokie yra geležinkelių transporto privalumai ir trūkumai

2. Išanalizuoti keleivių ir krovinių gabenimo statistiką ir kokios priežastys lemia jos pokyčius

3. Apžvelgti Baltijos šalių geležinkelių sistema, apžvelgti kaip kito keleivių ir krovinių statistika tam tikru laikotarpiu, kokia infrastruktūra, traukinių parko būklė.

Pirmajame skyriuje pradėsiu nuo privalumų ir trūkumų, nes būtent ši dalis geriausiai atspindi šio transporto svarbą. Sekančiame skyriuje analizuosiu Europos geležinkelių transporto tinklo keleivių ir krovinių pasiskirstymą tam tikru laikotarpiu ir tam tikrose šalyse kokios priežastys tai lemia bei kokios perspektyvos. Trečiajame nagrinėsiu konkrečiai kiekvienos Baltijos šalių valstybės geležinkelių sistemą ir pateiksiu išvadas.

1. GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Pats didžiausias geležinkelių transporto privalumas – didelis keleivinių traukinių greitis. Lietuvoje didžiausias greitis beveik visuose ruožuose siekia 120km/h išskyrus Telšiai – Lieplaukė tenai 140 km/h, o nutiesus Rail Baltica pasieks 240km/h. Aukšto išsivystymo valstybėse pavyzdžiui Japonijoje, Prancūzijoje perkopia ir 300km/h. Kroviniai greičio atžvilgiu taip pat pranašesni už vilkikus, nes modernizuotose ruožuose gali riedėti iki 120km/h, kai vilkikai 80km/h

Ši transporto priemonės išsiskiria iš kitų savo ekologiškumu, nes daugelyje šalių palaipsniui atsisakoma dyzelinių traukinių ir keičiama elektriniais. Lietuvoje šiuo metu yra elektrifikuota tik 8proc geležinkelių tinklo (kuris yra mažiausias ES), tačiau elektrifikavus Kaišiadorių – Klaipėdos ruožą pasieks 28proc, o nutiesus Rail Balticą 40proc. Visos elektrinės transporto priemonės naudoja baterijas, kurias reikia kaskart įkrauti ir taip ribojamas transporto priemonės naudojimas. Traukiniai šios problemos neturi, nes jie kaip ir tramvajai naudoja pantografus, kurių pagalba paima elektros energiją iš viršuje esančių laidų ir taip gali nuvykti kone neribotą atstumą be jokio pagalbos visuose elektrifikuotose ruožuose.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!