Etikos kilmė

ALYTUS 2008 m.
ĮVADAS
Skirtingose epochose, valstybėse bei kultūrose etika buvo skirtingai suprantama. Šiandien taip pat esama ne vienos sąvokos. Etika suprantama kaip atsakomybė, moralinis aiškinimas, paklusimas moraliniam autoritetui, moralinio sprendimo vykdymas [5].
Etika (kilęs iš gr. žodžio ethos – paprotys, įprotis) - bendra sąvoka, kuria dažniausiai apibūdinama moralės teorija [1]; kritinė moralės analizė; moralės normų visuma, kuri grindžiama teoriškai ir kuriai pritariama asmeniškai; mokslas tiriantis moralę; žmonių elgesio normų visuma [2].
Svarbus etikos uždavinys – formuoti asmenybės idealus, kad ji išmoktų visa vertinti atsižvelgdama į tai, kas idealu, siektų kūrybinės veiklos, turėtų tikslą kurti geresnį, gražesnį gyvenimą [2].
Šio rašto darbo tikslas - išsiaiškinti iš kur kilo žodis „etika“, ką šis žodis „etika“ reiškia.
Uždaviniai:
• išsiaiškinti žodžio „etika“ kilmę;
• išsiaiškinti, ką reiškia žodis „etika“;
• išsiaiškinti pagrindines etikos problemas;
• išsiaiškinti etikos raidą pagal Imanuelį Kantą.
1. ETIKOS SAMPRATA
Etika iki šiol apima visą žinių apie moralę kompleksą, ar ribojasi tik moralinės privalomybės, moralinių imperatyvų ( liepimų, reikalavimų) formavimu ir teigimu. Jeigu etika pripažįstama mokslu, tai ji moralinius reiškinius turi nagrinėti objektyviai, neutraliai, bešališkai. Jeigu manoma, kad etika yra ne mokslas. O tik mąstanti etika, tai belieka kalbėti apie tai, kaip ji padeda valdyti, vadovauti, kaip nurodo, kreipia žmogų į dorą elgesį [2].
Etika (kilęs iš gr. žodžio ethos – paprotys, įprotis) - bendra sąvoka, kuria dažniausiai apibūdinama moralės teorija [1]; kritinė moralės analizė; moralės normų visuma, kuri grindžiama teoriškai ir kuriai pritariama asmeniškai; mokslas tiriantis moralę; žmonių elgesio normų visuma [2].
Todėl etika, kaip tam tikra žinių sritis, yra mokslas, o moralė – jos tyrimų objektas. Dažnai vietoj moralės vartojama dorovės sąvoka. Skiriasi šios sąvokos tik tuo, kad moralė – tarptautinis žodis, lietuviškai reiškiantis dorovę. Moralė – objektyvi, bendra, visuomeninė, o dorovė – subjektyvi, individuali to paties reiškinio pusė.
Dorovė – kaip visų žmonių dvasinė lytis, apimanti vidinių vyksmų visumą, kuri yra dorovinio elgesio pamatas. Tai sąmonės ar pasąmonės parengtis elgtis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!