Esė "Mindaugas – kilnus valdovas ar žiauri asmenybė?"

2019 – 2020 m. m.
Pasidomėjus išsamiau apie monarchą dažnai susidaro įvaizdis, kad šis tebuvo klastingas niekšas, kurio vienintelis motyvas – sosto siekimas. Mindaugas nesibaidė papirkinėjimų, giminių žudymo ar jų išvijimo iš tėvynės. Taip Karalius pasielgė su kunigaikščiais Vykintu, Tautvilu ir Gedivydu, kurie po nesėkmingo mūšio buvo išmesti iš Lietuvos. Monarchas taip pat papirko Livonijos krašto magistrą Andrių Štirlandą. Šis magistras vėliau suteikė Mindaugu krikštą ir išvarė, prieglobsty radūsį, Tautvilą iš Rygos. O gal Mindaugo žiauri ranka ir išdaviškumas buvo vienintelis kelias į suverenią Lietuvą? Valdžios siekimas smurtu ir pykčiu nebuvo naujas tik mūsų karaliaus naudotas būdas pakeliui į karūną. Dauguma to meto valdovų tautas būrė rūsčiu, sugniaužtu kumščiu, tik retas rasdavo kelią į valdžią diplomatišku būdu. Daugybės baltų žemių žūtis per nepilną dvidešimtmetį sukrėtė mūsų kunigaikščius ir iškėlė būtinybę sujungti konfederacijas, kurios taptu vieno asmens valdoma valstybė ir ši būtu paruošta veikti kaip vientisas darinys karo sąlygoms. Atėjęs į sostą Mindaugas išsprendė Lietuvos susiskaldymo problemą ir galutinai suvienijo tautą. Tai buvo šio monarcho svarbiausias poelgis ir pagrindas tolimesniam tėvynės kūrimuisi.
Mindaugas – vienintelis Lietuvos karalius. Labiausiai žinomas, bet ne svarbiausias monarcho poelgis - jo pasikrikštijimas. Su šiuo įvykiu Lietuvoje ateina pokyčių metas. Įkuriama pirmoji vyskupija, pastatoma pirmoji katedra. Šalia krikšto kyla rašto kultūra, valstybės administravimas ir visuotinis Lietuvos pripažinimas Europoje. Bet visa tai turi savąją kainą. Mainais į karūną Mindaugas išdavė kalavijuočiams Žemaitiją – pardavė visą baltų gentį, kuri iki šiol išlaikė savo etninę, o iš dalies – net ir valstybinę savivoką. Tai galime laikyti kaip verslo sandėrį, pagal kurį už karinę pagalbą ir karaliaus titulą pikčiausiems to meto lietuvių priešams oficialiai buvo atiduota valdyti pusė Lietuvos žemių. Iki mūsų monarcho valdymo į Lietuvą buvo žiūrimą kaip į plėšikaujantį barbarų kraštą. Lietuvių protėviai, baltai, praturtėjo niokodami kaimynines žemes. Bet ar visa tai blogiau už karinius vienuolių ordinus, kurie savo žygiais siaubė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!